15min susisiekus su menininku, jis papasakojo, kad 1988 metais sukurta skulptūra buvo jo diplominio darbo rezultatas.
„Anuomet tame kiemelyje buvo Respublikinė medžiotojų ir žvejų draugija, o 1987 metais kaip tik baiginėjau to meto Dailės institutą (dabartinę Vilniaus dailės akademiją). To meto sovietinė miesto valdžia turėjo pozityvų interesą statyti dekoratyvines skulptūras. Taip atsirado Vytauto Nalivaikos „Žibintininkas“ ir maniškė „Medeinė“, - pasakojo Marius Grušas.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Nors deivė Medeinė yra itin lietuviškas simbolis, sunkumų sovietmečiu pastatyti tokią skulptūrą nebuvo. Juolab, kad tais pačiais metais jau buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis, pažymėjo M.Grušas.
Pasak pašnekovo, skulptūroje vaizduojama mergelė, jojanti ant meškos yra miškų ir medžioklės deivė.
„Tiek graikiškos, tiek lietuviškos ikikriščioniškos dievybės neturi aiškaus kūno, tad dažnai jos vaizduojamos zoomorfiniu, antropomorfiniu pavidalu. Kaip antai Gabija gali būti ir liepsna, ir mergina, tad lygiai tas pats galioja deivei Medeinei – ji gali būti ir meška, ir žmogus“, – dalinosi jis.
M.Grušas prisimena, kad rengdamas savo diplominį darbą skaitę viską, ką anuomet buvo galima gauti: etnologų ir rašytojų Gintaro Beresnevičiaus bei Norberto Vėliaus tyrimus.
„Tiriant lietuviška mitologiją neišvengiamai susidūriau su spekuliacijomis, neaiškumais. XIX a. iškilęs Romantizmas suvėlė folklorą ir pasakojimų autentiškumo nustatyti nebebuvo įmanoma“, – dalinosi jis.
Visgi, kalbėdamas apie meškos reikšmę lietuvių kultūroje, jis atkreipė dėmesį į tai, kad meška senovės Lietuvoje buvo miškų šeimininkė: „Ji buvo tam tikras toteminis gyvūnas. Netgi pas žemaičius herbe yra pavaizduotas lokys. Aš pats truputį esu žemaitis, mat mano tėtis, dailininkas Bronius Grušas kilęs iš Skuodo.“
Pasiteiravus, kodėl ant skulptūroje vaizduojamos meškos letenos yra žiedas, menininkas sakė, kad ši „meška nėra paprasta“.
„Juk ji deivė! Specialiai norėjau kažkokiomis nedidelėmis užuominomis parodyti, kad ji yra dievybės įsikūnijimas. Be to, ant jo yra mano parašas", - pasakojo menininkas.
Šiandien M.Grušas sako, kad ši prieš 37 metus skulptūra jam vis dar patinka: „Su skulptūromis kaip ir su vaikais – pradžioje globoji, kuri, saugai, o vėliau jie užauga, gyvena savo gyvenimą ir kartais per mėnesį su jais susiskambini (juokiasi).“
„Man iki šiol smagu praeiti pro tą skulptūrą ir išgirsti, kaip koks nors ekskursijų gidas apie „Medeinę“ pasakoja tokius dalykus, kokių net nesapnavau“, – juokėsi M.Grušas.
Ypatingą reikšmę ši skulptūra turi ir todėl, kad anuomet Stiklių g. 6, ten, kur dabar ir yra kūrinys, gyveno menininko tėtis: „Šiandien čia gyvena mano dukra Gabija (žymi lietuvių rašytoja Gabija Grušaitė – 15min). O aš pats retai čia būnu, nors gimiau ir užaugau Vilniuje.“
Šiuo metu menininkas dažniausiai būna savo dirbtuvėje Švenčionyse.
