Sekite 15min Google
Naujas tyrimas leidžia manyti, kad garsusis paveikslas „Žvaigždėta naktis“ galėjo būti sukurtas vėliau, nei iki šiol buvo manoma.
Pietų Korėjos mokslininkų komanda, pasitelkusi astronominius skaičiavimus ir išsamius dailininko gyvenimo tyrimus, nustatė, kad paveiksle galėjo būti pavaizduotas dangus, matytas 1889 metų liepos 22-osios paryčiais virš Prancūzijos Sen Remi de Provanso (Saint-Rémy-de-Provence) miestelio.
Tai maždaug mėnesiu vėliau, nei iki šiol buvo datuojamas šis postimpresionizmo šedevras. Meno istorikai ilgą laiką laikėsi nuomonės, kad „Žvaigždėta naktis“ buvo nutapyta 1889 metų birželį, netrukus po to, kai V. van Goghas apsigyveno psichiatrijos ligoninėje.
Prieš kelis mėnesius, po konflikto su tapytoju Pauliu Gauguinu, jis buvo nusipjovęs dalį kairiosios ausies.
Naująją hipotezę žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime pateikė mokslininkų grupė, vadovaujama Seule veikiančios teleskopų gamybos bendrovės vadovo Elijah Jeong-hyuno Kimo.
„Nėra dviejų vienodų dangaus skliautų. Visada kas nors keičiasi. Manau, Vincentas pastebėjo tuos pokyčius ir perkėlė juos į paveikslą“, – teigė E.J.Kim.
Pasak jo, liepos 22-oji yra gerokai labiau tikėtina kūrinio įkvėpimo data.
Ką atskleidė žvaigždžių išsidėstymas?
Tyrėjai nustatė, kad apie 1889 metų liepos 22-ąją prieš aušrą Mėnulio pjautuvas atrodė panašiai kaip V. van Gogho paveiksle. Tuo metu rytiniame danguje taip pat buvo matomas Tauro žvaigždyno Hiadžių žvaigždžių spiečius ir Venera.
Išanalizavę istorinius meteorologinius duomenis, mokslininkai padarė išvadą, kad dangus turėjo būti pakankamai giedras, jog dailininkas galėtų stebėti šiuos dangaus kūnus.
Meksikos nacionalinio autonominio universiteto fizikas Jose Luisas Aragonas, anksčiau tyrinėjęs „Žvaigždėtą naktį“, tačiau naujajame tyrime nedalyvavęs, pripažino, kad mokslininkai iškėlė svarbų klausimą.
Pasak jo, 1889 metų birželio viduryje Mėnulis nebuvo tokio plono pjautuvo formos, kokį paveiksle pavaizdavo V. van Goghas.
Vis dėlto mokslininkas ragina neskubėti su galutinėmis išvadomis. „Liepos datą vertinčiau kaip intriguojančią hipotezę, o ne galutinai patvirtintą atsakymą“, – teigė J.L.Aragonas.
Ar Van Goghas iš tiesų tapė tai, ką matė?
Tyrėjai savo metodus išbandė ir analizuodami kituose paveiksluose pavaizduotą naktinį dangų. J.L.Aragono vertinimu, tai kruopštus tyrimas, jungiantis skirtingų mokslo sričių žinias.
Tačiau išlieka viena svarbi aplinkybė – V. van Goghas „Žvaigždėtos nakties“ netapė tiesiog žvelgdamas pro ligoninės langą.
Dailininkas kūrinį tapė ligoninės studijoje, remdamasis eskizais ir prisiminimais. Todėl paveiksle pavaizduotas dangus nebūtinai atspindi vieną konkrečią naktį. Kaip pažymėjo J.L.Aragonas, gali būti, kad garsiajame kūrinyje susiliejo kelių skirtingų naktų įspūdžiai.
Taigi naujasis tyrimas pateikia intriguojančių užuominų apie vieno garsiausių pasaulio paveikslų atsiradimą, tačiau galutinai jo sukūrimo aplinkybių dar neatskleidžia.
