Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paminklas Jonui Basanavičiui: ekspertai ragina nutraukti konkursą, tačiau Vilniaus savivaldybė savo pozicijos nekeičia

Paminklas dr. Jonui Basanavičiui
Vilniaus savivaldybės nuotr. / Paminklas dr. Jonui Basanavičiui
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį meno ekspertų organizacijos – Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga ir Modernaus meno centras – išplatino kreipimąsi dėl paminklo Jonui Basanavičiui konkurso.

Pareiškime, kurį pasirašė daugiau nei aštuonios dešimtys meno profesionalų, siūloma pripažinti, kad meniniu požiūriu konkursas nepavyko, ir raginama jokių premijų neskirti.

„Kai kurių pateiktų projektų realizavimas taptų veikiau Jono Basanavičiaus atminimo paniekinimu, o ne įamžinimu. Manome, kad projektai nepateisina visuomenės lūkesčių, o meno specialistams kelia didelį susirūpinimą, todėl rekomenduojame ieškoti būdų pritraukti daugiau kūrėjų, kad būtų pasiektas Vilniaus savivaldybės išsikeltas tikslas“, – teigiama kreipimesi.

Savivaldybė premijas žada skirti numatyta tvarka

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Vaidas Benkunskas teigė, jog susidariusi situacija jo nestebina: „Dar nei vienas paminklo, skulptūros pastatymas Vilniaus mieste, ar tai vyktų privačia iniciatyva, ar oficialios atrankos keliu, nepraėjo be vienokio ar kitokio susipriešinimo. Manau, kad šis konkursas yra ne išimtis. Nors iš tikrųjų galima pripažinti, kad yra darbų, neatitinkančių jokių kriterijų – tiek idėjos pateikimo kokybe, tiek pačia idėja – bet konkursas yra laikomas įvykusiu ir savivaldybė tikrai laikysis savo įsipareigojimų. Kai komisija nustatys laimėtojus, premijos bus skirtos, nepaisant to, kaip yra vertinama idėjų kokybė ar reikšmė“, – sakė vicemeras.

Pasak vicemero, šis konkursas yra skirtas pačiai idėjai, o nuo pirminės minties iki galutinio rezultato ne tik laukia ilgas kelias, bet įmanomi ir pokyčiai: „Kai bus antras etapas, įvertinsime visus kreipimusis – menotyrininkų, meno kritikų, Skulptūros katedros, Dailininkų sąjungos ir kt. pozicijas. Dėl to bus atskiras sprendimas“.

Dar nei vienas paminklo, skulptūros pastatymas Vilniaus mieste, ar tai vyktų privačia iniciatyva, ar oficialios atrankos keliu, nepraėjo be vienokio ar kitokio susipriešinimo, – sakė vicemeras.

Kultūros ministerija, komentuodama susidariusią situaciją, išreiškė viltį, kad konkurso organizatoriams ir projektų vertintojams pavyks pasiekti bendrą susitarimą dėl tolimesnės konkurso eigos.

„Kultūros ministerija nevertina pateiktų projektų meninio lygio, tai ekspertų darbas ir jie turėtų pasakyti, kurie projektai galėtų tinkamai įprasminti Jono Basanavičiaus atminimą, tuo pačiu ir geriausiai pateisintų visuomenės lūkesčius“, – teigiama Kultūros ministerijos atsakyme 15min.

Šiuo metu numatoma trims projekto konkurso laimėtojams, užėmusiems prizines vietas, skirti pinigines premijas: pirmosios vietos laimėtojui – 5 tūkst. eurų, antrosios – 4 tūkst. eurų, trečiosios – 3 tūkst. eurų. Dvi paskatinamosios premijos po 2 500 eurų atiteks užėmusiems ketvirtą ir penktą vietas.

Konkurso nesėkmė užkoduota jo sąlygose?

Pasak kreipimąsi pasirašiusios menotyrininkės Jūratės Markevičienės, būtent ydingos konkurso sąlygos lėmė nenusisekusių projektų gausą: „Konkurso sąlygos primena viešųjų pirkimų sąlygas, sunku tikėtis, kad tai gali įkvėpti menininką. Visų pirma, neapibrėžta projekto erdvė, nežinoma, kokia toji aikštė bus. Tai privalo nuspręsti konkurso skelbėjas, bendra vizija privalo prasidėti nuo erdvės“, – sakė J.Markevičienė.

Pasak menotyrininkės, daugelio panašių projektų pradžią žymi idėjų konkursas, kuriam pasiūlymūs teikti gali ir neprofesionalai. Kaip pavyzdį J.Markevičienė mini Helsinkio Guggenheimo muziejaus projekto konkursą, sulaukusį rekordinio skaičiaus pasiūlymų.

Kitas kriterijus – menininkas turi būti parengęs skulptūros modelį, kuris jau yra pastatytas. Bet kiek mes tų skulptūrų statom Lietuvoj? Toks reikalavimas labai susiaurina žmonių ratą, eliminuoja jaunus kūrėjus, tarpsritiniais, tarpdalykiniais projektais užsiimančius menininkus, – sakė J.Markevičienė.

„Jei norime turėti gerą paminklą, meninės laisvės varžyti negalima. Bet pasižiūrėkime, kokie yra šio konkurso reikalavimai – menininkas per pastaruosius trejus metus turi būti įvykdęs bent vieną viešųjų erdvių techninį projektą. Bet galbūt menininkui, dirbančiam visai kitoje srityje, taip pat gali kilti puiki idėja?.. Kitas kriterijus – menininkas turi būti parengęs skulptūros modelį, kuris jau yra pastatytas. Bet kiek mes tų skulptūrų statom Lietuvoj? Toks reikalavimas labai susiaurina žmonių ratą, eliminuoja jaunus kūrėjus, tarpsritiniais, tarpdalykiniais projektais užsiimančius menininkus“, – teigė J.Markevičienė, priminusi, kad Vytautas Kašuba, pastatęs paminklą Gediminui, iki tol nebuvo sukūręs nei vieno paminklo.

Konkurso sąlygose nurodoma, jog idėjos bus vertinamos pagal šiuos kriterijus: skulptūros idėjinių–plastinių sprendimų meninę kokybę, idėjos originalumą, kontekstualumą – skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumą ir dermę su istorine aplinka, projekto ekonominį pagrįstumą.

Tačiau J.Markevičienė atkreipia dėmesį, kad dalis konkurso sąlygose nurodytų kriterijų turėtų būti minimi prie bendrųjų reikalavimų. „Tokiu atveju galima nurodyti, jog paminklas privalo būti konktestualus ir prioritetą suteikti ansambliškumui su architektūra, kurios ten nėra“. Jos teigimu, šiuo atveju komisija neturi kito pasirinkimo, kaip tik vadovautis savo asmeniniais skoniais, nes konkurso tikslai yra neapibrėžti, kita vertus, jei palikta visiška laisvė, tokių vienas kitam prieštaraujančių kriterijų (pasak J.Markevičienės, orginalumas nebūtinai suderintinas su kontekstualumu) taikyti negalima.

J.Markevičienė yra įsitikinusi, jog paminklų konkursų sąlygų rengimas turėtų būti ne savivaldybės atsakomybė, nes meninių kriterijų trūkumas ir to pasekmės šiandien puikiai atsispindi J.Basanavičiaus paminklo konkursui pateiktuose projektuose.

Į ekspertų komisiją narius delegavo Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailės akademijos bendruomenė. Ją sudaro skulptoriai, Lietuvos dailininkų sąjungos nariai Edita Utarienė, Stasys Žirgulis, Antanas Žukauskas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas prof. dr. Algimantas Mačiulis, VGTU Architektūros katedros prof. Rolandas Palekas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros vedėjas Alvydas Jokūbaitis, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doc. Eligijus Raila, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Komisijai pirmininkaus Lietuvos dailininkų sąjungos narys, skulptorius prof. Gediminas Karalius.

Paminklo Jonui Basanavičiui laimėtojus tikimasi atrinkti iki 2017 metų vasario 16 dienos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą