Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 6d. 17:06

Rusų istorijas pasakojantis fotografas: jie džiaugiasi mūsų „Sodra“ ir mokesčių inspekcija

Artūro Morozovo paroda
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr. / Artūro Morozovo paroda

Vienuolika istorijų. Vienuolika likimų. Vienuolika pasikeitusių gyvenimų. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Leonido Donskio bibliotekoje veikia neįprasta paroda „Kol dega raudona“, skirta Lietuvoje prieglobstį radusiems Rusijos politiniams pabėgėliams. Parodos idėjos autorius ir įgyvendintojas – kaunietis fotografas Artūras Morozovas.

Ši istorija prasidėjo 2014 metais Maskvoje, kai Nikita Kulačenkovas dirbo Kovos su korupcija fonde, įsteigtame Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno. Tų metų birželį, prieš Navalno 38-ąją gimimo dieną, bendražygiai suko galvą, ką gi jam padovanoti. Tuomet prisiminė Aleksėjaus žinutę socialiniame tinkle „Twitter“ apie pamaskvėje, Vladimire, ant tvoros kabantį plakatą. Gimtadienio išvakarėse Kulačenkovas su kolega Georgijumi Alburovu išvyksta parsivežti plakato ir jau kitądien, birželio 4-ąją, su džiaugsmu įteikia opozicijos lyderiui.

Praėjus kelioms savaitėms, naktį į Navalno butą įsiveržę pareigūnai atlieka kratą. Dovanotas kūrinys konfiskuojamas ir įvardijamas kaip vogta meno vertybė. Taip jaunas kovotojas su korupcija Nikita Kulačenkovas tampa vienu iš baudžiamosios bylos kaltinamųjų. Jis oficialiai kaltinamas dailininko Sergejaus Sotovo sukurto paveikslo „Geras blogas žmogus“ vagyste. Nikita, nujausdamas pavojų, pabėga iš Rusijos ir galiausiai įgyja politinio pabėgėlio statusą Lietuvoje.

Tai – viena iš vienuolikos istorijų, kuri pristatoma parodoje. Joje – ne tik fotografijos, tačiau ir išsamūs straipsniai apie kiekvieną iš žmonių.

„Tai paroda apie paprastus rusus iš įvairiausių miestų, kurie dirbo įvairiausius eilinius darbus ir tapo Kremliaus režimo priešais.

Dažnai Rusijos temą mes nagrinėjame per ekspertines nuomones, per politikų pasisakymus ir praleidžiam labai reikšmingą buitinį aspektą – ką reiškia gyventi Rusijoje.

Tada jie buvo priversti bėgti iš šalies, kurią myli. Daugumą jų pasiekdavo žinios apie Baltijos šalis, apie Lietuvą, ir tos žinios būdavo iš propagandinių kanalų. Nemažai jų galvojo ir įsivaizdavo, kad čia yra didžiulė rusofobija ir fašistinėmis pažiūromis gyvenantys žmonės.

Man pažintis su šiais paprastais rusais, kurie bėgo iš savo šalies ir atrado prieglobstį Lietuvoje, buvo nepaprastai įdomi dviem aspektais“, – 15min sakė A.Morozovas.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Artūras Morozovas
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Artūras Morozovas

Visų pirma, sako pašnekovas, dažnai Rusijos temą mes nagrinėjame per ekspertines nuomones, per politikų pasisakymus ir praleidžiam labai reikšmingą buitinį aspektą – ką reiškia gyventi Rusijoje, kaip pats rusas mato valdžią, kaip tie žmonės suvokia pasaulį, su kuo jie susiduria.

„Kitas aspektas – per jų istorijas aš pažinau Lietuvą. Jie čia atvažiavo mažai žinodami apie mūsų šalį. Dabar jie pasakoja, kaip džiaugiasi, ir giria tokias institucijas kaip „Sodrą“, Valstybinę mokesčių inspekciją, nes čia visiškai kitaip, palyginti su Rusija. Dar jie pasakoja, ką reiškia būti sustabdytam lietuvio policininko ir ką reiškia apskritai pradėti gyventi lietuvio gyvenimą“, – pasakojo A.Morozovas.

Lietuviai savo kelionių ar emigracijos kryptims paprastai renkasi Vakarų valstybes. Tačiau į savo pačių praeities aplinką, buvusią sovietų erdvę, lietuviai važiuoja labai retai.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Artūro Morozovo paroda
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Artūro Morozovo paroda

„Bet kai palygini, iš kur mes atėjome ir kiek mes nuėjome, tai per tų žmonių istorijas labai įdomu pažinti. Tada visai kitaip pažvelgi ir į Lietuvą.

Šį ciklą aš ruošiau su labai ilgais straipsniais, o istorijos yra publikuojamos taip pat ir internete kaip atskiras projektas.

Tie žmonės – patys įvairiausi. Politiniai opozicionieriai, žmogaus teisių gynėjai ar sveiko proto paprasti rusai, kurie kelia klausimus dėl karo Ukrainoje, kuriems neįtinka valdžios peršama nuomonė, kurie nenori pasiduoti sisteminiams aparatams ir kovoja prieš korupciją.

Esu nemažai keliavęs po Rusiją, ir mane sudomindavo paprasto žmogaus aspektas. Klausydavausi paprastų žmonių, kurie labai stipriai kritikuoja Rusiją, arba atvirkščiai – labai ją giria.

Tai buvo labai įdomi patirtis, kurią norėjosi sujungti. Ir visai netikėtai Lietuvoje atradau šią temą. Niekada nežinojau, kad Lietuvoje yra vis didėjanti Rusijos politinių pabėgėlių bendruomenė“, – pasakojo A.Morozovas.

Rusai renkasi Lietuvą ir čia prašo politinio prieglobsčio dėl kelių dalykų. Visų pirma – šalies politinė valia juos priimti. Antra – Lietuva yra geografiškai tinkama vieta, ne paskutinėje vietoje – ir kalbinė terpė.

Kažkada Leonidas Donskis yra sakęs: egzistuoja solidarumas tarp žmonių, kažkada patyrusių nelaisvę.

„Kažkada Leonidas Donskis yra sakęs: egzistuoja solidarumas tarp žmonių, kažkada patyrusių nelaisvę.

Man atrodo, kad ši tema yra nepaprastai įdomi ir svarbi, kad mes Rusiją matėm kaip pagrindinę grėsmę, bet visiškai gebam atskirti ir palaikyti tuos rusus, kurie taip pat gerbia žmogaus teises, europines vertybes, kurie gerbia mūsų Lietuvą, ir ši tema pačiam Kremliui yra labai neparanki, nes tarsi dekonstruoja pagrindinį propagandos naratyvą prieš Baltijos šalis“, – kalbėjo pašnekovas.

Paroda veiks iki vasario pabaigos. Su šiomis rusų istorijomis galima susipažinti ir internete degaraudona.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018