Turkai krito prieš vokiečius turnyro finale 83:88, ir pasipuošė sidabro medaliais. Sidabro medalius turkai buvo iškovoję ir 2001 metų čempionate.
„Per šias tris savaites per daug prikalbėjau spaudos konferencijoje, dabar nebėra ką pasakyti, nes esame nusiminę, jog pralaimėjome rungtynes, kurias kontroliavome ir kuriose viskas buvo mūsų rankose. Turnyras baigėsi ir sveikinimai Vokietijai su titulu“, – kalbėjo E.Atamanas.
Treneris atsisakė vertinti paskutinį Alpereno Šenguno metimą, galėjusį išlyginti rezultatą paskutinės turkų atakos metu. „Niekad nevertinu žaidėjų sprendimų aikštėje“, – replikavo E.Atamanas.
Paprašytas išskirti keletą pozityvių dalykų, kuriuos Turkijai galbūt atnešė šis finalas, E.Atamanas atrėžė:
„Atsiprašau, bet kai pralaimiu, nenoriu kalbėti apie pozityvius dalykus. Man nieko nėra pozityvaus, gal kitą dieną atrodys kitaip ir bus galima apie ta pasikalbėti“.
Cedi Osmanas, vienas Turkijos rinktinės lyderių, taip pat pripažino, kad komandoje nuotaikos po pralaimėto finalo – slogios.
„Tai buvo geros rungtynės, kurias galėjo laimėti abi komandos, Mes kontroliavome didžiąją rungtynių dalį, kontrolę praradome tik paskutinėmis minutėmis. Bet viską įvertinus – didžiuojuosi komanda.
Tikiuos žaidėme krepšinį, kurį buvo smagu žiūrėti, bet mes esame nusiminę. Po 24 metų mes žaidėme finale – visi norėjo trofėjaus. Tai nenutiko, todėl visi esame liūdni, emocingi. Bet turime kelti nosis į viršų – grįšime dar stipresni“, – kalbėjo C.Osmanas.
