Ne viskas vilniečių kapitonui ketvirtadienio vakarą Badalonos olimpinėje arenoje sekėsi, kai teko grumtis su patyrusiu vilku Giorgiu Šermadiniu, bet galiausiai būtent jis iškėlė pergalės kumštį po pergalės, pusantro tūkstančio „Ryto“ sirgalių traukiant pergalės dainas.
Įspūdingai – 87:69 – dukart turnyro čempionus nugalėję vilniečiai žengė į finalą ir šeštadienį mėgins laimėti FIBA Čempionų lygą, kai pusfinalyje mes iššūkį Malagos „Unicaja“ arba Atėnų AEK komandai.
„Ačiū sirgaliams. Graudinuosi. Afigienai“, – po mačo liedamas ašaras ir kukčiodamas kalbėjo A.Gudaitis.
– Graudiniesi, nes tai viena didžiausių karjeros pergalių?
– Ne dėl to. Atvažiuoji į didelę areną ir jautiesi kaip namuose. Nežinau, kodėl tokia emocija. Tiesiog faina. Niekas nebaigta. Tai iššaukia sirgalių palaikymas. Faina žaisti.
– Gal tos ašaros, nes „Rytas“ daug praėjęs, daug kartų nesisekė, daug kartų klupote, dabar taip užtikrintai nuėjote link pergalės?
– Yra šito. Jei jūs tik žinotumėte, kiek mes praėjome per šį sezoną. Visų nesąmonių, traumų, ligų... Visko. Džiaugiuosi dėl komandos. Niekas nebaigta. Reikia žengti žingsnį ir įeiti į istoriją.
– Tikėjaisi tiek sirgalių? Koks jausmas?
– Kai buvome mažesnėje arenoje Nimburke, jie irgi užkūrė fantastišką palaikymą. Šiandien galvojau, gal jie persimaišys su kitais sirgaliais, bet buvo visiška dominacija. Dabar nusiraminau, galiu kažką pasakyti.
– Giedrius Žibėnas pakeitė gynybą. Aukščiau pasitikinėjai Marcelinho Huertasą. Kiek pačiam tai kainavo jėgų?
– Ne jėgose esmė. Aš buvau pilnas jėgų, viskas gerai. Mes atidavėme jiems metimus, kad jis neįtrauktų kitų. Jis turi gerą orkestrą, turi gerai pataikančius žaidėjus. Jei jis juos įjungia, tada juos daug sunkiau stabdyti. Mes atidavėme metimus ir taktika pasiteisino.
– Kaip pavyko atstovėti prieš Šermadinį?
– Didelė pagarba jam. Žaisti tokį krepšinį... Nežinau, ką dar pasakyti. Viskas sekėsi gerai, stengiausi, padariau, ką galėjau.
– Jerricko nuostabus pasirodymas. Kaip jam pavyko apeiti Tenerifės gynėjus?
– Jų dideli gal nesusitvarkė su juo. Bandė daryti „step-outą“, pasitikti jį aukščiau, bet Jerrickas turi labai gerą apėjimą, greitį ir pirmą žingsnį. Tas jam padėjo. Jis vienas geriausių scorerių.
– Galima sakyti, ėjote kapotis?
– Tai buvo vienas esminių dalykų. Tą minėjau prieš rungtynes. Iš greito puolimo taškų daug nesurinkome, bet stengėmės juos varginti. Su dideliu amžiaus vidurkiu.
– Galima sakyti, kad tai buvo geriausias sezono mačas?
– Šiose rungtynėse susitvarkėme gana užtikrintai. Patiko dalykas, kad pranašumo nepaleidome. Turime tendenciją, jog išsigąstame laimėti.
– Kokia būtų tavo žinutė dvejojantiems „Ryto“ sirgaliams, kurie nėra tikri, ar vykti į Badaloną?
– Atvažiuokite. Pažiūrėkite, kokios emocijos. Jei yra dvejonė ir esate „50 ant 50“, atvažiuokite ir palaikykite.
