Kauno „Žalgiris“ patyrė septintą pralaimėjimą Eurolygoje per pastarąsias aštuonerias rungtynes.
Trijų mačų atkarpą Nemuno saloje dvikova su Miuncheno „Bayern“ pradėję Andrea Trinchieri auklėtiniai visos dvikovos metu buvo atsiliekančiųjų vaidmenyje bei kapituliavo 82:97.
„Pirmiausia, tai sveikinimai „Bayern“. Jie sužaidė puikias rungtynes, pataikė daug tritaškių ir laimėjo mačą, – spaudos konferenciją ilgą monologą pradėjo A.Trinchieri. – Noriu komentarą pradėti nuo pradžios. Pirmiausia esu žmogus, o ne krepšinio treneris. Tai, kas įvyko dvikovos pabaigoje, mane labai stipriai palietė. Turėti tokį besąlygišką „Žalgirio“ sirgalių palaikymą, kai to po tokio mačo nenusipelnai... Tai priverčia mane susimąstyti. Ko mano komanda galėtų norėti daugiau? Puikiai suprantu, kokioje situacijoje esame. Mes turime daugybę krepšinio problemų, mums trūko gynėjų. Tai – objektyvūs dalykai, bet po visų krepšinio dalykų... Galime analizuoti prastą mūsų pasirodymą, žemą energijos lygį. Mes neatkovojome nė vieno „niekieno“ kamuolio. „Bayern“ žaidėjams užteko kirsti link krepšio, kad įmestų lengvą dvitaškį. Noriu galvoti ir tikėti, jog tai nutiko dėl to, kad dalykai nesiklostė tinkama eiga. Mes šias rungtynes pasitikome su geriausiomis intencijomis, bet nesugebėjome jų pademonstruoti. Visada būna atskirtis tarp intencijų ir veiksmų. Tai tampa ne taip svarbu, kai pažvelgi į pabaigą.
Situacija yra bloga, labai bloga. Po visko, ką padarėme, tai erzina. Tai yra rungtynės, kurios paliks randus. Aš seksiu paskui žinutę, kurią mums pasiuntė sirgaliai. Tik tie, kurie nusipelno tokio besąlygiško palaikymo, vilkės šiuos žalius marškinėlius. Šiuo metu nieko kito padaryti negaliu. Tai palietė mano sielą, kadangi aš esu labai objektyvus žmogus, puikiai žinantis, kokį mačą šiandien sužaidėme. Tai – tarsi būti audroje, kai tarp debesų matai mažą saulės plyšį. Plyšys yra siauras, bet saulė pro jį matosi. Daugiau neturiu ką pasakyti.“
-
A.Trinchieri su K.Maksvyčiu lyginę ekspertai: „Italo metodai žaidėjus gali išvaryti iš proto“
-
„Žalgirio“ duobė – iš vidaus: kaip griūtys paveikė žaidėjų ir A.Trinchieri psichologiją?
-
L.Walkeris – apie tėčio patarimą, mylimą L.Lekavičių ir prisitaikymą Eurolygoje
-
Agonija tęsiasi: bedvasis „Žalgiris“ neturėjo šansų prieš „Bayern“
A.Trinchieri komanda jau pirmajame kėlinyje atrodė bedvasė, o situacija tik labiau paaštrėjo antrojo kėlinio pradžioje, kai grįždamas į gynybą lygioje vietoje sukniubo vienas komandos lyderių Lonnie Walkeris.
Kelio traumą patyręs amerikietis aikštelę paliko tik su komandos draugų pagalba. Pradžioje jis bandė pats išjudinti sužeistą koją, kol galiausiai lydimas „Žalgirio“ personalo vos septynias minutes sužaisti spėjęs lengvai šlubčiodamas L.Walkeris išėjo į komandos rūbinę.
Vos po kelių minučių Kauno komandos žvaigždė sugrįžo ant atsarginių žaidėjų suolelio, o dar po akimirkos žengė ir ant Nemuno salos parketo.
Mačo starte realizavę 4 tritaškius iš 7, vėliau Andrea Trinchieri auklėtiniai prametė net 11 tolimų metimų iš eilės. Sąlygas diktuoti ėmęs Bavarijos klubas prieš ilgąją pertrauką savo rankose turėjo 16 taškų pranašumą 45:29.
„Žalgirio“ strategas iš Italijos trečiąjį kėlinį pradėjo su Laurynu Biručiu, kuris per pirmuosius du kėlinius nežaidė. Sprendimas pasiteisino – vidurio puolėjo dėjimas su pražanga užkūrė sirgalius, o kauniečiai deficitą staigiai prikirpo iki vienženklio.
Tikėjimas ilgai Nemuno saloje nesilaikė. Trečiojo kėlinio viduryje – dar vienas skaudus L.Walkerio epizodas, kai po prasiveržimo link krepšio jis vėl susiėmė už sužeisto dešinio kelio.
Visus aikštelės šeimininkų bandymus sugrįžti vis gesindavo „Bayern“ lyderis Carsenas Edwardsas. Trečias pagal rezultatyvumą Eurolygos žaidėjas per trečią ketvirtį įmetė net 13 taškų.
Estafetę iš Miuncheno komandos žvaigždės perėmė Andreas Obstas, kurio tolimų metimų kruša, palydėta šypsenėle, dar lemiamo kėlinio pradžioje palaidojo „Žalgirio“ šansus iškovoti pergalę.
„Bayern“ atseikėjo net 17 tritaškių iš 32, o Kauno komandos neišgelbėjo rekordinis Sylvaino Francisco vakaras (33 taškai, 36 naudingumo balai).
– Kaip paaiškinti tokį komandos žaidimą pirmoje mačo pusėje, kai pergalė buvo būtina?
– Yra ir racionalių priežasčių, ir neracionalių. Dovydas – labai svarbus mūsų žaidėjas, geriausiai spaudžiantis kamuolį gynyboje ir suteikiantis mums balanso. Mes jį praradome. Kitas dalykas – komanda nesusitvarkė su įtampa. Mes stengiamės, bet neveikėme tarpusavyje. Mes žaidėme geras rungtynes Atėnuose, Stambule, bet kai situacija slysta iš rankų, tuomet prarandi pasitikėjimą. Tai – emocinė dalis. Taip nutinka. Turime stengtis, kad taip nenutiktų, bet taip nutinka.
– Bet „Bayern“ neturėjo Shabazzo Napiero, gal net svarbesnio žaidėjo už D.Giedraitį.
– Taip yra jūsų nuomonė. Dovis yra svarbus mūsų sistemos žaidėjas. Tikiu, kad Sylvainas sužaidė puikiai, bet jam reikėjo pagalbos gynėjų linijoje. Bet pagalbos nebuvo.
– Ar jūsų mintis, kad tik nusipelnę žaidėjai vilkės šiuos marškinėlius, reiškia, kad gali būti pokyčių sudėtyje?
– Tai nėra klausimas man, bet aš esu atviras viskam.
– Kas nutiko Lonnie Walkeriui?
– Nežinau. Ryte jis sirgo, karščiavo, o mačo metu sulaukė smūgio... Nežinau, nežinau.
