„Paskutinėse Eurolygos sezono rungtynėse Kauno „Žalgiris“ parodė daugybę skirtingų savo veidų.
Pirmosios 15 minučių buvo tikrai prastos – tiek puolime, tiek gynyboje. Vienu metu Stambulo „Anadolu Efes“ turėjo 19 taškų pranašumą, atrodė, kad svečius iš Lietuvos tiesiog pervažiuos.
Andrea Trinchieri auklėtiniai parodė charakterį ir sugrįžo į rungtynes, išlygindami rezultatą.
Mačo pabaigoje – dar kitoks „Žalgirio“ veidas, kurį sezono metu jau buvome matę ne kartą. Jeigu Sylvainas Francisco rungtynių atomazgoje neblizga arba išvis nežaidžia trenerio sprendimu, tuomet komandos žaidimas yra visiškai padrikas.
Kauno komanda per lemiamą ketvirtį įmetė 13 taškų, o per paskutines 6 minutes – vos 4. Visiškai niekas nesigavo.
Reikia pagirti „Žalgirį“, kad nieko nelėmusioje akistatoje Turkijoje sugebėjo sugrįžti iš 19 taškų duobės, bet ketvirtas kėlinys vėl buvo paženklintas kančios krepšiniu. Nė vienas gynėjas nesugebėjo nieko sukurti nei sau, nei komandos draugams. Daug klaidų, daug blokuotų metimų... Visiškai jokios kokybės puolime.
Nors „Anadolu Efes“ nėra gynybinė komanda, bet jai užteko agresyviau padirbėti savoje aikštelės pusėje per paskutines 5 minutes ir „Žalgiris“ sugriuvo.
Nemažai pasako ir faktas, kad efektyviausias žalgirietis buvo su 12 naudingumo balų.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad šiose rungtynėse A.Trinchieri vertėsi be Arno Butkevičiaus ir Aleno Smailagičiaus, tad ketvirtoji pozicija buvo skylėta. Ypač rungtynių pradžioje jautėsi „Anadolu Efes“ pranašumas šioje vietoje.
Pamatėme dvi dideles „Žalgirio“ problemas – niekas negali pakeisti A.Smailagičiaus ir niekas pabaigose be S.Francisco sėkmingai negali imtis iniciatyvos.
„Žalgiris“ finišavo tryliktoje pozicijoje, kurios ir yra vertas pagal tokią žaidimo kokybę. Jeigu kiti klubai antroje sezono pusėje pagerino žaidimą, kauniečiai liko ten, kur buvo.“
