Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

MO muziejus laidotuves ir vestuves, protestus ir sovietinius maršus sudėjo į pasakojimą

Nuo griežtos choreografijos sovietinių paradų iki Sąjūdžio laikų mitingų, nuo vestuvių iki laidotovių. Kaip veikia šventės reiškinys visuomenės gyvenimuose? Kodėl ir kaip mes ją fiksuojame? Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje į klausimus bandė atsakyti naujosios MO muziejaus parodos „Permainų šventė“ kuratoriai Tomas Pabedinskas ir Ugnė Paberžytė.
Fotografijos paroda „Permainų šventė“
Fotografijos paroda „Permainų šventė“ / Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.

TAIP PAT SKAITYKITE: 30+ rudens sezono renginių, kuriuose verta apsilankyti.

Ką galime vadinti švente?

T.Pabedinskas trumpai pristatė idėją. „Temą padiktavo fotografija, jos raida Lietuvoje“, – sakė jis.

„Šventė šios parodos kontekste yra proga, kuri išsiskiria iš kasdienybės ir kuriai pasiruošiame: puošiamės ir nusiteikiame psichologiškai. Ji taip pat turi specialią vietą ir laiką. Kad ir kokia ji bebūtų, ji turi pasikartojančią struktūrą, ritualus, o po jos visuomenės grupė ar individas įgyja naują identitetą arba įtvirtina savo statusą“, – tęsė jis.

Parodoje išskiriami skirtingi laikotarpiai, kuriuose kito santykis tarp fotografo ir įvykio, taip pat tarp įvykio ir pozotuojo.

Parodoje į šventės sąvoką įtraukta ir protesto sąvoka. Negalima nesidomėti apie Baltarusijoje buvusius protestus, o „Fridays for Future“ atskleidžia, kad subkultūra nebūtinai yra pagrįsta tik vakarietiškos muzikos, bet ir politinių idėjų pagrindu, pažymėjo U.Paberžytė.

M.Ivanauskienė pažymėjo, kad MO muziejuje parodos nėra grįstos vien meno studijomis, bet ir kitų sričių mokslais (antropoligija, sociologija).

Apie parodos išdėstymą

U.Paberžytė komentavo parodos architektūrą, kurią įvardijo kaip „netikėtą“.

„Ji suskirstyta į tris dalis: asmenines šventes (nuo vestuvių iki laidotuvių). Joje kalbama apie tai, kas įprasta, kvestionuojama, taip pat ar jos dar tinka šiandienai. Antrajame skyriuje ryškėja politiškos šventės, sankcionuotos ir rezistencinės. Vėliau Ugniaus Gelgudos „Žalgiris“ demonstruoja pereinamąjį slenkstį, kuriuo atsiskiriame nuo varžančių standartų ir įtvirtiname naują tvarką.

Paskutiniajame skyriuje – saviraišką įgalinančios šventės: Drag kultūra, subkultūros ir t. t. Skyriaus pabaigoje kvestionuojamas fotografavimas ir fotografavimasis, taip pat koks jos santykis su realybe. Pabaigoje turime kūrinius, kurie išveda iš šventės ir sugrąžina juos į kasdienybę“, – pasakojo ji.

Nors M.Ivanauskienė pažymėjo, kad pasakojimas esąs linijinis, kuratoriai teigė, kad iš chronologinės perspektyvos žvelgiant jis toks nėra. Jame esama darbų nuo tarpukario iki šių dienų.

Subkultūrų šventės

Subkultūroms ir draugų rateliams šventė reiškia itin daug, pasakojo konsultuojanti kuratorė, subkultūrų tyrinėtoja Egidija Ramanauskaitė.

„Parodoje pristatoma medžiaga nuo 1967 m. hipių laikų. Todėl verta pagalvoti, kokia aplinka supo jaunimą. Mes matome sovietmetį: mokyklą, universitetą, kada tai buvo itin griežtos institucijos. O kur dar KGB, saugumas ir t. t.“, – sakė ji.

Uždarose erdvėse jie galėjo kurti savuosius pasaulius: klausytis savo muzikos, kalbėtis apie J.D.Salingerį.

„Šioje parodoje pristatomi metalistai, pankai, hipiai, – sakė ji. – Rasite daug interviu, nuotraukų ir vaizdo įrašų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius