Apie varžybas savo mintimis dalijosi naudingiausia dvikovos žaidėja Egle Šniokaitė.
– Egle, paskutinės rungtynės prieš Vytauto Didžiojo universiteto komandą jumsbuvo ypač sėkmingos – pelnėte net 29 taškus. Kaip vertini savo pasirodymą?
– Kai tave dengia žaidėja, kuri yra tik truputį didesnė nei „uodas“, tai nėra sunku primesti tiek taškų. Ypač kai išeini į aikštę gerbdama varžovę ir žaidi negalvodama, ar ji rungtyniauja Eurolygoje, ar tai mergaitė, kuri krepšinį žaidžia tik pamokų metu.
– Praėjusį sezoną pusfinalyje pralaimėjote VDU ekipai. Ar jau galima sakyti, kad įvyko revanšas?
– Ne, revanšas įvyks tik tada, kai pusfinalyje mes nugalėsim VDU. Šios rungtynės reiškia tik tiek, kad pasiėmėme du taškus ir pakilom turnyrinėje lentelėje.
– Rungtynės nebuvo įtemptos. Ar tikėjotės, kad lengvai nugalėsite praėjusių metų čempiones?
– VDU žaidė ne stipriausios sudėties ir jau į aikštelę išėjo nuleidusios galvas. Kai pamatėm tokius merginų nuskriaustus veidus – nesitikėjome labai įtemptų rungtynių.
– Ar šiais metais jūsų komanda sustiprėjo?
– Komandos pagrindas liko beveik nepakitęs, išliko pagrindinės žaidėjos, prisijungė pora naujų krepšininkių, kurios sustiprino komandą.
– Kokie tikslai keliami Jūsų komandai LSKL čempionate?
– Kaip ir kiekvienais metais – tikimės kovoti dėl aukso, nes jau pabodo, kai ant kaklo vis kabina bronzos medalius (juokiasi).
– Kokias komandas įvardintumėte kaip pagrindines konkurentes kovoje dėl LSKL čempionų titulo?
– Kaip ir kiekvieną sezoną, pagrindinės konkurentės išlieka tos pačios – VDU ir LSU krepšininkės. Žinoma, daug kas priklausys ar visos pagrindinės šių komandų žaidėjos galės žaisti atkrintamosiose varžybose.
– Ar sunku suderinti studijas ir sportą?
– Kai nori – viskas įmanoma, mokslai tikrai netrukdo krepšiniui, arba krepšinis tikrai netrukdo mokslams. Be to, Mykolo Romerio universitetas padeda suderinti mokslą ir sportą, tad viskas tampa dar lengviau.
