Pirmą kartą per penkerius metus Eurolygos sezoną trimis laimėjimais atidaręs „Žalgiris“ po praėjusios savaitės rungtynių buvo vienvaldis turnyro lyderis.
Tiek Belgrade antradienį, tiek ir šį vakarą Kaune atrodė, kad serija gali tęstis, kai sėkmingai startavę žalgiriečiai turėjo atitinkamai 9 ir 16 taškų persvaras.
Tačiau net ir stebuklingo Arno Butkevičiaus pasirodymo ir šešių pataikytų tritaškių neužteko, kad „Žalgiris“ atsitiestų po pralaimėjimo prieš „Crvena zvezda“.
E.Messina į Kauną neatsivežė trijų kertinių savo sudėties dalių – buvę žalgiriečiai Joshas Nebo ir Zachas LeDay bei patyręs veteranas Lorenzo Brownas kartu sudėjus per sužaistus mačus Eurolygoje rinko po 33,7 taško ir 41,8 naudingumo balo.
Bet 66-erių krepšinio profesorius kur kas mažiau patyrusį oponentą pergudravo pasitelkdamas netikėtus ginklus.
Giampaolo Ricci pataikė net penkis tritaškius ir su 15 taškų gerino karjeros rekordus, iki tol vos 10 taškų iš viso šiame sezone surinkęs Quinnas Ellisas taip pat įmetė 15, skaudžius dūrius į „Žalgirio“ krepšį smeigė ir Leandro Bolmaro, o savo vidurkius pasiekė ir įprasti komandos vedliai Marko Guduričius ir Shavonas Shieldsas.
Fiziškumo neatlaikę ir atšalus A.Butkevičiui daugiau patikimų kelių link „Olimpia“ krepšio neradę kauniečiai dar ketvirtojo kėlinio viduryje paleido svečius 11 taškų skirtumu, o desperatiškai vydamiesi traukinį paskui jį nebespėjo – patirtas antras pralaimėjimas per tris dienas.
„Pirmiausia, sveikinimai „Armani“ su geromis rungtynėmis. Manau, kad startavome labai gerai. Gerai, gal negali sakyti, kad labai gerai, nes Arnas pataikė daug metimų, kurių varžovai nesitikėjo. Tada įgijome persvarą, bet turbūt tada pagalvojome, kad rungtynės baigtos. Varžovai neturėjo daugybės žaidėjų, tad tai buvo labai pavojinga situacija. Antrajame kėlinyje jie sugrįžo, o po pertraukos jie pataikė ir sudėtingų metimų bei nusipelnė šios pergalės“, – komentavo rungtynes T.Masiulis.
Į pirmąją duobelę vadovaudamas „Žalgiriui“ įkritęs 50-metis treneris aiškino vis iššvaistomus pranašumus, prisipažino, kad net ir pirmaujant dideliu skirtumu nebuvo patenkintas vaizdu aikštėje bei paaiškino, kodėl Ignas Brazdeikis per du šios savaites Eurolygos mačus iš viso sužaidė mažiau nei 4 minutes.
– Ketveriose iš penkerių rungtynių Eurolygoje paleidote bent 9 taškų pranašumą. Šiandien iššvaistėte 16 taškų persvarą. Kas sieja visus šiuos atvejus ir ko reikia iš jų pasimokyti, kad tai nesikartotų?
– Pirmiausia, žaidžiame Eurolygoje. Čia rimtos komandos, tad 9 ar 15 taškų yra niekis šiuolaikiniame krepšinyje – per tris minutes gali juos atžaisti. Aišku, turime mokėti protingiau išlaikyti tą persvarą, bet tikrai žaidėme su rimtomis komandomis.
– Atrodė, kad tie dalykai, kurie per pirmus tris mačus veikė gerai, šią savaitę neveikė. Ar galima sakyti, kad tai yra dalis proceso ir reikia iš naujo mokytis, ką reikia daryti, kai neveikia pirminės opcijos?
– Galbūt jūs ir teisus. Matėme, kad abejos rungtynės buvo labai fiziškos. Mus išstūmė iš mūsų pozicijų, mūsų gynėjai negalėjo žaisti ten, kur nori, negalėjome lengvai judinti kamuolio. Tas irgi atsiliepė, kad negalėjome laisvai sau kurti puolimo. Bet šiandien praleidome beveik 90 taškų, o tiek praleidus namuose, sunku tikėtis pergalės.
– Ar tokiose situacijose, kai varžovai žaidžia taip fiziškai, turi keistis keistis taktika, o galbūt tiesiog žaidėjai turi atsakyti tokiu pačiu fiziškumu?
– Žinoma – aš visą laiką sakau, kad kai ant tavęs lipa, tu negali žengti žingsnio atgal, turi žengti žingsnį į priekį ir dar daugiau lipti. Šiek tiek pasigedau, kad mes taip pat liptume ir spaustume juos. Šiandien kita gynyba gynėmės ir gavome tokių metimų, kurie buvo „imami“. Žaidėme stepouto gynyba, dėl to ir „atsidarė“ jų metimai. Aišku, iš Ricci nesitikėjome penkių tritaškių. Žinojome, kad jis metikas ir negali mesti, turi veržtis, bet iš mano pasirinktos gynybos jis įmetė tuos metimus.
– Arnas Butkevičius per pirmą pusę sumetė šešis tritaškius. Antroje pusėje, kai strigo puolimas, ar nebuvo minčių žaisti per žaidėją, kurio diena šiandien buvo, nors jis ir nėra natūralus taškų rinkėjas?
– Arnas žaidė daug laiko. Jis nėra tas žaidėjas, ant kurio mes žaidžiame. Jis buvo karštas, susimetė tuos metimus ir tikiu, kad ne tik mums, bet ir varžovams buvo netikėtumas toks jo pataikymas. Bet tarp trenerių šnekėjome, kad tuo metu, kai Arnas pataikė, mes turėjome persvarą, bet nežaidėme taip, kaip norėjome. Buvo gal tik laiko klausimas... Gal visi ir patikėjome, kad varžovas nukraujavęs, o mes pirmaujame ir kiekvienam reikia imtis ant savęs kažką daryti. Čia gal buvo didžiausia bėda.
– Atrodo, kad Ignui Brazdeikiui perėjimas į kitokią sistemą kelia daugiausiai iššūkių. Ko, jūsų akimis, reikia Ignui, kad jis užsidirbtų didesnį vaidmenį aikštėje?
– Pirmiausia, tai mano sprendimas. Mes turime daug žaidėjų ir tai nieko asmeniško. Šias rungtynes norėjosi laimėti su gynyba. Arnas su Ule neblogai žaidė. Taip pat norėjosi turėti bent du gynėjus aikštelėje, tad natūraliai tos vietos neliko. Mes, treneriai, ieškosime tos vietos, bet yra tokia situacija, su tuo reikia susigyventi.
– Ar Igną labiau matote trečioje pozicijoje nei antroje?
– Turime Nigelą, Francisco ir Maodo. Šiandien matėme, kai palikome vieną Nigelą ir mus užspaudė. Buvo ta pati situacija, kaip ir su „Fenerbahče“, kai jie sugrįžo mums žaidžiant su vienu tikru kamuolio valdytoju, kurį užspaudė ir turėjome problemų net išsivarydami kamuolį. Norisi turėti du kamuolio valdytojus aikštelėje. Visiems vietos tada žymiai mažiau.
– Belgrade sakėte, kad po pirmų trijų turų gal buvo per daug pozityvo. Turėjote daug duobelių dirbdamas su Šarūnu Jasikevičiumi. Kas dabar yra svarbiausia siekiant atsitiesti ir nepalūžti?
– Kaip visą laiką – išlikti kartu, nesvarbu, ar laimime, ar ne. Gal per daug mus liaupsino. Tas nepatiko. Nors neklausau tų podkastų ir neskaitau per daug straipsnių, bet antraštes nori ar nenori išmeta visur ir man. Sako, kad žaidžiame kosminį krepšinį, o tai nori nenori įsideda ir žaidėjams į galvas. Visi mus liaupsino, tad ir gaunasi, kad „mes čia geriausi“. Nesame mes čia kol kas geriausi, o tą šita dviguba savaitė ir parodė. Turime išlikti kartu, dirbti. Pergales Eurolygoje yra sunku pasiekti.
