Lietuvos rinktinė per pastaruosius dvylika metų net vienuolika kartų žaidė draugiškas rungtynes su Suomija, tačiau vienintelis oficialus mačas tarp šių dviejų komandų įvyko 1939-ųjų metų Europos pirmenybėse Kaune.
Šeimininkai tuomet triumfavo rezultatu 112:9, o tai yra antra pagal dydį pergalė Senojo žemyno čempionatų istorijoje.
Vis dėlto per 86-erius metus nutekėjo daug vandens, o B grupės kovas „EuroBasket“ turnyre organizuojantys suomiai surinko bene stipriausią rinktinę istorijoje, vedamą NBA žvaigždės Lauri Markkaneno.
Susitikimo pradžioje, atrodė, jog Lassi Tuovi vadovaujamo suomiai yra rimtai nusiteikę revanšuotis Lietuvai už istorinę nesėkmę, kai rungtynes pradėjo spurtu 9:2.
„Turime paruošę gynybinį planą prieš Markkaneną“, – mačo išvakarėse žurnalistams sakė Lietuvos komandos vairininkas Rimas Kurtinaitis.
Kas galėjo pamanyti, jog prieš antrą pagal rezultatyvumą ir naudingumą turnyro krepšininką ginsis net 19 centimetrų žemesnis Margiris Normantas?
Suomijos žvaigždė jau pirmuoju mėginimu pataikė dvitaškį per vilniečio rankas, bet po to jis jautėsi tarsi įklimpęs į gynybinę lietuvių pelkę. Margiris puikiai jį stūmė nuo kamuolio ir krepšio, o mūsiškiai pagrindinį varžovų ginklą kai kuriose situacijose baudos aikštelėje apspisdavo net trise ar keturiese.
Pirmą kartą starto penkete korekcijas, kurių buvo net trys (Deividas Sirvydis, Ąžuolas Tubelis ir Marekas Blaževičius), įvedęs R.Kurtinaitis rado būdų kaip stabilizuoti padėtį aikštelėje, daugiausiai – Roko Jokubaičio, M.Blaževičiaus ir nuo suolo į žaidimą įsijungusio Jono Valančiūno pastangomis.
Per pirmąją rungtynių pusę L.Markkanenas surinko vos 7 taškus (3 taiklūs metimai iš 9), o 13 taškų pelniusio R.Jokubaičio vedina Lietuva pirmavo 45:39.
Suomiams sėkmingai atakas organizuoti pavykdavo greituose išpuoliuose po netaiklių mūsiškių metimų, pozicinėse kovose ypač stringant, tad Lietuvos pranašumas trečiajame ketvirtyje buvo pasiekęs dviženklį pranašumą 57:43.
Ketvirtojo kėlinio pradžioje – itin skausmingas epizodas Lietuvos rinktinėje, kurios absoliutus lyderis Rokas Jokubaitis patyrė kelio trauma ir tik su medikų bei personalo pagalba nušlubavo į rūbinę.
„Aš nesu gydytojas, bet iš pirmo žvilgsnio, neatrodo, kad būtų kažkas ypatingo. Matysime, kas bus toliau, nes nenoriu net spėlioti. Tikiuosi geriausio. Tai – kelio trauma“, – po pergalės sakė R.Kurtinaitis.
Nepaisant kraupaus vaizdelio, Lietuvos rinktinė išliko priekyje ir iškovojo pergalę 81:78.
Po 32,3 taško per pirmąsias trejas rungtynes rinkęs L.Markkanenas liko su 19 taškų sąskaitoje (6 iš 17 metimai iš žaidimo).
„Man įdomu būtų jūsų paklausti: ką pamatėte? Aš galiu papasakoti, bet vėliau paklausau tinklalaidžių, tai jūs ten savaip viską perpasakojate. Jeigu būčiau pasakęs, kad ginsiuosi su Margiriu prieš Markkaneną, ką būtumėte pasakę? Rizikinga? Taip, rizikinga, bet tai mes padarėme šiandien. Tai yra nestandartinis ėjimas, bet jis mums šiandien suveikė, – po mačo apie gynybos planą prieš L.Markkaneną sakė R.Kurtinaitis. – Aš krepšinyje esu apie 60 metų, tai truputį išmokau. Nebuvau matęs tokios gynybos prieš Markkaneną, bet esu matęs „box and one“, kai keturi ginasi „zonoje“, o vienas – asmeniškai. Mes tą patį darydavom prieš Draženą Petrovičių, prieš kurį gindavosi Gintaras Krapikas. Šiandien mes to nedarėme, ginėmės penkiese, tad nelabai tiko Jonas. Bet Joną įleisdavome, kai Markkanenas prisėsdavo ant suolo. Viskas pasisekė neblogai, suveikė puikiai, galvoju, kad gera pergalė.“
– Kaip reagavo Margiris į užduotį gintis prieš Markkaneną?
– Jam nereikia niekaip į tai reaguoti. Jis yra kareivis, kuris daro tai, ką mes pasakome. Tai – labai puiki komanda. Mūsų stiprybė – žaidėjų klausimas. Gal kažkam toks ėjimas būtų atrodęs nelogiškas, visi prieš Markkaneną stato aukščiausią žaidėją, nes jis yra didelis. Mes išskaičiavome, kad jis yra pavojingas varantis kamuolį per visą aikštelę, kai įgauna greitį. Mums reikėjo žemo žaidėjo, kad jis žaistų vienas prieš vieną, spaustų, o po krepšiu Margo puikiai susitvarkė. Markkanenas truputį įmetė taškų, bet vidurkį stipriai numušėm. Margo atliko superinį darbą. Jis gynyboje dirbo taip, kaip mes norėjome. Buvo klaidų, 100 proc. be klaidų nepavyks, bet visuma buvo gera.
– Kada sužinojote, jog Tadas Sedekerskis šiandien žais?
– Kai perskaičiau žiniasklaidoje, kad nežais (juokiasi). Jūs parašote, kad nežais, o po to klausia, kada sužinojau, jog žais. Tai ateikite ir paklauskite manęs ar gydytojo. Mes viską pasakysime. Jis buvo pasiruošęs žaisti, mes jau ryte žinojome, kad jis žais. Viskas su juo yra gerai. Jis pasisuko koją, bet yra vyras, jaučia skausmą, bet žaidė nepaisant jo. Garbė ir šlovė Sedekerskiui. Jis sužaidė neblogai.
– Ar tai buvo asistento Pauliaus Malašausko dūmų uždanga? Juk jis pirmasis pasakė, kad Tadas šiandien nežais.
– Aš nežinau, aš pasiskaitau... Pamenate, buvau sakęs, kad kaimo vyras pirmasis sužino? Aš neturiu, ką daugiau tęsti. Vieni duodami interviu sako „nežinau“, o aš sakau atvirai, plačiai, duodu jums terpės pasidaryti turinio. Aš nemokau jūsų dirbti, tiesiog paklauskite, jei kažką norite sužinoti.
– Kokį vaizdą susidarė iš suomių komentarų mačo išvakarėse?
– Taip, susidariau. Dažnai, kai pradeda garsiai rėkauti kaip kažką padarys, tai daro iš baimės. Vieno komentarą paskaičiau, kaip jis laukia šio iššūkio, kaip jis ten kažką darys... Man buvo ramu. Juk žinote, kad pinigai, meilė ir sėkmė labai myli tylą, o tyla myli juos. Noriu apie krepšinį kalbėti ne tik su jumis, krepšinio specialistais, bet ir su plačia visuomene, kad jie suprastų truputį daugiau. Jei turite kokių klausimų prieš rašydami, jūs man paskambinkite, nes aš bendrauju su žiniasklaida.
– Kokį pažymį šiandien įrašytumėt Marekui Blaževičiui?
– Jis šiandien žaidė puikiai. Marekui dar reikia išmokti porą dalykų, su kuriais būtų superinis žaidėjas. Jam reikia jėgos, reikia aštrumo ir greičio sukantis link krepšio. Jis atrodė super. Jis – vienas geriausiai besiginančių mūsų žaidėjų – tiek asmeniškai, tiek padedant komandos draugui. Jis puikiai supranta situacijas, krepšinį.
– Kaip vertinate arbitrų švilpukus, apie kuriuos buvo daug kalbėta prieš rungtynes?
– Nežinau, ar galima tai sakyti, bet mes pasikeitėme vieną teisėją.
– Kaip pavyko komandai neišsibarstyti į visas puses po tokios psichologiškai sunkios Jokubaičio traumos?
– Jūs turbūt sekėte visas rungtynes. Mes žaidžiame komandiškai. Mes tai įskiepijome komandai, kad taškai nėra svarbūs, svarbiausia yra išpildyti savo vaidmenį. Kiekvienas jį turi, kiekvienas žino, už ką yra atsakingas. Žinoma, Rokas būtų didžiausia mūsų netektis, nes viskas pas mus sukasi aplink jį ir Valančiūną. Dabar turėsime truputį problemų, bet, manau, jas išspręsime. Dabar šansą turės Arnas, Margo, jau nekalbant apie Igną. Jie galės užimti Roko poziciją dalinai. Tai nėra ryškūs įžaidėjai, bet jie gali užimti šią poziciją, jei atsitiktų nelaimė, kas įvyko šiandien. Jie turės gerą šansą. Mes bandysime viską sustrateguoti.
Žinoma, jei kalbame apie kito etapo komandas, tai ten bus superinės klasės komandos. Nežinau, ar mums užteks meistriškumo, bet kovingumo, kurį šiandien parodėme, tikiuosi, kad išgausime.
– Kaip sekėsi pokalbis su prezidentu Gitanu Nausėda?
– Na, pasveikino mus, pasidžiaugė ir išėjo. Mes labai kalbėjome. Jis nelabai daug ir davė mums kalbėti. Visi sušukome „už Lietuvą“ ir išsiskirstėme.
