Su pirmąja savo meile prieš penketą metų išsiskyręs Šaras praktiškai kaskart grįžęs į Kauną randa ją su vis kitu vairininku.
49-erių kauniečiui šio vakaro akistata su „Žalgiriu“ buvo jau septintoji po to, kai 2020 m. vasarą jis paliko Kauno komandą, o atvykęs šį kartą jis rado jau penktą skirtingą trenerį „Žalgirio“ vyr. trenerį.
Vis dėlto ši akistata Šarui buvo ypatinga. Jis pirmą kartą karjeroje stojo į tarpusavio akistatą su ilgamečiu bendražygiu ir talkininku net trijose skirtingose komandose – Tomu Masiuliu.
| Data | Šaro komanda | „Žalgirio“ treneris | Rezultatas | Pergalė? |
|---|---|---|---|---|
| 2020-12-04 | „Barcelona“ | M.Schilleris | 73:62 | Taip |
| 2022-03-11 | „Barcelona“ | J.Zdovcas | 84:91 | Ne |
| 2022-10-20 | „Barcelona“ | K.Maksvytis | 72:73 | Ne |
| 2023-05-03 | „Barcelona“ | K.Maksvytis | 77:66 | Taip |
| 2024-01-19 | „Fenerbahče“ | A.Trinchieri | 75:98 | Ne |
| 2024-11-15 | „Fenerbahče“ | A.Trinchieri | 72:65 | Taip |
| 2025-10-03 | „Fenerbahče“ | T.Masiulis | 81:84 | Ne |
Vasarą į atleisto Andrea Trinchieri batus įšokęs 50 metų kaunietis skambiai prisistatė „Žalgirio“ sirgaliams, kai trečiadienį nugvelbė pergalę praėjusio sezono Eurolygos finalininko „Monaco“ buveinėje, o penktadienio vakarą sėdo prie šachmatų lentos ir su ilgamečiu savo mokytoju, nors pats Š.Jasikevičius ir kratosi tokios etiketės.
Išmoktas pamokas T.Masiulis pademonstravo jau pirmoje akistatoje su Šaru, atvedęs „Žalgirį“ link dramatiškos pergalės 84:81, o po rungtynių Š.Jasikevičius pripažino, kad dalis jo džiaugiasi bičiulio sėkme bei net susigraudino prabilęs apie bendražygio ištartus žodžius.
„Komiška ir emocionali situacija jau ir taip buvo atvažiavus į Kauną, o dar žaisti prieš Tomą... Visą dieną kažkaip sėdžiu, vaikštau po Kauną, po viešbutį, „Žalgirio“ areną, ir kažkaip galvoju apie žaidimą prieš „Žalgirį“, bet tada pradėjau galvoti apie mūsų trenerį Feliksą Mitkevičių... Mus su Tomu jis treniravo nuo kokių 7 metų iki 17.
Prieš rungtynes einam apsikeisti su Tomu gairelėmis, suvenyrais, o Tomas mane apsikabino ir sako: „Feliksas labai didžiuotųsi mumis.“ Net apsiverkiau. Norėjau papasakoti tą istoriją. Buvo taip smagu, taip faina, kai du „bachūrai“ iš Kauno veda dvi Eurolygos komandas.
Kaip Kurtis sakė, kad „krepšinyje kaip sekse, abiem gerai nebus“, tai jam šiandien geriau negu man. Bet yra dalis manęs, kuri tikrai džiaugiasi ir už jį“, – nuo ašarų spindinčiomis akimis ir šliurpdamas nosį kalbėjo Šaras.
Rungtynes jis įvertino trumpai:
„Sveikinimai Tomui, sveikinimai „Žalgiriui“. Esu labai nustebęs, kad po tokio siaubingo pasirodymo per pirmąsias 27-28 minutes, sugebėjome sugrįžti į rungtynes ir atkurti intrigą. Pademonstravome charakterį, radome Wade'ą, kuris šiandien buvo „karštas“, bet pralaimėjome tiesiog mėtydami tritaškius, o ne žaisdami agresyviai – tai mums kainavo pergalę“, – sakė Š.Jasikevičius.
– Net ne taip liūdna pralaimėti prieš „Žalgirį“ šį kartą?
– Pralaimėti niekada nėra gerai, bet dalelė manęs tikrai džiaugiasi dėl „Žalgirio“, dėl Tomo. Bet pralaimėti žiauriai skauda, ypač tokiu būdu, kaip mes išėjome ir prasileidome viską į dešinę pusę. Paprasčiausiai negalime suprasti, kad žmogus turi dešinę ranką, o kita yra kairė. Tokie yra skausmai. Bet dabar mūsų komanda labiau primena ligoninę, o ne krepšinio komandą, tai nėra ką šnekėti. Bet kuri pergalė mus veda į priekį, laimime laiko treniruotėms, žaidėjų adaptacijai ir sugrįžimui po traumų.
– Galbūt prisimenate kažkurią pirmojo trenerio frazę, įstrigusią jums į galvą?
– Yra tų istorijų, bet dar apsiverksiu, tai nepasakosiu. Yra, yra emocionalių istorijų, tai tikrai buvo nuostabus žmogus. Duok Dieve, kad mano vaiką treniruotų toks žmogus kaip Feliksas Mitkevičius. O tų istorijų yra gal 800...
Duok Dieve, kad mano vaiką treniruotų toks žmogus kaip Feliksas Mitkevičius.
– Šį sezoną turbūt pirmą kartą turite situaciją, kai į komandą atvyko trys žaidėjai, kurie niekada nebuvo žaidę Europos krepšinyje. Ar tai papildomas iššūkis?
– Taip, bet turi suprasti, iš kur jie ateina. Jie ateina ne iš Čempionų lygos komandos, kaip ateidavo „Žalgiryje“. Čia yra NBA žaidėjai, pora iš jų metė po 10 taškelių NBA. Negali lyginti. Jie žymiai geriau supranta, yra matę taktikas, gal tik „hedge“ gynybos nėra matę ar spaudimo nuo galinės linijos. Bet jie yra matę labai daug. Kaip sako mano mama, to „molio“ pas mus yra tikrai nemažai, bet tas „molis“, žinote, apie jį galėsime šnekėti sausio mėnesį. Ar jis pavirs į kažką, ar ne. Kai žiūri į Taleną... Jis su mumis dar tik po trijų ar keturių treniruočių, tad daug kas nuteikia optimistiškai. Tik sakau, negali pralaimėti rungtynių, kai tau įmeta 30 ar 40 taškų žmonės, veržęsi į dešinę pusę.
– Wade'as Baldwinas ketvirtajame kėlinyje pelnė net 18 taškų, iš viso surinko 36. Ar jaučiasi, kad jam lengviau antrą sezoną žaidžiant jūsų sistemoje?
– Pirmiausia, jis fiziškai žymiai geriau jaučiasi. Aš tokį Wade'ą fiziškai mačiau gal tik „Bayern“ pastarąjį kartą, kai jis taip eina pro žmones. Jis puikiai adaptavosi, o išėjus Nigelui ir Marko, jis daugiau lyderystės rodo ir kasdieniame darbe, kas gerai persiteikia ir į rungtynes. Jis ramesnis. Taip, jis turi charakterį, jis neramus, bet tas charakteris jį ir atvedė link labai gerų dalykų, tad nenoriu, kad jis tą charakterį prarastų. Tikrai nuteikia gerai – Wade'ui svarbiausia nepatirti traumų.
– Paskutinę minutę tritaškius pataikė Edgaras Ulanovas ir Arnas Butkevičius, nors prieš tai „Žalgirį“ į priekį tempė Nigelas Williamsas-Gossas ir Sylvainas Francisco. Ar netikėti buvo tie metimai?
– Nusipelnė ta komanda, kuri labiau norėjo. Jiems šiandien pasisekė, bet sekasi tiems, kurie labiausiai ieško savo šansų. Jie išėjo, jie buvo agresyvesni. Aišku, pabaigoje rungtynės galėjo nusvirti į bet kurią pusę. Mes turime 14 taškų – du Tubelio tritaškius, Ulės ir Butkės tritaškius ir dar subaudavome Ulę metantį tritaškį, kai jis pataikė du metimus. Nėra logikos.
– Brandonas Bostonas keistoje situacijoje patyrė traumą. Ar aišku, kas jam nutiko?
– Jis pasuko koją, bet dabar šnekėti nėra tikslo.
– Paminėjote savo ryšį su T.Masiuliu, o ar nepasirodė, kad jis šiandien buvo emocingesnis rungtynių metu nei tas, kurį prisimenate iš asistento pareigų?
– Nežinau, koks jis buvo, nes į jį nežiūriu. Negaliu pasakyti, nes nematau jo per rungtynes. Tik įrašą pažiūrėjęs galėsiu pasakyti. Bet nežinau... Jūs, kiek suprantu, vasarą jau nusistatėte, kad jis labai tylus, nepasako žodžio. Oi, nepažįstate „bachūro“.
– Kokia yra geriausia ar ryškiausia T.Masiulio savybė, leidžianti būti geru treneriu?
– Žmogiškumas. Visą laiką norėjimas visiems aplink save padėti. Negalvojimas apie save. Daug galėčiau šnekėti, bet noriu eiti su šeima pavalgyti (šypsosi).
– „Žalgiris“ šiandien pristatė rekordinį biudžetą – 21,7 mln. eurų. Ar neateina mintis – „kodėl ne mano laikais šitaip“?
– O ką? Toks gyvenimas. Ir apie trenerius šnekant – tu negali stovėti vietoje. Visas Europos krepšinis eina į priekį, kiekvienais metais didina, atranda rėmėjų. Jau 10 metų šnekame, kad tai yra topinė organizacija. Dirba ir su fanais, ir su rėmėjais, ir miestas padeda. Ta „Žalgirio“ kultūra, vienas soldoutas po kito... Organizacija eina į priekį septynmyliais žingsniais, mes apie tai šnekame jau labai daug laiko.
– O tas 21,7 mln. eurų lyginant su bendru Eurolygos paveikslu – daug čia ar mažai?
– Daugiau rungtynių, tai daugiau pajamų. Bet šiaip aš apie finansus daug labai nenusimanau. Apie ramybę ir finansus manęs neklauskit labai daug (šypsosi).
– Kitas geras T.Masiulio bičiulis Dainius Adomaitis, paklaustas, ko palinkėtų naujam „Žalgirio“ treneriui, sakė „būti savimi ir nieko nekopijuoti“. O ko jūs palinkėtumėte Tomui prieš likusį Eurolygos maratoną?
– Nieko aš jam nelinkėsiu. 2-0 turi – užtenka, linkėti nereikia (šypsosi).
– „Žalgiris“ išsikėlė ambicingą tikslą – patekti į atkrintamąsias. Ar jis įmanomas?
– Kodėl neįmanomas? Prieš du finalininkus laimėjo, tai kodėl neįmanomas? Aišku, kad įmanomas. Žinote, kai aš atėjau į „Žalgirį“, vienas iš pykčių ar kažko buvo, kai Paulius Motiejūnas sakė „mums reikia paimti 12 pergalių“. Aš sakiau: „Pauliau, mums reikia paimti visas pergales“. Aišku, mes nepaimsim visų pergalių, bet jeigu mes oficialiai paskelbsime, kad reikia paimti 12 pergalių, tai kas bus tada, kai mes paimsime 12 pergalių? Nustos žaisti komanda? Neegzistuoja tokie dalykai. Šiandien egzistuoja tai, kad mes „Žalgiriui“ pralaimėjome. Jūs galvojate, kad mes taip šnekame, nes taip reikia šnekėti, bet mums egzistuoja tik trys sekančios dienos – rytojaus kelionė ir kas laukia po kelionės.
– Pabaigai, kalbėjote, kad „EuroBasket“ nesužavėjo savo lygiu, bet turbūt liūdniausia buvo dėl Roko Jokubaičio traumos. Ar nusiuntėte jam palaikymo žinutę?
– Nusiunčiau palaikymo žinutę ir viskas. Ką tu daugiau padarysi, yra kaip yra. Pažiūrėkite, kiek žaidėjų „EuroBasket“ susitraumavo. Ateiname į Eurolygą, yra traumų, neturim jokio pasiruošimo. Iš vienos pusės žaidėjų asociacija nori, kad žaidėjai kuo vėliau atvažiuotų, iš kitos jie turėtų suprasti, kad atvažiavę anksčiau dirba ties traumų prevencija, mes juos bandome apsaugoti. Yra labai ilgų kalbų diskusijai.
O „EuroBasket“ nepatiko ir kuo jis skiriasi nuo Eurolygos, kad Eurolygoje viskas paremta gynėjų žaidimu. „EuroBasket“ nėra gerų gynėjų ar kūrėjų. Aišku, kaip „playmakerius“ galime imti ir Giannį bei Šenguną, kurie verčia žaisti kitas komandas. Turkija turi Larkiną, Vokietija turi Schroderį ir Wagnerį, o dėl to jie ir eina toli. Lietuva neturi „playmakerių“ – yra tik vienas, kuris gali kažką sukurti. Tas krepšinis, ypač pirmas ratas... Atsiprašau, chebra, bet negalima šnekėti apie tokį krepšinį.
– Ar logiškai nuskambėjo „Bayern“ trenerio Gordie Herberto pasakymas, kad Jokubaitis yra geriausias įžaidėjas Europoje?
– Jis taip turi sakyti, jo žaidėjas.
– O Latvijai tikrai bronzą prognozavote?
– Ten taip kažkaip... „Ant durniaus“ numečiau, o po pirmų rungtynių žiūriu, kad ateina bumerangas atgal. Jie potencialo turėjo, „playmakerių“ ir metikų yra, namuose žaidžia. Apsirikau (šypsosi).
