Ketvirtosiose atkrintamųjų rungtynėse, kurios baigėsi po vieno pratęsimo, Ą.Tubelis žaidė 36 minutes, pelnė 16 taškų, atkovojo 5 kamuolius ir surinko 16 naudingumo balų.
Tačiau gera statistika mažai guodė krepšininką, šį sezoną tapusį maloniu atradimu Kauno sirgaliams.
- Ą.Tubelis – vienas didžiausių Eurolygos sezono atradimų: per rungtynes vidutiniškai rinkdavo po 12,1 taško, atkovodavo po 4,5 kamuolio ir surinkdavo vidutiniškai po 12,7 naudingumo balų.
- Ketvirtfinalio serijoje Ą.Tubelis buvo rezultatyviausias Žalgirio žaidėjas – jis vidutiniškai pelnė po 17,2 taško.
„Po pralaimėtų rungtynių labai negerai skamba, o po laimėtų dar blogiau skamba – juk komanda laimi, o ne aš laimiu“, – teigė jis.
Ą.Tubelis po rungtynių pasakojo apie sunkias paskutiniąsias ketvirtfinalio rungtynes, apmaudą jas pralaimėjus, puikią atmosferą rūbinėje viso sezono metu ir trenerių indėlį.
– Kokios mintys dėliojasi galvoje?
– Manau, kad esate žmogiški žmonės ir suprantate, kaip jaučiamės. Manau, kad visi fanai taip jaučiasi. Turėjom užsidaryti ir neužsidarėm. Aišku, [jie] sunkius metimus įmetė. Sunku.
Žinote, kiek talento turi komanda „Fenerbahče“. Aš išvis nesąmones ten dariau... Gal nes tokios svarbos rungtynės, gal neužtriktinai jaučiausi. Taip gavosi, kad padariau klaidą vieną iš tų kertinių, kaip jie paskui užpuolė. Jausmas nekoks – pralaimėjai ir nebežaisi „Eurolygoje“ šiais metais.
– Kaip galvoji, kodėl pratęsimo pradžioje „Feneris“ tiek pabėgo, kad reikėjo jį vytis?
– Labai neišradinėjo dviračio, labai paprastai žaidė, ieškojo Taleno Hortono-Tuckerio „ant išsikeitimų“, o mes be kontakto keičiamės ir jis įdeda į krepšį arba įmeta. Taip jie ir uždavė tą toną, kad nieks čia lengvai nieko negaus.
Manau, tikrai buvo taktinių klaidų, negerų dalykų buvo, bet vėlgi – visada vos ne pirmi ant žemės krentame po tokių situacijų. Svarbu, kad mes kovojome, žaidėme iš visų jėgų, stengėmės, kritome į stendus. Ir tiek. Niekada neturiu priekaištų, bet jokių priekaištų mano komandos draugams.
Ir trenerių štabas padarė labai gerą darbą. Nei jūs, nei žmonės užkulisiuose netikėjo ir visi buvo nustebę. Čia, manau, labai didelė dalis ir didelis „ačiū“ mūsų štabui: kaip jie mus sudėliojo, kaip jie davė vaidmenis, o mes juos vykdėme. Finišavome penkti, manau, reziumė – neblogai.
Kaip po rungtynių gerbiamas (Tomas) Okmanas atėjo ir pasakė: kai pažiūri diagramas visas nuo praeitų metų ir kelių sezonų [prieš tai], tai tikrai „Žalgiris“ šiais metais tikrai visai neblogai atrodė. Kaip ir jis pats sakė, o aš pakartosiu – uždavėme toną, kad „Žalgiris“ tikrai kovos ir kitais metais.
– Po pirmųjų ir antrųjų rungtynių buvo daug kalbama apie fiziškumą, norą, pastangas. Matėme komandos progresą: kritimas ant kamuolių, pastangos, užvedimas vienas kito. Kaip įvertintum visos komandos progresą: tiek fiziškai, tiek psichologiškai?
– Juokinga, kad tikrai skamba visur: svarbu tikėjimas. Labai paprastas žodis, bet tikrai svarbus jis. Jauti energiją rūbinėje iš kiekvieno žaidėjo, iš trenerių, iš visos komandos.
Nėra net jokių minčių apie tai, kad nežaidžiam, neskrendam į tą Turkiją. Visi ateina kovoti, nori laimėti, nori žaisti Eurolygoje. Nori tų penktųjų rungtynių (Turkijoje) sukovoti. Manau, kad būtų buvęs kitas veidas nei pirmose rungtynėse.
– Daug kalbų per šią seriją buvo apie „Žalgirio“ atsarginių suolelio indėlį. Šiandien matėme, kad suolas, vedamas Edgaro Ulanovo, buvo didelis veiksnys rungtynėse. Ką galbūt galėtumei pasakyti apie Edgarą kaip lyderį rūbinėje?
– Jis nuo pat mano atėjimo buvo vienas iš pirmųjų, kuris pasakė, kaip būti čia. Jis labai šiltas ir geras žmogus. Labai geras pavyzdys: šiandien kaip jis kovoja kruvina burna. Griūva ant žemės. Viską daro, kad komanda laimėtų. Visi žinome kiek Ūlia turi patirties. Tie tritaškiai buvo jo labai svarbūs. Jie mus laikė viršuje. Jis labai svarbus, labai geras žaidėjas.
– Buvo labai daug kalbų apie S.Francisco – jis buvo komandos lyderis, bet patyrė ir daug emocinių pakilimų bei nuosmukių. Ir dabar matėsi graudulys po rungtynių. Kaip tu matai, ką turėjo praeiti Cisco ir kaip jis tai išgyveno?
– Visi matė, kas buvo sezono pradžioje, kai trenerių štabas bandė įskiepyti, kokias roles turime ir ką komanda turi daryti, kad laimėtume. Kiekvienas bandėme išsiaiškinti. Patys matėte, kad jam nebuvo lengva – nesutarimai, emocijų proveržiai. Bet vidury sezono ir pabaigoje viskas „ėjo kaip iš natų“.
Tikiu, kad jam dabar yra labai liūdna. Tai jo pirmi play-offai, visuomet nori dar. Tikrai, manau, kad jam bus šansų. Puikiai suprantate, kokio lygio jis yra žaidėjas ir ką jis gali padaryti.
– Kokią patirtį tu išsineši iš debiutinio sezono? Ypatingai po to, kai esi vienas ryškiausių žmonių.
– Nenoriu būti ryškiausias, taip nevadinkite niekad. Po pralaimėtų rungtynių labai negerai skamba, o po laimėtų dar blogiau skamba – kai komanda laimi, o ne aš laimiu.
Visada sunku komentuoti po rungtynių – rytoj atsikėlęs aš tau visą podcastą sukalbėčiau (šypsosi).
– Sakai, jog sunku kalbėti. O dabar – labiau pasididžiavimas komanda, ar nusivylimas, kad neužsikabinote?
– Pasididžiavimas. Visuomet didžiuojuosi savo komandos draugais. Ateinu į rūbinę, pamatau Maodo Lo ar Cisco šypsenas ir įžengus į rūbinę iš pat ryto visa diena gera. Iškart žinai, kad bus gera treniruotė, net nesvarbu, jei nesigaus. Labai gerai jaučiausi kiekvieną dieną po treniruočių.
Esu laimingas, nes man čia gerai: nėra jokių negatyvių dalykų čia, šioje vietoje. Laba didžiuojuosi, dar kartą sakau.










