Sekite 15min Google
Spalio 15 d. Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir informaciniu partneriu 15min pradeda naują 2026–2027 m. viešų paskaitų ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ sezoną. Šių metų tema – „Lietuvos Europa“.
Paskaitose Lietuvos istorija bus nagrinėjama platesniame Europos kontekste – nuo priešistorinių Baltijos regiono ryšių iki XX amžiaus kultūros. Istorikai, archeologai ir kultūros tyrėjai kalbės apie žmonių kasdienybę, migraciją, idėjų sklaidą, politinius ir kultūrinius ryšius bei tai, kaip skirtingais laikotarpiais buvo suprantamas europietiškumas.
Likus mažiau nei 100 dienų iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. pradžios, ciklo „Lietuvos Europa“ temos įgauna papildomą aktualumą – paskaitos kvies pažvelgti į ilgalaikius Lietuvos ryšius su Europa ir jų kaitą skirtingais istorijos laikotarpiais.
Istorija, kurią galima pamatyti
„Istorijos miestui ir pasauliui“ – tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas. Vienas jo išskirtinumų – paskaitas papildančios muziejinės vertybės. Kiekvienai temai bus atrenkamas konkretus LNM rinkiniuose saugomas objektas – archeologinis radinys, dokumentas, meno kūrinys ar kita muziejinė vertybė. Gyvai paskaitose dalyvaujantys lankytojai galės šiuos objektus apžiūrėti iš arti ir užduoti klausimus pranešėjams.
Pirmoji paskaita – apie Gintaro kelią
Naują sezoną spalio 15 d. 18 val. pradės LNM generalinės direktorės dr. Rūtos Kačkutės paskaita „Gintaro kelias“ – Europos kelias, kurio nebuvo?“. Gintaro kelias dažnai pristatomas kaip vienas svarbiausių senovės Europos prekybos ir kultūrinių ryšių maršrutų. Tačiau ką apie jį iš tiesų leidžia pasakyti archeologiniai duomenys? Ar egzistavo vienas konkretus kelias? Kaip tarp Baltijos regiono ir Pietų Europos judėjo gintaras, žmonės ir idėjos? Paskaitą papildys LNM Priešistorinės archeologijos skyriaus vyresniojo rinkinio kuratoriaus Gyčio Grižo pristatomi gintariniai karoliai iš Sartų ežero salos.
Nuo ankstyvojo Vilniaus iki Ričardo Gavelio
2026–2027 m. sezono temos apims skirtingus Lietuvos istorijos ir kultūros laikotarpius. Spalio 29 d. prof. dr. Giedrė Keen Motuzaitė Matuzevičiūtė, remdamasi naujausiais bioarcheologiniais tyrimais, kalbės apie ankstyvojo Vilniaus gyventojus, migraciją, augalus ir gyvūnus besikuriančiame mieste.
Lapkričio 12 d. VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas nagrinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietą vėlyvųjų Viduramžių Europoje. Lapkričio 26 d. Kristupas Linas Bernotas-Karazija kels klausimą, ką europietiškumas reiškė moteriai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Gruodį asist. dr. Karolis Čižauskas pasakos apie ankstyvuosius Radvilų ryšius su kitais Europos centrais.
2027 m. paskaitose bus kalbama apie Lietuvos klausimą XIX a. Europos salonuose, tautinės trispalvės europietišką kontekstą, ekspresionizmą ir Lietuvos valstybės kūrimąsi, lietuviško avangardo ryšius su tarptautiniais kultūros tinklais bei Ričardo Gavelio išsakytą mintį: „esame europiečiai, tokie ir būkime“.
Informacija paskaitų lankytojams
Pirmoji paskaita vyks 2026 m. spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo renginių salėje, Arsenalo g. 3, Vilniuje. Dalyvavimas nemokamas. Negalintys dalyvauti gyvai paskaitų įrašus vėliau galės žiūrėti portale 15min.lt ir Lietuvos nacionalinio muziejaus „YouTube“ kanale.
Visą 2026–2027 m. paskaitų ciklo „Lietuvos Europa“ programą rasite Lietuvos nacionalinio muziejaus interneto svetainėje.
