Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 31d. 16:17

Pristatytas atnaujintas projektas prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios: specialistai vis dar turi pastabų

Projektuojamas vaizdas nuo Goštauto gatvės
Projekto vizualizacijos / Projektuojamas vaizdas nuo Goštauto gatvės

Antradienį vykusioje diskusijoje buvo pristatytas atnaujintas viešbučio su konferencijų centru ir biurais greta Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios Vilniuje projektas. Nors projekto autoriai teigia atsižvelgę į anksčiau nuskambėjusias pastabas, diskusijoje dalyvavę specialistai skeptiškai vertino ir atnaujintus projekto sprendinius.

Viešbutyje atsisakoma 47 kambarių, bendras plotas mažinamas beveik 1000 kv. m

Pasak projekto autoriaus, architektų studijos „Archinova“ vadovo Antano Gvildžio, atsižvelgus į atsakingų institucijų ir visuomenės pastabas, buvo padarytos kelios esminės A.Goštauto ir Vasario 16-osios gatvėse plėtojamo projekto korekcijos.

„Dabar projekte yra numatyta atverti dar didesnį nei yra šiuo metu Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios apžvelgiamumą iš aktualių rakursų, artimos bei tolimos perspektyvos. To siekiant, atkuriamas originalios formos pastato prie A. Goštauto gatvės stogas, griaunami sovietmečiu prilipdyti priestatai ir atkuriamas šio pastato originalus fasadas iš rytų pusės. Be to, viešbučio su konferencijų centru pastatas trumpinamas ir atsisakoma 47 kambarių“, – sakė A. Gvildys, tvirtindamas, kad naujasis projektas savo masteliu ir tūriais integruojasi į miesto urbanistinį audinį.

A.Gvildžio teigimu, rengiant projektą atsižvelgta į istorinę kvartalo raidą, bei tai, kad vienuolyno ir ligoninės sklypai buvo atskirti, – tiesa, vėliau šią informaciją paneigė ne vienas diskusijos dalyvis. „Nauji tūriai sukomponuoti atsižvelgiant į istoriškai susiklosčiusią pastatų dėstymo charakteristiką“, – kalbėjo A.Gvildys.

Projekto autoriai tikina, kad atnaujintame projekte bendras pastatų plotas sumažėjo beveik 1000 kvadratinių metrų.

Įgyvendinant projektą, taip pat numatyta atnaujinti pėsčiųjų takus, įrengti naują dviračių taką, sutvarkyti gatvių apšvietimą, želdinius, optimizuoti greta esančią sankryžą. „Įgyvendinus visus šiuos sprendinius manome, kad kvartalas atgis“, – sakė A.Gvildys.

Liepos 12 d. Vilniaus architektų regioninės tarybos išvadose teigiama, kad pakoreguotas projekto urbanistinis sprendinys yra tinkamas, o tolimesnius architektūrinės raiškos ir estetikos klausimus rekomenduojama spręsti viešo svarstymo su visuomene metu, pasitelkiant atitinkamą profesinę bei institucinę ekspertizę.

Į projektą numatoma investuoti apie 45 mln. eurų. Jį vysto UAB „Orkela“, priklausanti „Lords LB Special Fund IV“ fondui, kurį valdo investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“.

M.Pakalnis: „Projekto dar laukia ilgas kelias“

Po projekto pristatymo vykusioje diskusijoje Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigė, jog ši vieta yra ypatinga, nes, viena vertus, tai Naujamiestis, kuris buvo formuojamas perimetriniu principu, kita vertus, čia egzistuoja ir senesnė urbanistinė struktūra – vienuolyno kompleksas. „Turime dviejų urbanistinių struktūrų sankirtą. Tai išskirtinės reikšmės objektas. <...> Tai, kad galutinio sprendinio iki šiol nėra, rodo šios problemos gilumą.“

M.Pakalnis sakė, jog pirmasis projekto variantas akivaizdžiai parodė, kad šie uždaviniai išspręsti nebuvo – tai paliudijo tiek visuomenės, tiek atsakingų institucijų reakcija, nes statybos leidimas išduotas nebuvo. Jo teigimu, atnaujinto projekto architektūrinė kalba kol kas taip pat nėra tokia, kokiai būtų galima pritarti: „Projekto dar laukia ilgas kelias. Tikiu, kad diskutuosime dar ne kartą, nes tą diktuoja šio projekto svarba miestui.“

Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus regioninės architektūros tarybos pirmininkas Tomas Grunskis teigė, jog taryba projektą svarstė du kartus. „Pastarąjį projektą taryba svarstė visai neseniai ir konstatavo, kad į daugelį iškeltų pastabų projekto rengėjai atsakė ir pakoregavo savo sprendinius daugiau, negu buvo tikėtasi. <...> Kalbant apie menines charakteristikas, kai kurie mūsų rato nariai išsakė vienokias ar kitokias pastabas, bet iš esmės nustatėme, kad urbanistinis sprendinys gali būti plėtojamas toliau.“

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas teigė, jog svarbu suprasti, kad procesas vyksta šiandien ir negalima į jį žvelgti vien retrospektyviai: „Retrospektyva reikalinga, kad priimtume teisingus sprendimus šiandien, bet man atrodo, kad yra tam tikras persūdymas kalbant apie paveldosauginę pusę. <...> Kalbant apie tokius objektus, vertinga pamatyti sprendinius, kurie buvo padaryti Baltijos jūros regione. Dabar sėdime visiškai uždarai, mušamės tarpusavyje arba kalbamės labai kandžiai. Tai yra dar viena problema: šiuolaikiniai architektai ir architektai restauratoriai į dialogą neina.“

Istorinės analizės stoka

Kad naujajam projektui ypač trūksta istorinės analizės, kalbėjo menotyrininkė Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto ir kitų organizacijų narė Jūratė Markevičienė bei dailės istorikė Rūta Birutė Vitkauskienė.

Pasak jos, istorinės analizės trūkumą akivaizdžiai liudija tai, jog projekto autoriai remiasi klaidingu teiginiu apie vienuolyno ir ligoninės sklypų atskyrimą.

„Priešpriešos daryti nereikia, žiūrėti reikia šiuolaikinio žmogaus žvilgsniu, bet juo žiūrėdami mes matome, kad murkdomės problemose, kurių nebūtų, jei prieš 15 metų privatizuodami šią teritoriją ar tam besiruošdami būtume padarę tyrimus. <...> 1790 m. čia buvo dvi posesijos: viena posesija – bažnyčia su kapinaitėmis šalia, kita posesija – dabartinė ligoninė. Taip ir liko, niekas nieko nedalijo. Nėra jokių šaltinių – nei rašytinių, nei kartografinių, kad vienuolynas buvo atskirtas, jis niekada nebuvo atskirtas, jis buvo tik perduotas ligoninei. Tai buvo vienas didelis organizmas“, – sakė R.B.Vitkauskienė ir pridūrė, jog projekto tūrinė architektūra visiškai nedera prie dabartinio komplekso architektūros.

S.Smilingytė-Žeimienė atkreipė dėmesį į dar dvi problemas: pirma, nėra numatyta komplekso apsaugos zona nuo fizinio ir vizualinio poveikio, antra, pastatų vertingosios savybės buvo nustatytos jau po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė pastatus pardavė.

Specialistai atkreipė dėmesį į komunikacijos spragas

Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė atkreipė dėmesį, jog surengtos diskusijos tikslas nėra aiškus. „Diskusija ir viešas aptarimas yra puiki forma, tačiau kas yra palietę visuomenės informavimo ir dalyvavimo teorinę pusę, žino, jog dalyvavimas gali būti tiek manipuliatyvus, siekiantis įtikinti, tiek kuriantis abipusį dialogą. Labai noriu tikėtis, kad šios diskusijos tikslas yra pastarasis“.

Apie tai, kad vidurvasarį vykstančioje diskusijoje negali dalyvauti nemaža dalis joje dalyvauti norėjusių specialistų bei bendruomenių atstovų užsiminė ir Seimo nario patarėja Rasa Kalinauskaitė.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė tikino, jog ši diskusija turėjo įvykti jau seniai: „Bet geriau vėliau negu niekada. Viena iš šio projekto problemų buvo nesavalaikė komunikacija, jos buvo per mažai ir pateikiama dažnai buvo per vėlai. O kai trūksta informacijos, visuomenė ir profesionalai visada žiūri įtariai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Ginekologė pataria

Video

05:21
01:22
01:12

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų