16 metų trenerio duoną kremtantis Tomas Masiulis imasi rimčiausio iššūkio.
Prieš tai vyr. trenerio pozicijoje tik „Žalgirio“ dublerių ekipoje dirbęs kaunietis vasarą pakeitė Andrea Trinchieri ir perėmė pagrindinės „Žalgirio“ ekipos vairą.
Pirmą kartą istorijoje didesnį nei 20 mln. eurų biudžetą surinkęs Kauno klubas sieks apginti titulus vietiniame fronte ir po dviejų sezonų pertraukos sugrįžti į Eurolygos atkrintamųjų ar įkrintamųjų kautynes, o pirmieji iššūkiai jų laukia jau šią savaitę.
Trečiadienį „Žalgiris“ atidarys Eurolygos sezoną su pernai finale pralaimėjusiu, tačiau vasarą Nikolą Mirotičių prisiviliojusiu „Monaco“ klubu, o jau penktadienį į „Žalgirio“ areną atvyks Šarūno Jasikevičiaus treniruojama čempionė „Fenerbahče“.
50-metį praėjusią savaitę paminėjęs „Žalgirio“ treneris stengsis padaryti tai, ką per pastarąjį dešimtmetį pavyko tik Martinui Schilleriui ir Andrea Trinchieri – debiutuoti prie Kauno ekipos vairo Eurolygoje pergalingai.
Nei Š.Jasikevičiui, nei Jure Zdovcui, nei Kaziui Maksvyčiui prisistatyti laimėjimu Kauno publikai nepavyko.
„Įvertinus tas aplinkybes, kurias turėjome, kai nebuvo kažkiek žaidėjų, manau, kad esame pasiruošę gerai. Tikime savo komanda ir laukiame sezono pradžios“, – Eurolygos sezono išvakarėse pabrėžė T.Masiulis.
„Žalgiris“ dar prieš įmerkdamas kojas į Eurolygos vandenis spėjo sušlapti ir vietinėse kovose. Kauniečiai pasiekė tris pergales prieš „Jonavą“ (87:78), „Šiaulius“ (93:72) ir Klaipėdos „Neptūną“ (84:71).
„Manau, kad visos komandos dar bus toli nuo savo žaidimo, nes dar sezono pradžia ir dar neseniai susirinkę. Norėjome pasiimti kažko iš kiekvienų LKL rungtynių ir manau, kad pasiėmėme, – teigė T.Masiulis. – Pastarosios su „Neptūnu“ tikrai buvo geros analizei. Tikrai žengėme nedidelį, bet žingsniuką į priekį“.
– Kas labiausiai džiugina ir ko dar labiausiai trūksta šioje ankstyvoje sezono stadijoje?
– Džiugina, kad visi sveiki – tai svarbiausia. O trūksta kaip visą laiką – laiko, susižaidimo, vienas kito supratimo, nes tikrai esame nauja komanda, naujas trenerių kolektyvas. Tokie elementarūs dalykai.
– Žvelgiant į pirmas trejas „Žalgirio“ rungtynes, labiausiai akis bado vos 24,1 proc. tritaškių pataikymas (pataikė 19 iš 79). Ar tai – nerimą keliantis ženklas, o galbūt nieko nereiškiantis aspektas sezono pradžioje?
– Aišku, kaip treneris noriu, kad procentas būtų kuo geresnis. Man svarbu, kad mes kol kas susikuriame tuos metimus ir metame gana laisvus. Tai priklauso ir nuo varžovų gynybos, nes žinome, kad Lietuvoje mums mažai duos mesti tų metimų. Dirbame ties tuo, o svarbiausia, kad susikuriame tuos metimus.
– Tai naujas startas ne tik komandai, bet ir jums pačiam užėmus vyr. trenerio poziciją. Jau pirmą savaitę laukia dviejų praėjusio sezono Eurolygos finalininkų iššūkiai bei akistatos su treneriais Vassiliu Spanouliu ir Šarūnu Jasikevičiumi. Ar yra papildomo jaudulio prieš šiuos iššūkius?
– Visą laiką sakau, kad jaudulys yra. Ir ne tik prieš juos, nes anksčiau ar vėliau prieš juos vis tiek tektų žaisti – tvarkaraštis toks dalykas, kurio negaliu pakeisti. Normalu, kad Eurolygoje yra jauduliukas, bet prasidės rungtynės ir tai baigsis – taip pat buvo ir būnant krepšininku.
– Ar yra treneris, prieš kurį akistatos laukiate labiausiai?
– Turbūt ne paslaptis, su kuriuo labiausiai laukiu. Tik gal labiau laukiu pasimatyti su juo (šypsosi).
– Ar Šaras kalbėdamas su jumis pasiskundžia savo komandos problemomis?
– Viską papasakoja – kas traumuoti, kas netraumuoti, kaip žais. Papasakoja tikrai (šypsosi). Ne, juokauju. Šiaip ryšį palaikome, bet yra daug temų ir aplink krepšinį.
– Ar yra progresas sirgalių ir klubo santykiuose („Green White Boys“ sezono pradžioje boikotuoja „Žalgirio“ rungtynes – past.)?
– Tai ne man klausimas. Aš šito negaliu kontroliuoti. Tik dar kartą pasikartosiu, kad norime visų fanų, norime tos atmosferos arenoje, dėl kurios apie mus visi šneka Europoje.
– Spalio mėnesį laukia net aštuonerios rungtynės Eurolygoje. Toks tvarkaraštis turbūt diktuoja, kad mokytis teks rungtynėse, o ne treniruotėse?
– Būtent. Ir ne tik spalio, o visi mėnesiai bus tokie – jei ne aštuonerios, tai dar daugiau rungtynių. Šitoje Eurolygoje, su šitais tempais, žaidžiant po trejas rungtynes per savaitę, treniruočių mažai. Dėl to kiekviena treniruotė ar rytinis pamėtymas mums yra labai svarbūs. Norime, kad žaidėjai tą suprastų ir kiekvienoje treniruotėje atiduotų save šimtu procentų.
– Koks rezultatas tenkintų spalio mėnesį? Ar šešios pergalės būtų geras rezultatas?
– Tikrai taip neskaičiuoju. Neįsivaizduoju, apie ką jūs čia klausiat ar šnekat. Man rezultatas svarbus tik kitų rungtynių su „Monaco“. Važiuojame kovoti, važiuojame siekti pergalės. Su tokiu nusiteikimu ir važiuojame.
Normalu, kad Eurolygoje yra jauduliukas, bet prasidės rungtynės ir tai baigsis.
– Nauja komanda, naujas treneris, bet ar sezono pradžioje tai gali tapti jūsų pranašumu, kuomet ir kitos komandos nežino, kaip jūs žaidžiate?
– Gali būti netikėtumo faktorius. Bet vaizdą turėjo susidaryti iš mūsų kelių draugiškų rungtynių, LKL rungtynių. Kažko smarkiai nepakeisim, braižas yra. Kažkiek gali būti ir pliusų, ir minusų.
– Treneriai dažnai pabrėžia, kad žiūri tik į artimiausias rungtynes, bet su kokia ambicija einate į šį sezoną – ar tai įkrintamosios, o galbūt ir dar daugiau?
– Aš tikrai neturiu. Man asmeniškai ambicija yra tokia, kad komanda būtų pasiruošusi kiekvienoms rungtynėms. Paruošti komandą, padaryti savo darbą kuo geriau, kad komanda būtų pasiruošusi kiekvienoms rungtynėms. O tada jau galime šnekėti apie kažkokį rezultatą. Žaidėjai turi žaisti visa jėga, turiu iš jų išspausti maksimumą tiek treniruotėse, tiek rungtynėse. Nėra tas lengva, nes kažkam ir žaidžiant 80 proc. gali atrodyti, kad atidavė maksimumą, bet čia turbūt didžiausias trenerio iššūkis.
