Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Parodoje „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ – Japonijos popkultūra, kviečianti į svajonių teritoriją

Liepos 19 d. LNDM Nacionalinė dailės galerija lankytojus pakvies į japonų populiariosios kultūros parodą „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“. Ją kuruoja LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Paroda pristatys XVII a. Japonijoje susiformavusią popkultūrą ir jos įtaką šiandienos populiariajai, masinei kultūrai, rašoma pranešime spaudai.
Paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“
Paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ / Organizatorių nuotr.

Lankytojai turės išskirtinę galimybę išvysti Edo periodo (XVII–XIX a.) ukijo-ė grafiką, ankstyvąsias ir šiuolaikines mangas, animacinių filmų ištraukas, taip pat šiuolaikinių Japonijos menininkų kūrinius. Parodą bus galima aplankyti iki spalio 13 d.

„Ši istorinė-panoraminė paroda – vienas iš nedaugelio mėginimų (o Lietuvoje – pirmasis) atskleisti tarpusavio sąsajas to, kas muziejinėje erdvėje įprastai nebūdavo ir dažnai vis dar nėra rodoma kartu: ukijo-ė atspaudų, istorinių karikatūrų giga, erotinių šiungos knygelių, komercinių plakatų hikifuda, prieškario (1928 m., 1937 m.) ir pokario (1950–1970) komiksų mangų, garsių animės filmų ištraukų ir kt.

Parodoje atskleisime Edo periodo popkultūros įtaką šiuolaikinių Japonijos kūrėjų vaizduotei“, – pasakoja muziejaus vadovas ir parodos kuratorius dr. A.Gelūnas.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus /Katsushika Hokusai (1760–1849), Iš ciklo „53 Tokaido kelio stotys“. 1804
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus /Katsushika Hokusai (1760–1849), Iš ciklo „53 Tokaido kelio stotys“. 1804

Penkis šimtmečius išsilaikiusi popkultūros formulė: gundyti, gąsdinti ir žavėti narsa

XVII a. didžiausiame tuometiniame pasaulio mieste Ede (dabartiniame Tokijuje) griežtai hierarchinė japonų visuomenė viena pirmųjų pasaulyje įsteigė laisvalaikio ir pramogų erdvę nekilmingiems miestiečiams – Jošivaros linksmybių kvartalą. Čia gimė Japonijos populiariosios kultūros formos, sulaukusios milžiniško pasisekimo toli už jos ribų – kabukio teatras, ikebana – gėlių puokščių komponavimo menas, haikai poezija ir spalvotieji medžio raižiniai ukijo-ė.

Parodos lankytojams Japonijos populiarusis menas pristatomas trimis teminiais pjūviais – gražuolių, pamėklių ir samurajų:
„Šios temos tarsi pasisiūlė pačios – jos išryškėjo analizuojant kelių šimtmečių Japonijos popkultūrą – nuo XVII a. iki šių dienų. Ryškiausia tema – gražuolių, arba bidžin. Beje, bidžin (Bijin), išvertus iš japonų kalbos, reiškia gražus asmuo. Pradžioje šis žodis nurodė tiek vyrus, tiek moteris. Jošivaros linksmybių kvartale gražuolėmis vadintos geišos ir kurtizanės, gražūs kabukio teatro aktoriai, kartais – sumo imtynininkai ar samurajai.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus/Manga
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus/Manga

Vis dėlto japonų mitologijoje ir kasdienio gyvenimo kultūroje išryškėja trinarė schema: grožis, kažkas baugaus bei paslaptingo ir drąsa. Kaip sako parodos vyriausiasis konsultantas profesorius Tetsuya Ozaki, jei gražuolių temą laikytume romantiniais filmais, pamėklių – siaubo filmais, o samurajų – koviniais filmais, galima sakyti, kad šios temos, žanrai išliko aktualūs iki pat šių dienų ir yra esminės popkultūros sudedamosios dalys.

Kitaip tariant, popkultūra stengiasi žiūrovus gundyti, gąsdinti, juokinti ir žavėti pasakojimais apie narsą ir jėgą. Visa tai rodo, kad žmogui, net ir keičiantis amžiams, reikia labai panašių dalykų“, – teigia parodos kuratorius dr. A.Gelūnas.

Gintarės Grigėnaitės nuotr./Arūnas Gelūnas
Gintarės Grigėnaitės nuotr./Arūnas Gelūnas

Žmones jungianti ir įgalinanti popkultūra

Paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ lankytojus ne tik supažindins su japonų popkultūra, bet ir kvies permąstyti populiariųjų meno kūrinių reiškinį:

„Kultūra tampa populiari tada, kai palieka privilegijuotos klasės teritoriją, pasiekia masiškumą. Mes, XXI a. žmonės, masiškumui neretai priskiriame neigiamą konotaciją, jį siejame su menkesne verte, tačiau grįžkime į XVII a. Japoniją, kur, pasibaigus baisiam kariaujančių feodalysčių laikotarpiui, pagaliau stoja taika. Paprasti žmonės prasigyvena, įgyja laisvo laiko, kuria pramogas – po truputį formuojasi parodoje tyrinėjama popkultūra.

Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) „Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui“, Popierius, spalvotas medžio raižinys / Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) „Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui“, Popierius, spalvotas medžio raižinys / Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Stebina jos ankstyvumas ir formų, pasiekusių šiuos laikus, gausa. Pavyzdžiui, ukijo-ė spalvotosios medžio graviūrios atliko tą pačią funkciją, kaip mūsų gyvenamais laikais žurnalai ar plakatai. Graviūros tuomečiam Ede buvo nebrangios – už tokią pačią sumą žmonės galėjo pavalgyti mieste arba save nudžiuginti įsigydami grafikos atspaudą. Tikiuosi, kad paroda išprovokuos lankytojus permąstyti popkultūros terminą ir pamatyti popkultūros įgalintus žmones“, – pasakoja A.Gelūnas.

Parodos kuratorius priduria, jog šiais laikais kompiuterinio žaidimo reklaminis plakatas, animacinis filmas ar mangos komiksų knygelės atrodo kasdieniškai, tačiau lankytojus tikrai nustebins ryškios sąsajos tarp jų ir XVII a. popkultūros ištakas žyminčių eksponatų.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus/Manga
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus/Manga

Parodoje – daugiau nei 70-ies menininkų kūriniai

Išradinga parodos architektūra ir jos garso bei apšvietimo dizainas, kuriantis japoniškosios urbanistinės erdvės aliuziją, padės lankytojui susipažinti su daugiau nei septyniomis dešimtimis japonų menininkų ir jų darbų.

Pasak kuratoriaus dr. A.Gelūno, nors pagrindinis dėmesys skiriamas popkultūrai, paroda turės ką pasiūlyti ir klasikinę meno sampratą puoselėjančiam lankytojui:

„Japonų kultūra yra be galo įvairi. Pasakius vieną teiginį apie ją, galima rasti jį paneigiantį. Šalia populiariosios kultūros egzistuoja ir elito – dvaro, dvasininkijos – kultūra, kuriai galima priskirti rafinuotą tušo tapybą, kaligrafiją, su arbatos ceremonija glaudžiai susijusią keramiką.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus/Kawanabe Kyosai (1831–1889), Senoji manga (giga) knyga. 1880
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus/Kawanabe Kyosai (1831–1889), Senoji manga (giga) knyga. 1880

O šioje parodoje pristatysime be galo subtilius daugiaspalvius Katsushikos Hokusai, Kitagawos Utamaro, Utagawos Kunisados (Utagawa Toyokuni III), Utagawos Kunisados II, Utagawos Kuniyoshio ir kitų ukijo-ė klasikinių meistrų medžio raižinius.

Visi jie savo laiku buvo labai populiarūs, paliko tūkstančius atspaudų, kūrinių ciklų, kurie, iš pradžių traktuoti kaip menkavertė reklaminė medžiaga, o kartais naudoti tiesiog kaip vyniojamasis popierius porceliano ar dramblio kaulo dirbiniams, ne tik sulaukė pripažinimo visame pasaulyje, bet ir tapo „muziejų menu“.

Šalia tradicinių objektų bus eksponuojami hikifudos plakatėliai, reklamuojantys prekes ir paslaugas, jiems bent iš dalies būdinga ukijo-ė estetika, taip pat klasikiniai japoniški komiksai giga, palaipsniui virtę šiuolaikine manga.

Pristatysime legendinį mangos ir animės tėvą, 6–7 deš. kūrėją Osamu Tezuką, taip pat Shigeru Mizukį ir jo sukurtą pabaisiuką Kitaro, kovojantį už pabaisų teises žmonių pasaulyje, Kazuo Kamimurą ir jo mangą apie kruvino sniego princesę. Šis kūrinys įkvėpė JAV kino režisierių Quentiną Tarantiną sukurti dviejų serijų filmą „Kill Bill“, kuriame pagrindinės personažės vaidmenį sukūrė Uma Thurman.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus/Toyohara Kunichika (1835–1900), Žmonijos grožio atspindys. 1878.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus/Toyohara Kunichika (1835–1900), Žmonijos grožio atspindys. 1878.

Galiausiai lankytojai išvys kelių japoniškosios animės raidai svarbių filmų ištraukas bei filmų demonstracijas NDG auditorijoje ir visą plejadą svarbių Japonijos šiuolaikinio meno kūrėjų – Takashį Murakamį, Makoto Aidą, Ayą Takano, Akino Kondoh ir kt.“

Japonų kultūros kuriama svajonės teritorija

Pastaraisiais metais Lietuvoje susidomėjimas japonų kultūra auga. Parodos kuratoriaus, LNDM generalinio direktoriaus dr. A.Gelūno teigimu, ji patraukia siūlydama svajonę:

Organizatorių nuotr./Parodos plakatas
Organizatorių nuotr./Parodos plakatas

„Rutinišką gyvenimą gyvenančioje šiuolaikinėje visuomenėje, o XVII a. – hierarchinėje visuomenėje, japonų populiarioji kultūra kviečia įžengti į svajonės teritoriją, kurią jau kelis šimtmečius vysto nepaprastai estetiškai ir labai išradingomis priemonėmis. Be kita ko, šis svajonių pasaulis siūlomas visiems prieinamas būdais.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais
Reklama
Iš gyvenimo nuotykio sugrįžusi „Lidl“ vaikų komanda“ neslepia emocijų
Reklama
Jau liepos 17 d. Indrė Stonkuvienė kvies moteris susitikti ypatingame nemokamame renginyje
Reklama
Auga visiškai įrengto naujo būsto paklausa: kuo tai patrauklu?
Užsisakykite
15min naujienlaiškius