„Yra tiek daug mane dominančių veiklų, kad, kartais atrodo, jog turi dešimt gyvenimų ir viską suspėsi. Tačiau reikia daryti tai, kas tuo momentu atrodo svarbiausia ir aktualiausia man pačiam, kas teikia džiaugsmą, nes gyvenimas be žaidimo yra nuobodus ir beprasmis“, – teigia R.Petniūnas ir kviečia žiūrovus naujoje savo galerijoje patirti netikėtų kūrybinių pojūčių ir atradimų.
Meno kolekcininko virtuvė – be jokių paslapčių
Jau ne vieną dešimtmetį aktyviai užsiimantis meno kolekcionavimu, pandemijos laikotarpiu Vilniaus Naujamiestyje R.Petniūnas įsirengė studiją, kurioje galėtų ne tik eksponuoti dalį savo kolekcijos, tačiau ir ramiai dirbti.
„Meno kolekcininkai dažnai susiduria su elementaria problema, kur laikyti sukauptus kūrinius. Neretai nutinka, kad nuo daiktų kiekio namuose pasidaro visiškas chaosas. Bet kai visur aplinkui chaosas, bent jau namuose norisi ramybės, stabilumo ir tvarkos. Šitaip ir susikūriau šią erdvę, savotišką teatrą ir žaidimą – kolekcininko studiją, kurioje vienas pats studijavau meną“, – pasakoja R.Petniūnas.
Niekada nežiūriu į meną kaip investiciją. Iš pradžių aš įsimyliu, o tada puolu stačia galva...
Erdviuose kambariuose ant sienų jis susikabino įvairių dailininkų paveikslus, sustatė mylimų autorių skulptūras, atsivežė dalį senųjų knygų. Šiandien jo studijoje-galerijoje į akis krinta daugybė senųjų liaudies skulptūrų, kurios, kolekcininko teigimu, tiek jo gyvenime, tiek ir kasdienėje veikloje užima ypatingą vietą.
„Labai branginu ir vertinu senąjį mūsų liaudies meną, ypatingai medinių skulptūrą tradiciją, nes būtent čia glūdi ir modernios mūsų dailės šaknys, užauginusios ištisą XX-ojo amžiaus antros pusės dailininkų kartą. Šios senosios skulptūros labai skiriasi nuo to, kas panašiu metu buvo kuriama Vakarų Europoje: vos pažvelgus, galima iškart atpažinti, kuris darbas yra lietuviškas, o kuris – ne. Gal tai susiję su kultūriniu genu, dvasia?“ – mintimis dalijosi kolekcininkas.
Ilgą laiką buvęs gan skeptiškas šiuolaikinio meno kolekcionavimui, R.Petniūnas teigia su laiku atradęs džiaugsmą ir tame. „Niekada nežiūriu į meną kaip investiciją. Iš pradžių aš įsimyliu, o tada puolu stačia galva: imu domėtis ir pirkti tai, kas man patinka. Toks yra mano kolekcionavimo kelias“, – pasakoja jis.
Ilgainiui šioje studijoje jis ėmė rengi uždarus vakarus, į kuriuos sukviesdavo savo bičiulius ir artimuosius. „Mes skaitydavome poeziją, klausydavomės gyvai atliekamos muzikos, rengdavome meno istorijos paskaitas. Tai buvo savotiškas saloninės kultūros tęsinys siaurame rate. Tačiau dabar atėjo laikas šią erdvę atverti visuomenėje“, – sako naujos meno galerijos „Meshka Tech“ įkūrėjas.
Pasak jo, visuomenėje neretai yra mistifikuojamas meno kolekcininkų įvaizdis, todėl atverdamas savo studijos duris, R.Petniūnas teigia siekiantis parodyti, kad čia nėra jokių paslapčių. „Užsukite ir pamatykite kolekcininko virtuvę iš vidaus“, – ragina jis.
Pasaulinė paroda: iš Vilniaus – į Niujorką
Pirmoji galerijoje rengiama paroda – pasaulyje žinomos japonų menininkės Noe Kuremoto, jau maždaug keturis metus gyvenančios Lietuvoje, naujų darbų kolekcija „Pabudimo giesmės“.
R.Petniūnas prisipažįsta, kad pats yra ne tik susižavėjęs jos darbais, tačiau jį įkvepia ir menininkės laikysena, jos „moralinis stuburas“. „Ji labai tvirta ir dora, nepajudinama savo vertybiniu pagrindu. Kilusi iš menininkų giminės, pati labai sąmoningai renkasi savo gyvenimo ir kūrybos kelią. O tai, šiandieniniais laikais – retas dalykas“, – sako kolekcininkas.
Noe Kuremoto gimė Osakoje, Japonijoje. 1990-aisiais ji persikėlė į Londoną, įstojo studijuoti konceptualaus meno į vieną prestižiškiausių Londono koledžų – Šv.Martyno meno mokyklą, kurią su pagyrimu baigė. Persikėlimas į Londoną nebuvo vien geografinis pokytis, tai buvo ir stiprus kultūrinis šokas tradiciškai auklėtai jaunai merginai japonei. Kūrybinį kelią ji pradėjo maištingais bandymais videomeno ir performanso srityse, tačiau ilgainiui sugrįžo prie keramikos.
Noe Kuremoto yra dalyvavusi solo ir grupinėse parodose JAV, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Italijoje ir Lietuvoje.
Ši naujausių jos kūrinių paroda pirmą kartą rodoma Vilniuje, o jai pasibaigus darbai keliaus į Niujorką. Ekspozicijoje žiūrovai išvys 40 akmens masės skulptūrų iš menininkės kuriamos serijos „Haniwa“.
Haniwa – tai senovinės molinės figūrėlės, randamos Kofuno periodo (IV–VI a.) kapavietėse. Jas laidodavo kartu su mirusiaisiais, tikėdami, kad figūrėlės saugo sielas pomirtiniame pasaulyje.
Tuo tarpu pati menininkė Noe Kuremoto šią temą interpretuoja savaip. Pasak jos, šiandien tarp mūsų yra daugybė žmonių, kurie, nors ir gyvi, tačiau turi mirusias sielas – jie dirba nemėgstamą darbą, domisi kitų gyvenimais, tačiau niekaip nepradeda gyventi savojo.
„Šie Haniwa sargai – tai ištisa kariuomenė, savotiška bendruomenė, kuri stovėdama petys į petį, gali laimėti didžiausias kovas. „Ši sielas sauganti armija – tai veidrodis, atspindintis tiek mūsų potencialą, tiek ir pasidavimą“, – teigia Noe Kuremoto.
Anot R.Petniūno, šie darbai yra itin aktualūs ir mūsų dienomis, valdžiai siekiant suvaržyti laisvą žodį, o bendruomenei vis drąsiau ir gausiau telkiantis apginti savo vertybes ir kartu savo sielas.
„Tuo man ir žavus, įdomus šiuolaikinis menas, o ypač tai, ką daro Noe Kuremoto – naudodamasi senoviška technika ir forma, ji kalba apie mūsų laiką ir iššūkių kupiną šių dienų pasaulį. Ir tai ji daro ne tik be galo kūrybingai, tačiau ir empatiškai“, – teigė R.Petniūnas.
Galerija „Meshka Tech“ įsikūrusi K.Kalinausko g. 16–4, Vilniuje. Lankymas trečiadieniais–šeštadieniais nuo 14 iki 19 val. Paroda veiks iki vasario 1 d. Prieš atvykstant prašoma informuoti tel.: +37069815366
