Septynis taškus be atsako dvikovos starte pelniusi Stambulo „Fenerbahče“ priekyje buvo 25 pirmąsias susitikimo minutes, nors Kauno „Žalgiris“ vis alsavo į nugarą.
Kito lygio energiją po ilgosios pertraukos demonstravę Tomo Masiulio auklėtiniai jau savo rankose laikė bilietą į Stambulą penktosioms serijos rungtynėms, tačiau paskutinę pagrindinio laiko sekundę Wade'as Baldwinas išplėšė pratęsimą, o jame – ir pergalę.
Šarūno Jasikevičiaus treniruojama ekipa laimėjo 94:90 (20:25, 22:22, 20:14, 18:19, 10:14).
„Sveikinimai žaidėjams ir sirgaliams. Finalo ketvertas – puikus pasiekimas, ypač po to, ką šįmet patyrėme. Žinoma, sveikinimai Tomui ir „Žalgiriui“ su puikiu, istoriniu sezonu klubui, – po pergalės kalbėjo Šaras. – Tai buvo kitokios rungtynės, kai kuriose situacijose gynyboje – nepakankamai geros. Antroje pusėje visi vargome, bandėme būti arti ir laimėti. Šis mačas man priminė penktąsias serijos rungtynes tarp „Fenerbahče“ ir „Monaco“. Jokios kontrolės. Tai buvo monetos metimas, o šįkart ši moneta mums atnešė sėkmę.“
Eurolygos čempionė 2026-uosius metus pradėjo įspūdingai, beveik dviejų mėnesių atkarpoje užfiksavusi devyniolika pergalių iš eilės.
Bet tuomet „Fenerbahče“ mechanizmą išderino svarbių žaidėjų traumos, o šūsnis pralaimėjimų, tarp kurių buvo ir „Žalgirio“ triumfas „Ulker“ arenoje, Šaro vyrus Eurolygos lentelėje iš pirmosios pozicijos nustūmė į ketvirtąją.
Vis dėlto prieš pat atkrintamąsias varžybas į rikiuotę sugrįžo svarbus Stambulo krepšininkų trejetukas – Devonas Hallas, Tarikas Biberovičius ir Nicolo Melli.
Nors prieš ketvirtfinalio seriją „Žalgirio“ šansai pasiekti finalo ketvertą buvo vertinami kaip „monetos metimas“, „Fenerbahče“ demonstravo užtikrintą žaidimą ir atrodė kaip finalo ketverto vertesnė komanda.
„Tai yra geras rezultatas, – apie patekimą į finalo ketvertą kalbėjo Šaras. – Tikėjome tuo, ką darome, tikėjome savo atsinešimu. Labai keista kartais buvo stebėti „Žalgirį“, tarsi žiūrėtum į veidrodį. Žaidėjai klausė, ką „Žalgiris“ daro, o aš sakiau, kad tą patį šūdą, ką ir mes. Neklauskite manęs to. Mes žaidžiame ta pačia sistema, idėjos tos pačios. Smagu patekti į finalo ketvertą. Manau, kad ši komanda išties nusipelnė būti finalo ketverte. Abejojančių buvo daug, ypač šiame kambaryje. Nesukite visi dabar galvų į mane, bl*t (šypteli).
Manau, kad žaidėme gerą krepšinį. Manau, kad buvome geresnė komanda, kuri daugiau laiko pirmavo šioje serijoje. Pirmuose trijuose mačuose turėjome 15 taškų pranašumą. Trečio mačo neuždarėme, nes pernelyg gerai pasijautėme su savo puolimu. Gynyboje šiandien blogai dirbome. „Žalgiris“ pirmoje pusėje metė 9 metimais daugiau, o mes pirmavome 5 taškais. Tai nėra lengva. Rungtynės galėjo nueiti į abi puses, bet mums pasisekė labiau.“
Tai – jau septintas kartas, kai Šaras kaip treneris varžysis Eurolygos finalo ketverte.
Nuo 2018-ųjų metų skaičiuojamoje atkarpoje jis lenkia visus kitus trenerius.
Georgios Bartzokas tarp keturių stipriausių komandų Pirėjo „Olympiakos“ išvedė penktą kartą, tuo metu Erginui Atamanui, jeigu jis su Atėnų „Panathinaikos“ peržengs „Valencia“ ekipą, tai bus šeštas vizitas Eurolygos finalo ketverte.
„Jeigu tai yra normalu... Tai nėra normalu. Tai – labai geras pasiekimas, į kurį įeina labai daug dalykų. Turi kažkiek didžiuotis, bet mažai dar to, – sakė Š.Jasikevičius. – Sezone yra periodai. Pirmoji fazė, kurioje svarbiausia nesudegti. Vėliau ateina taurė, dar po to – namų pranašumo ieškojimas. Tu kažkiek suėdi tomis fazėmis. Tu turi džiaugtis, tu turi džiaugtis. Aš norėčiau šiandien pasidžiaugti, nes tikrai nėra lengva tai pasiekti, kadangi daug dalykų nuo tavęs nepriklauso. Vėliau viskas sueina ant trenerio, kalbos nėra. Bet daug dalykų nėra tavo kontrolėje. Kuo daugiau laimi, tuo daugiau iš tavęs atima. Visos žiūri ir galvoja, kad pasiims tuos pačius žaidėjus ir automatiškai laimės. Tas pats buvo „Žalgiriui“, įdomu, kaip dabar bus Tomui. Po šio nuostabaus sezono šie dalykai ateis jam. Reikia džiaugtis, tikrai reikia džiaugtis tokiais tarpiniais dalykais.“
– Turbūt nelabai supratote, už ką gavote techninę trečią mačo minutę?
– Galime kalbėti apie techninę, galime kalbėti apie kažką kitą... Visada skambinu Eurolygai, kai mes laimime, kad neatrodytų, jog yra kažkokie pasiaiškinimai. Reikia apie kai kuriuos dalykus kalbėti. Techninė trečioje minutėje? Už ką? Nežinau. Tik tiek. Tai skamba juokingai, kai pasižiūri į kitas serijas.
– Jūs turite omenyje teisėjus ir pražangų traktavimą?
– Skaičiuokite, skaičiuokite. Visi tiek turite pinigų, kad turite visus matematikus. Anksčiau buvo vienas matematikas 15min portale, ir tą įdarbinome į „Žalgirį“. Jis – Mykolas Stumbras. Atėjo solidus visas, su liemene, viską priskaičiavęs. Seniau tiek analitikų nebuvo.
– Ar išaugęs komandų skaičius keičia patekimo į finalo ketvertą dinamiką?
– Mažesnė trenerio įtaka, mažiau treniruočių, mažiau laiko. Daugiau rungtynių, tad mažiau laiko atsistatymui. Jaučiasi, kai gauname pasitreniruoti keletą dienų. Turėjome gerą periodą prieš atkrintamąsias, kai gavome pailsėti ir pasitreniruoti. Mes stūmėme komandą, kad užvestume ją ant minimalaus piko. Seniau prieš atkrintamųjų seriją būdavo daug laiko, kad spėdavai ir nužudyti, ir prikelti, kad nuvažiuotų šviežūs. Dabar to nėra, trenerio įtaka dabar mažesnė.
– Ar jums neatrodo beprotiška, kaip per šį laiką išaugo „Žalgiris“, kai jūs jį palikote? Dvigubai išaugęs biudžetas, sirgalių kultūra... Net ir diskusijos apie Joną Valančiūną, neva kaip netinkamą „Žalgiriui“.
– Gyvenimas, keičiasi. Tie, kurie stovi vietoje, jie nestovi vietoje, o eina atgal. „Žalgiris“ eina į priekį. Žiauriai gražu. Kai pagalvoji... Pamenu kaunietiškas kalbas šeimoje: kam miestas pasistatė tą areną? Senoliai kalba prie stalo. Klausė, kam tokia didelė arena, o dabar atrodo, kad per maža. Suvažiuoja visi iš Baltijos šalių, tik viešbučių nėra.
– Galbūt spėjate sekti įvykius, kaip sekasi kitai Lietuvos komandai, kuri ryt žais Čempionų lygos finale?
– Lietuvoje – tik viena komanda (šypteli).
– Kiek dar matote „Fenerbahče“ potencialo gerinti žaidimą?
– Jie mane išmaudė rūbinėje, o aš dėl kai kurių dalykų juos iškoliojau ir išjuokiau. Viskas yra juokinga, kai laimi, bet kiek kvailysčių... Mes prasižengėme prieš du metikus, metusius iš toli, kurie nėra tokie geri metikai. Daugelis komandų prieš juos rizikuoja. Tai – septyni taškai „ant akių“. Septyni taškai tokiame mače... Tai yra auksas, apie ką mes kalbame?
Pagerėjo mūsų žaidimo greitis, ypač pirmose ir antrose rungtynėse. Mes labai lėtai žaidėme. Kai žaidėjai grįžta po traumų, tai jie vos juda. Dabar truputį gavome laiko pasėdėti ir padirbėti, atsirado žaidimo greitis. Dabar dvi savaitės mums bus kertinės. Reikia gerinti žaidimą.
Aš visada žaidėjams sakau, kad tai yra tarsi video žaidimas, kai reikia eiti į kitą lygį. Kas nutinka? Viskas yra žymiai greičiau, kad kartais jau sunku spėti susigaudyti. Čia yra panašiai. Aš taip sakau, nes jie visi yra pamišę dėl video žaidimų.
– Ką galite pasakyti apie Sylvainą Francisco, kuris sunkiai valdė emocijas po mačo?
– Dabar kažkoks nustebimas, kad jam skauda, o mes džiaugiamės? Tikiuosi, kad jam skauda. Tai jį turi padaryti geresniu. Kiekvienas iš kiekvieno dalyko turi pasimokyti. Jis turi pasimokyti, „Žalgiris“ turi pasimokyti, mes turime pasimokyti.
Mes turime reaguoti, ką darome gerai ar blogai, laimi ar pralaimi. Svarbiausia nestovėti vietoje.
Francisco – antras žaidėjas MVP rinkimuose. Tai tik įprasmina mūsų gynėjų darbą prieš jį. Tai – fantastinis darbas. Jeigu prieš seriją būtume matę tokius skaičius, būtume pasakę, kad laimėsime seriją. Taip ir buvo.
– Galbūt apsidžiaugėte dėl valdžios reakcijos po jūsų pasidalinto nerimo dėl vaikų pilietybės?
– Migracijos tarnyboje moteriškė man visai ne taip viską išdėliojo. Dabar mūsų didieji politikai nusprendė, kad reikia pasireikšti. Kai ateinu daryti paso, sako: žinote, Šarūnai, vargšiukams reikės apsispręsti. Jūs spręskite, o ne aš.
