Mokslinė paveikslo analizė, atlikta Heverio pilyje Kente – Anne Boleyn vaikystės namuose – atskleidė, kad Elžbietos I epochos dailininkas sąmoningai siekė vizualiai paneigti gandus, esą lemtingoji Henriko VIII žmona buvusi ragana su šeštu pirštu dešinėje rankoje, rašo „The Guardian“.
Atskleidė dailininko sprendimą
Analizė parodė, kad portretas nutapytas apie 1583-uosius – valdant Anne Boleyn dukteriai Elžbietai I. Tačiau svarbiausia – infraraudonųjų spindulių technologija po dažais atskleidė įdomų pirminį piešinį.
Pasak „The Guardian“, po dešiniąja ranka aptikta dailininko atmesta trikampė forma. Manoma, kad ji užfiksavo tikslų momentą, kai menininkas nukrypo nuo pirminės idėjos dizaino ir nusprendė pavaizduoti Anne Boleyn su raudona rože rankoje, aiškiai matomais pirštais.
XVI amžiuje dailininkai naudojo vadinamuosius „šablonus“ – per trumpas pozavimo sesijas pagal natūrą parengtus piešinius, kuriais dirbtuvės tarpusavyje keisdavosi.Heverio „Rožės“ portreto pirminiai kontūrai rodo, kad dailininkas iš pradžių naudojo vadinamąjį „B“ šabloną, paprastai apimantį tik galvą ir pečius, tačiau jį adaptavo, kad „paneigtų to meto šmeižtą“, t.y. kad būsimosios karalienės Elžbietos motina buvusi ragana.
Penki pirštai kaip politinis pareiškimas
Heverio pilies muziejaus kuratorius dr. Owenas Emmersonas „The Guardian“ sakė: aiškiai parodydamas penkis pirštus kiekvienoje rankoje, portretas veikia kaip vizualinis priešiškų gandų paneigimas ir Anne Boleyn gynimas – o kartu ir jos dukters Elžbietos teisės į sostą patvirtinimas.
Anne Boleyn buvo įkalinta už svetimavimą Londono Taueryje 1536 metais. Nors ji neigė kaltinimus, buvo pripažinta kalta dėl valstybės išdavystės ir nukirsdinta. Vienintelė jos „kaltė“ – nesugebėjimas padovanoti Henrikui VIII sūnaus.
Karalius buvo išsiskyręs su pirmąja iš šešių žmonų Kotryna Aragoniete, kad vestų Anne – ši santuoka paskatino jį nutraukti ryšius su Katalikų bažnyčia ir sukėlė Anglijos reformaciją. Vėliau Henrikas VIII pašalino visus Anne Boleyn pėdsakus iš karališkųjų rūmų – manoma, kad nė vienas jos gyvenamuoju metu tapytas portretas neišliko.
Gandai apie šeštą pirštą – politinė diversija
Kaip rašo „The Guardian“, Heverio pilies muziejaus komanda daro išvadą, kad šis portretas yra ankstyviausias Anne Boleyn atvaizdas. Jis sukurtas laikotarpiu, kai Elžbietos I valdymo metais jos motinos įvaizdis buvo sąmoningai peržiūrimas politinės ir religinės įtampos fone.
Gandus apie šeštą pirštą skleidė Nicholasas Sandersas – XVI a. rašytojas ir aktyvistas, siekęs atkurti Romos katalikybę Anglijoje ir pakenkti Elžbietos I teisėtumui.
Britų istorikė Helene Harrison savo 2025 metų knygoje „The Many Faces of Anne Boleyn“ (liet. Daugybė Anne Boleyn veidų) buvo iškėlusi teoriją, kad rankos portrete buvo sąmoningai parodytos būtent dėl šios priežasties.
„Per didelis sutapimas, kad būtų atsitiktinumas“
Kita Heverio pilies muziejaus kuratorė Kate McCaffrey „The Guardian“ teigė, kad šis atradimas - svarbus vizualinio paneigimo įrodymas, susijęs su konkrečiu politiniu momentu. Pasak jos, šis žingsnis buvo Elžbietos būdas ne tik atgauti savo, kaip įpėdinės, teisėtumą, bet ir atkurti motinos garbę. Nors neįmanoma tvirtinti, kad Elžbieta pati užsakė šį portretą, „tai per didelis sutapimas, kad nebūtų atsakas į tuo metu sklindančius gandus“.
Portretas bus eksponuojamas būsimoje Heverio pilies parodoje „Capturing a Queen: The Image of Anne Boleyn“ (liet. Užfiksuojant karalienę: Annos Boleyn atvaizdas), kurioje bus nagrinėjama, kaip jos atvaizdas buvo „kuriamas, sąmoningai keičiamas ir politiškai panaudojamas“.
