Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 2d. 14:08

„Swallow“, naujos meno erdvės Vilniuje įkūrėjai: turime ilgalaikių ambicijų

Edgaras Gerasimovičius, Vaida Stepanovaitė, Audrius Pocius Interviu
M.Stankevičiūtės nuotr. / Swallow

Rugpjūčio 6 d. Vilniuje duris atvers nauja projektų erdvė, pakrikštyta „Swallow“. Jos įkūrėjai ir kuratoriai – Vaida Stepanovaitė, Edgaras Gerasimovičius ir Audrius Pocius – žada kurti dialogą tarp Baltijos šalių ir pasaulio meno scenų: vystyti užsienio menininkų tinklą, o kartu pristatyti regiono kūrėjų darbus tarptautinėje arenoje.

Apie tai, kaip ir kodėl atsirado ši erdvė, ką reiškia „Swallow“ ir ką būtų galima laikyti jos sėkme, 15min pasakoja Audrius Pocius ir Edgaras Gerasimovičius.

– Kada ir kokiomis aplinkybėmis gimė mintis įkurti „Swallow“?

E.Gerasimovičius: Ši erdvė, su kuria dirbti pradėjome beveik prieš metus, gimė iš poreikio ir iš galimybės. Meno lauke vyko daug pokyčių: atsirado keletas projektinių erdvių, ŠMC pradėjo lėtinti savo tempą dėl rekonstrukcijos ir atsirado daug vietos decentralizuoti meno lauką. Baltijos šalyse taip pradėjo veikti daug naujų, didelių renginių: „Kai“ meno centras Taline, „Riboca“ Rygoje. Pamatėme, kad pats puikiausias laikas pradėti savo veiklą yra būtent dabar.

A.Pocius: Su „Swallow“ siekiam reprezentuoti ir atstovauti naują, jauną Baltijos šalių meną, o kartu rodyti tai, kas mums atrodo įdomu ir aktualu Europos bei pasaulio meno lauke. Taip norime kurti dialogą tarp vietos ir pasaulio meno scenų, tuo pačiu permąstydami patį miestą, kuriame gyvename – per rodomas parodas, tam tikrus diskursyvius įvykius ir t.t.

Norime kurti dialogą tarp vietos ir pasaulio meno scenų, tuo pačiu permąstydami patį miestą, kuriame gyvename.

E.Gerasimovičius: Nuo pat pradžių galvojom, kad „Swallow“ bus fizinė vieta Vilniuje, kur vystysime užsienio menininkų tinklą, kartu įtraukdami menininkus Lietuvoje. Užsienyje partnerių tinklas turėtų veikti kaip galimybė pristatyti lietuvių menininkus. Tai tarsi importo-eksporto erdvė.

Pačioje pirmoje mūsų parodoje „Palydos“ daugelis menininkų bus lietuviai, kurie gyvena užsienyje. Mes taip pat norime sukurti vietą, kurioje žmonės, darantys karjerą užsienyje, turėtų erdvę, į kurią galėtų grįžti ir neprarasti ryšio su Lietuva. Tai taip pat yra susiję su mūsų vadybine etika dėl honorarų mokėjimo, dėl įvairių vadybinių dalykų, kuriuos mes norime laikyti kaip standartą. Į bendrą lauką norėjome įvesti gerą pavyzdį, kuris būtų ne nuleistas iš viršaus, o kiltų iš apačios.

– Ar jūsų trio ir kuruos erdvėje pasirodančius projektus? Galbūt svarstote įtraukti ir kitus žmones?

A.Pocius: Šiuo metu mūsų komandos širdį sudaro trys žmonės, tačiau jau dabar turime papildomą komandą, kurią sudaro Aistė Marija Stankevičiūtė, Rokas Vaičiulis ir Agnė Kuprytė. Jie su mumis vykdo įvairiausius projektus ir vykdys juos ateityje, ypač – edukacijos srityje.

Edukacija yra viena svarbiausių mūsų veiklos kolonų. Rūpinamės bendrąja meno edukacija ir visai netolimoje ateityje pasirodys pirmasis turinys video formatu, kuris bus laisvai prieinamas internete. Tai bus videoesė, kuriose, atsispiriant nuo mūsų eksponuojamų darbų – ir ne tik, galbūt ir svarbių Lietuvos meno istorijai kūrinių – kursime jų interpretacijas bei kalbėsime apie šiuolaikybę plačiajai visuomenei.

Edukacija yra viena svarbiausių mūsų veiklos kolonų.

E.Gerasimovičius: Nenoriu užbėgti akių ir minėti vardų, tačiau mūsų planuose yra ir užsienio kuratorių kvietimas, tad erdvėje bus ne tik mūsų kuruotos parodos.

A.Pocius: Taip pat turime sutarę keletą partnerysčių su kitomis erdvėmis užsienyje – Vokietijoje, Olandijoje, kalbame ir su Norvegija. Jose ketiname pristatyti lietuvių šiuolaikinį meną. Žinoma, puoselėsime bendradarbiavimą ir čia, Lietuvoje.

– Noriu paklausti apie pačią „Swallow“ erdvę – kokios erdvės ieškojote ir kaip ją atradote?

E.Gerasimovičius: Kai tik ėmė kurtis kultūros kompleksas „Sodas 2123”, jo vadovė Danutė Gambickaitė pakvietė mus apžiūrėti tuo metu dar visai apleistų patalpų. Tuo metu tarpusavyje jau vystėme idėją įkurti „Swallow“, tad radę tinkamą vietą, ryžomės ją radikaliai transformuoti į ekspozicijų erdvę. Taip tapome Vitebsko g. kūrybinio komplekso dalimi.

A.Pocius: Mums yra svarbu būti šio komplekso dalimi. Tai labai įdomi ir labai įvairialypė bendruomenė, be galo daug įdomių kūrėjų, su kuriais mes taip pat ruošiamės arba jau pradėjome bendradarbiauti. Pati erdvė taip pat yra labai įdomi tiek vizualiai, tiek architektūriškai ir istoriškai. Manau, kad po to, ką mes dar padarėme su šia erdve, jį įgavo savotišką vientisumą ir naują charakterį.

E.Gerasimovičius: Vitebske taip pat yra ne tik kūrėjai, bet ir daug naujos kartos gamybininkų. Mes daug sprendimų galime priimti praktiškai neišeidami iš teritorijos.

A.Pocius: Ir tai darydami kartu galime palaikyti šios vietos ekosistemą, išlikdami nepriklausomi.

– Kodėl „Swallow“? Kaip atsirado šis pavadinimas?

E.Gerasimovičius: „Swallow“ yra pavadinimas / kodas. Pats žodis mums patiko dėl to, kad yra daugiareikšmis. Į lietuvių kalbą jį galime versti kaip „ryti“ arba „kregždė“. Bet lygiai taip pat jis savyje saugo daug kitų angliškų žodžių. Wallow, allow, low – tai tie žodžiai, su kuriais mes randame ryšį, tačiau jo neaiškiname.

A.Pocius: Pavadinimą būtų galima laikyti ir tam tikru ornamentu. Jis gali keisti savo reikšmę priklausomai nuo situacijos, laikotarpio, daugelio dalykų. Tam tikra prasme jį galima suvokti grynai vizualiai.

E.Gerasimovičius: Dar vienas svarbus aspektas. „Swallow“ neatsiejamai yra vartotojiškos kultūros komentaras, nes mes ryjam, vartojam. Šis ryšys su kūnu yra labai svarbus, nors tai nėra pagrindinė interpretacija – tik viena iš daugelio.

„Swallow“ neatsiejamai yra vartotojiškos kultūros komentaras, nes mes ryjam, vartojam.

– Kokie yra jūsų finansavimo šaltiniai?

A.Pocius: Didžiąją mūsų, kaip ir daugelio žmonių, dirbančių kultūros lauke, finansų dalį šiuo metu sudaro Kultūros tarybos parama, projektinės lėšos iš kitų šaltinių. Tačiau šiuo metu labai daug dirbam tam, kad ateityje mūsų veikla būtų kuo tvaresnė. Ieškome būdų, kaip kuo didesnę dalį finansų sugeneruoti patiems, kad išlaikytume bent dalinę nepriklausomybę nuo projektinių lėšų.

E.Gerasimovičius: Investavome nemažai ir savo asmeninių lėšų, ypač pirminiuose etapuose.

A.Pocius: Praktiškai metus visos pajamos, kurias gaudavom, iki pat praeito mėnesio, buvo dedamos į šitą erdvę. Mums ją sutvarkyti, įrengti, sugalvoti ir suprojektuoti užtruko beveik visus metus. Su draugų pagalba. Esam be galo dėkingi bendruomenei, kuri yra aplink mus, kuri mus palaikė tiek tikėjimu, tiek darbu. Tiesą sakant, vien tai yra didžiulė motyvacija judėti į priekį. Norime nenuvilti žmonių, kurie parodė pasitikėjimą.

– „Swallow“ atidaromas keistu laiku, tebesitęsiant pandemijai, visiems nerimaujant dėl ateities. Nebaisu?

A.Pocius: Aš manau, kad atsidarom labai geru laiku – žvelgiant ne iš pragmatinės pusės. Pasauliui kaip niekada reikia naujo apmąstymo, naujų perspektyvų ir vaizduotės. Tiesa, kad finansinė ir socialnė situacijos yra kaip niekada trapios ir, mano galva, būtent pandemija ir parodė tų struktūrų, kurias laikėme savaime suprantamomis, trapumą. Tačiau tai tik dar kartą pabrėžia poreikį naujų įsivaizdavimų ir mąstymo būdų apie tą tikrovę, kurioje gyvename šiandien.

Pasauliui kaip niekada reikia naujo apmąstymo, naujų perspektyvų ir vaizduotės.

E.Gerasimovičius: Galvojant iš pragmatinės pusės, iš dalies dėl to mes savo edukacinę programą ir keliame į internetą, kad ji būtų prieinama neišeinant iš namų. Kitas dalykas – fizinis negalėjimas susiburti verčia galvoti apie naujus susibūrimo būdus, o mums tai yra ypač įdomu, kalbant apie naujo kontakto paieškas su visuomene plačiąja prasme. Kaip meno laukui iš naujo rasti adekvatų ryšį su visuomene ir ką mes visi galime dėl to padaryti?

– Ar esate sau įsivardiję, ką būtų galima laikyti „Swallow“ sėkme, pavyzdžiui, praėjus metams nuo erdvės atidarymo?

E.Gerasimovičius: Esame įsivardiję, bet nesinori užbėgti įvykiams už akių, nes tai gali skambėti pompastiškai. Mes labai daug tikimės iš edukacinės programos – žinome, kad tai neateis labai greitai, bet, manau, praėjus metams, jau turėsime surinkę savo auditoriją, taip pat ir partnerius. Norime užmegzti ryšius ir su konkrečiomis institucijomis, su kuriomis matome bendradarbiavimo galimybę – galvojame tiek apie komercines galerijas, tiek apie muziejus, tiek apie įvairias kitas institucijas.

A.Pocius: Šituo neapibrėžtu laiku planuoti yra labai sunku. Mes turime ilgalaikių ambicijų ir labai tikime Lietuvos meno lauku. Manome, kad galime prasmingai jame dalyvauti ir tuo pačiu metu pristatyti šį meno lauką labai plačiai pasaulio auditorijai. Ir manau, kad tikroji šios erdvės reikšmė bus matyti po penkerių, gal net dešimties metų.

Komentarai
Temos: 1 Menas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/