Nauja paroda Vasaros gatvėje: smegenų tyrimo institutas, menas ir dingusios smegenys

„Šios parodos idėja gimė dar 2018 metais, kai drauge su menininku Vitalijumi Strigunkovu tyrinėjome bendrus Lenkijos ir Lietuvos istorijos kontekstus. Tuomet mūsų dėmesį patraukė neeilinė ir mįslinga istorija apie netikėtai dingusias Józefo Piłsudskio smegenis.

Pirminį susidomėjimą stipriai pakurstė tuometinis įtemptas politinis klimatas Lenkijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose ir vis aštrėjanti, baimę kurstanti retorika. Šiame konstekste mane tiesiog pakerėjo absurdiškas faktas, kad įtakingiausio XX amžiaus Lenkijos lyderio smegenys tiesiog ėmė ir dingo. Tuo metu aš nuoširdžiai degiau noru surasti tas smegenis.“– pasakoja vienas parodos kuratorių K.Gufranski.

Organizatorių nuotr./Camillo Golgi, šuns uoslės stormens nervinės ląstelės, 1885. VII iliustracija iš knygos Sulla fina anatomia degli organi centrali del sistema nervoso

Paroda, pasak kuratorių, yra ne apie vienas dingusias smegenis, o apie kur kas daugiau apimančią žmonijos svajonę – materialių genialumo, intelekto ar politinės didybės įrodymų paiešką žmogaus smegenyse, tęsia K.Gufranski, – „Józefo Piłsudskio atvejis mane žavi būtent tuo, kad čia nebeįmanoma atskirti mokslo nuo politinės mitologijos. Vilnius man yra ne tik šios keistos dramos vieta, bet ir istorinio, tarptautinio smegenų tyrimų tinklo, kurį sudarė Madride, Berlyne ir Maskvoje įkurti institutai, dalimi. Tai pasakodami siekiame atskleisti sudėtingą, persipynusią Lenkijos ir Lietuvos istoriją.“ – teigia kuratorius.

Archyvinės nuotraukos, per mikroskopą matyti vaizdai ir dokumentai parodoje susitinka su šiuolaikinio meno kūriniais. Šis susitikimas, vienos iš parodos kuratorių, Rasos Antanavičiūtės, teigimu, leidžia pastebėti tai, ko archyvai negali išsaugoti: nebuvimą, mitus, atmintį ir troškimus.

„Vilniaus miesto muziejaus parodose greta istorinių artefaktų dažnai eksponuojame šiuolaikinio meno kūrinius. Jie aktualizuoja istorinį pasakojimą, išplečia kontekstą, pasiūlo netikėtų interpretacijų, kitokių požiūrio kampų. Šios parodos tema – neurologija ir bandymai atrasti genialumo, aštraus proto formulę – siejasi su daugeliu šiandien aktualių klausimų, pavyzdžiui, autoritetų ilgesiu arba atminties fenomenu.

Organizatorių nuotr./Korbinian Brodmann, žmogaus galvos smegenų pusrutulių šoninio ir vidinio paviršių žieviniai laukai, 1909

Prieš šimtą metų neurologų kelti tikslai šiandien atrodo gana makabriškai, bet tuomet jie buvo išties progresyvūs, teikė vilties patobulinti žmogų, „apgauti“ gamtą arba dievą. Šiandien jau žinome, kad šios pastangos gali nuvesti eugenikos ir antihumaniškų eksperimentų klystkeliais. Noras sukurti tobulą mąstymo įrankį vis dar atrodo pavojingas. Riba tarp etiškos ir neetiškos, netoleruojamos intelekto inžinerijos ir šiandien yra trapi. Vis dar žavi nauji neurologijos atradimai, o smegenyse vis dar yra iki galo neiššniukštinėtų užkaborių. Kaip tik apie tai kalba parodoje eksponuojami šiuolaikinio meno kūriniai.

Kita vertus, parodoje eksponuojami neuronų ir kitų smegenų dalelių istoriniai piešiniai atrodo kaip abstraktaus meno kūriniai. Tai irgi skatino galvoti apie meną kaip mąstymo ir tyrimo metodą, galintį prisidėti prie mokslinių atradimų.“ – pasakoja R.Antanavičiūtė.

Paroda klausia, kaip vaizdai kuria žinojimą ir formuoja įsitikinimus. Vilniuje veikusio smegenų tyrimo instituto pastangos smegenyse aptikti materialius genialumo pėdsakus galiausiai buvo sutelktos į vieną išskirtinį objektą – Józefo Piłsudskio, vieno iš nepriklausomos Lenkijos valstybės kūrėjų, smegenis. Jos, po tyrimus atlikusio mokslininko, instituto vadovo Maksymiliano Rose mirties, dingo. Pasak kuratorių, šio objekto dingimas kursto vaizduotę, nes atsakyti į klausimą, kur yra J.Piłsudskio smegenys, kol kas niekas negali.

„Čia daug erdvės spekuliacijoms. Gal miške, šalia buvusio Smegenų tyrimo instituto, o gal ten, kur Vytauto Didžiojo kapas? O gal seife laukia kol bus ištobulinta klonavimo technika? Šis siužetas tikrai audrina vaizduotę ir galėtų tapti idėja ne vienam filmui. Kita vertus, reiktų nepamiršti, kad kalbame apie realaus, o ne mitinio žmogaus palaikus. Tai įsisąmoninus itin aktualus pasidaro viename iš parodos šiuolaikinio meno kūrinių keliamas klausimas apie palaikų saugojimo ir laidojimo etiką.“ – pasakoja R.Antanavičiūtė.

K.Gufranski pastebi, kad dingusios J.Piłsudskio smegenys nėra parodos ašis, jos leido kalbėti apie universalius dalykus.

„Dingusios smegenys sukūrė tam tikrą tuštumą, aplink kurią ekspozicijoje pradeda suktis mokslo, politinės galios, nacionalizmo ir atminties klausimai. Paradoksalu, kad milžiniškas mokslinis aparatas buvo sutelktas tikintis, jog fizinė smegenų struktūra atskleis lyderio genialumą, tačiau materialus įrodymas išgaravo, išliko tik jo vaizdai – įspūdingas smegenų nuotraukų albumas, publikuotas pirmasis smegenų tyrimo tomas, kuriuos galima pamatyti parodoje. Manau, kad dingęs objektas kartais gali papasakoti kur kas daugiau nei išsaugotas.“ – pasakoja K.Gufranski.

Paroda „Smegenų atlasas. Lenkijos smegenų tyrimo institutas Vilniuje“ duris atvers spalio 7 d. 18 val. Vasaros g. 3, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro patalpose, II aukšte.

Paroda lankytojų lauks iki gruodžio 13 d., III-V 16-20 val., VI-VII 11-19 val. Parodos lankymas nemokamas.