Likus 15 minučių iki mačo starto – aplodismentai tribūnose, ir šįkart skirti ne Š.Jasikevičiui, o į Stambulą sugrįžusiam Tomui Masiuliui, kuris sulaukė ir atminimo dovanos aikštelės centre: „Sveikas sugrįžęs!“.
Vietos sirgaliai jau pamiršo spalio pradžioje Nemuno saloje suduotą T.Masiulio smūgį jų mylimai komandai 84:81.
Jeigu Kauno „Žalgiris“ viso sezono metu stabiliai žygiuoja pirmajame dešimtuke, „Fenerbahče“ po sunkaus įsibėgėjimo šovė į viršų ir jau senokai, nors pastarąsias dvi savaites ėmė strigti, yra įsikabinusi į pirmąją poziciją.
Pirmajame ketvirtyje „Žalgiris“ strigo prieš labai fizišką šeimininkų gynybą, o gyvybę palaikė Ąžuolo Tubelio ir Arno Butkevičiaus taškai. Lietuvos čempionai puotauti pradėjo antrajame kėlinyje – ir dėl prisitaikymo prie „Fenerbahče“ gynybos, ir dėl aikštelėje buvusių taikinių, kaip Nando De Colo, tad labai sėkmingai veikė „du prieš du“ situacijos su Dustinu Sleva.
Per pirmąją mačo pusę Lietuvos čempionai realizavo 7 tritaškius iš 11.
T.Masiulio kariauna pirmaujančios komandos vaidmenyje išliko ir trečiajame ketvirtyje, kurio metu liūto dalį „Fenerbahče“ taškų (12 iš 18) surinko Taleno Hortono-Tuckerio ir Wade‘o Baldwino duetas.
Įpusėjus lemiamam ketvirčiui – lygus rezultatas (78:78), bet tuomet – du Sylvaino Francisco ir Nigelo Williamso-Gosso tritaškiai.
„Žalgiris“ prieš Šaro treniruojamas komandas buvo laimėjęs 4 kartus per 14 mačų, visus juos – namų tvirtovėje Nemuno saloje.
Tad tai buvo ne tik rekordinė pergalė – 20-oji – „Žalgirio“ reguliariajame Eurolygos sezone, bet ir pirmoji prieš Š.Jasikevičių jo ekipos tvirtovėje.
„Gal ir galima taip sakyti..., – į klausimą, ar tai viena saldžiausių sezono pergalių, Stambule atsakė T.Masiulis. – Bet kiekvienos rungtynės yra vis kita istorija. Kiekviena pergalė man yra įsimintina, ką šiame sezone pasiekėme. Bet čia tikrai buvo daugiau emocijų, nes šiuose koridoriuose teko nemažai laiko praleisti. Ir kautis prieš savo mokytoją.“
Modernios Eurolygos istorijoje „Žalgiris“ atkrintamąsias yra pasiekęs vos tris kartus – visus juos, vadovaujant dabar „Fenerbahče“ štabe dirbantiems lietuviams. Šaras tokį pasiekimą užfiksavo 2018 ir 2019 metais, tuo metu Kazys Maksvytis – 2023-aisiais.
– Rungtynes pradėjote sunkokai, nes „Fenerbahče“ žaidė itin fiziškai, bet galiausiai įsibėgėjote ir perlaužėte mačo eigą. Kas padėjo tai padaryti?
– Visų pirma, kad išlikome kantrūs. Žinojome, kad jie bus agresyvūs, užsikūrę, nes dabar turi tų pralaimėjimų ir norės nutraukti tą blogą atkarpą. To tikėjomės. Gal pradžioje kiek trūko to agresyvumo iš mūsų pusės, bet likome kantrūs ir žaidėme taip, kaip norėjome.
Rezultatyvių perdavimų skaičius irgi rodo, kad mes žaidėme gerai, judinome kamuolį, nebuvo to statiško krepšinio vienas prieš vieną. Manau, tai ir lėmė. Gynyboje irgi solidžiai atrodėme.
– Ar „Žalgiris“ šiuo metu yra geriausios savo formos? Jautėtės užtikrintai pabaigoje?
– Pasikartosiu, kad kiekvienos rungtynės yra nauja istorija. Gyveni šiuo momentu. Kiekviena ataka gali būti lemiama. Pirma ar paskutinė. Darome išvadas ir einame toliau.
Labai svarbu, kad visa komanda buvo vieninga. Nebuvo tų atsikalbinėjimų... Gal labiau emocijų, ne atsikalbinėjimų. Normalu, kad visi nori žaisti, visi nori kažką daryti pagal save. Vis tiek siekiame bendro tikslo kartu.
– „Žalgiriui“ tai buvo pirmoji pergalė prieš Šaro komandą išvykoje... Ar tai dar prideda to saldumo?
– (Trukteli pečiais). Nežinau, sakė rūbinėje... Geras jausmas, dar kažkoks (pasiekimas). Visos serijos kažkada nutrūksta, bet čia – tik vienas taškas. Negalime per daug vaikščioti padebesiais. Šiandien pasidžiaugiame, o rytoj jau galvojame apie Uteną. Vėliau – vėl apie Eurolygą. Patys matote, kokia situacija yra lentelėje. Vienas taškas į vieną ar į kitą pusę, ir viskas gali apsiversti. Dabar smagu, nes čia tikrai sunku žaisti, prieš gerai treniruojamą komandą. Pergalė tikrai svarbi, bet ji verta tik vieno taško. Niekas neduoda dviejų taškų už ją.
– Ši pergalė vis tiek bus matoma kaip skambus pareiškimas – išvykoje nugalėti Eurolygos čempionai. Bet jūs norite išlikti kuklus? Į lemiamas kovas žengti iš tokios labiau autsaiderio pozicijos?
– Nežinau. Noriu būti kuo aukščiau ir laimėti kiekvienas artimiausias rungtynes. Toliau negalvoju, tik apie Uteną ir tada – kitas rungtynes Eurolygoje. Ne mano požiūris dėstyti, kas bus toliau (purto galvą). Žiūrim tik į kitą mačą, kuriam pasiruošiame maksimaliai kaip tik galime ir visi žaidžiame komandiškai, dalinamės kamuoliu, kapojamės gynyboje, o rezultatas ateis ar neateis, bet žinosime, kad padarėme viską.
– Ramia širdimi pasitikote rungtynes? Turbūt įtarėte, kad bus ir plojimų? Kažkoks pagerbimas?
– Buvo... Kaip ir minėjau, pirmą kartą čia grįžau, šiuo koridoriuose vaikščiojau. Tikrai gerą, smagų sezoną turėjome praėjusį. Tikrai daug tų prisiminimų liko širdyje, su „Fenerbahče“ susijusių. Sutikau daug gerų žmonių šiame klube. Emociškai tai buvo tikrai kitokios rungtynės.
– Jeigu grįžtume į praėjusią savaitę, kai atskleidėte ir Šaro žinutę po to, kai pabaigoje įmetėte antrą baudos metimą ir įveikėte Madrido „Real“. Tada sakėte, kad reikia pagalvoti, ar tos baudos nereikėjo pramesti. Ar dabar jau turite atsakymą?
– Šaras ta žinute tik norėjo paprasčiausios diskusijos. Čia nebuvo priekaištas (šypteli). Mes dažnai apie tai diskutuodavome. Kaip žaisti paskutinę minutę? Kaip žaistų jis? Kaip – aš? Paprasčiausia diskusija. Bet nuskambėjo kaip kažkoks nesusipratimas, kad jis man kažkokius nurodymus dalina (šypteli). Tikrai taip nėra. Mes juos priimsime patys.
Bet dabar galvoju, kad likus 4 sekundėms tikrai reikėtų pramesti, nes „Real“ tikrai susikūrė gerą metimą.
– Kur „Žalgiris“ taikosi dabar? Į tą šeštąją poziciją?
– Kaip ir minėjau, aš net nežinau, kur mes dabar stovime (purto galvą). Žinau, kad tik vienas taškas gali nublokšti į 10 ar 12 vietą. Taikausi dabar į Uteną, o po to – į „Barcelona“, kuri atvažiuoja. Tik tokios mintys. Turime žaisti patys ir patys laimėti. Niekas ant lėkštutės neatneš.
– O kaip rūbinėje? Matome, kad vyksta žvilgčiojimai, kalbos?
– Bandau išlaikyti, kad turime tikslus kiekvienose rungtynėse gerinti žaidimą. Kad jeigu laimėsi, tuomet šansų kažkur patekti bus. Bet dėlioti kažką... Visi kiti gali dėlioti, mums reikia patiems padaryti. Mums reikia žaisti, kiekvieną pergalę pasiimti dantimis. Jeigu patys nepasiimsime, niekas mums jos neduos.
Šiandien žaidimas tikrai patiko. Visi dalinomės kamuoliu, buvome kartu kaip komanda. Tai tikrai yra maloniausia.
– Maodo Lo nebežaidė po didžiosios pertraukos. Išmušė liga?
– Taip. Ir tos rotacijos antroje pusėje gal mažesnės buvo... Jis 4–5 dienas visai nesportavo, matėsi ir paskutinėse rungtynėse su (Miuncheno) „Bayern“, kad Maodo Lo nebuvo savimi. Jam reikia sugrįžti į sportinę formą. Jis mums dar tikrai padės, nes mūsų lyderiams tikrai reikia ir pailsėti.
– Nuo šoninės linijos šiame sezone matėte daug Ąžuolio Tubelio skrydžių. Kaip jums atrodė šis per Taleną Hortoną-Tuckerį?
– Įspūdingas. Bet ar geriausias? Nežinau, aš tų vietų nedėlioju. Žinau, kad įsibėgėjęs jis gali tą padaryti ir tikrai nestebina. Išsitiesęs, aukštas žmogus, su tokiu greičiu ir tikrai neįtikėtina sprogstamąja jėga. Tikrai gražus dėjimas, bet labai nenustebinęs.
