Nuo 2019-ųjų metų Kauno „Žalgirio“ sistemoje dirbęs Tautvydas Sabonis praėjusią savaitę tapo stipriausio Didžiosios Britanijos klubo Londono „Lions“ vyriausiuoju treneriu.
Legendinio Lietuvos krepšinio ąžuolo Arvydo Sabonio sūnaus diriguojama komanda vietinėje lygoje SBL (Super Basketball League) lyderiauja užtikrintai, iškovojusi 9 pergales per 10 mačų, tuo metu Europos taurėje per 10 susitikimų pavyko laimėti 4 kartus, o tai lemia esamą septintą poziciją B grupėje.
„Kas yra gerai, kad mes turime puikių vyrukų grupę, kuri leidžiasi treniruojama, – „Lions“ tinklalaidėje „Baseline“ kalbėjo Tautvydas Sabonis. – Pirmajame karjeroje vyriausiojo trenerio sezone dirbti su tokiais žaidėjais, kurie ne tik klausosi, bet ir girdi bei bando išpildyti tai, ką mes norime sukurti, labai palengvina mano darbą. Mes perėjome daug dalykų, bet blogų veidų nemačiau. Visi dirba savo darbą. Galime žaisti geriau, galime blogiau, bet treniravimo pusė yra gera.“
33-ejų metų specialistas pasakojo, kaip jam pavyksta sukurti ryšį su žaidėjais, kurių yra net ir vyresnių už jį.
„Aš visada esu atviras žmogus, viską sakantis tiesiai šviesiai, patinka kitiems tai ar ne. Aš nevynioju žodžių į vatą, – kalbėjo T.Sabonis. – Kartais bendraudamas turiu būti malonesnis, bet turiu pasakyti teisybę, kas vyksta aikštelėje ar už jos ribų. Tikiu, kad žmonės tai mėgsta, galiausiai – bent jau gerbia. Man tai patikdavo pačiam būnant žaidėju. Žinoma, tai lengviau pasakyti nei padaryti, nes komandoje yra daug žaidėjų ir jie visi turi jaustis laimingi. Pagrindinis tikslas – laimėti ir žaisti gerai. Noriu tikėti, kad atlieku solidų darbą, bet turite klausti žaidėjų.“
T.Sabonis papasakojo apie sprendimą, kuriam šeimoje prieštaravo vienintelis brolis Domantas, baigti profesionalaus krepšininko karjerą būnant 27-erių metų amžiaus.
„Žinojau, kad galiu būti treneris, daugybė žaidėjų sakė, kad dalykus aikštelėje matau kitaip, – kalbėjo T.Sabonis. – Man reikėjo apsispręsti. Mano tėvai pasikalbėjo su „Žalgirio“ vadovu (Pauliumi Motiejūnu – aut. past.), su kuriuo yra labai artimi. Jis pasakė, kad jei noriu pradėti trenerio kelią, galiu dirbti antroje „Žalgirio“ komandoje ir nuo ten skintis savo kelią į viršų. Kaune galėjau turėti darbą, būti arčiau šeimos ir žmonos, tad priėmiau šį variantą. Jei atvirai, tai buvo geriausias mano sprendimas gyvenime. Vienintelis žmogus, kuris buvo prieš šį mano sprendimą, buvo Domas, kuris sakė, kad man vos 27-eri, mano pikas tik artėja, tad turiu nepasiduoti ir išlaukti. Bet aš esu labai laimingas dėl pasirinkimo. Aš sužavėtas, kad vos po 6 sezonų esu vyriausiasis Europos taurės komandos Londono „Lions“ treneris. Manau, kad tai daug ką pasako. Aš nemėgstu kalbėti apie save, bet tikiuosi, kad jei gavau darbą, tai jo nusipelniau.“
-
„Minutę beprotybės“ aprašiusioje prancūzų spaudoje – užuomina į lemiamą teisėjų klaidą
-
Skambučio iš NBA nesulaukęs Jankūnas – apie kertinę datą ir naujoko „Žalgiryje“ klausimą
-
Masiulis – apie Laso efektą „Anadolu Efes“, Giedraičio formą ir klaustuką dėl Butkevičiaus
-
Kertinį duetą išskyręs Laso: „Žalgiris“ – vienas didžiausių Eurolygos siurprizų“
„Žalgirio“ klube T.Sabonis talkino keturiems skirtingų šalių ir filosofijų strategams – austrui Martinui Schilleriui, slovėnui Jure Zdovcui, lietuviui Kaziui Maksvyčiui ir italui Andrea Trinchieri.
„Turėjau privilegiją dirbti su gerais treneriais, o sektinu pavyzdžiu turėjau savo tėtį. Jis buvo griežtas, tai turbūt prisidėjo prie mano asmenybės formavimosi, – sakė T.Sabonis. – Aš pasimokiau iš visų savo turėtų trenerių, asistentų. Tu turi megzti ryšius, tikiu, kad dirbdamas asistentu „Žalgiryje“ sukūriau gerą kontaktą su žaidėjais – tiek lietuviais, tiek amerikiečiais.“
„Baseline“ tinklalaidėje „Lions“ treneris susilaukė daugybės klausimų apie savo šeimyną, kurioje gyvenimą su krepšiniu yra susieję dar du asmenys.
Tai – geriausiu istorijoje Lietuvos krepšininku laikomas Tautvydo tėtis Arvydas Sabonis bei ryškiausią karjerą stipriausioje planetos lygoje tarp visų lietuvių žaidėjų sukūręs Tautvydo brolis Domantas.
„Mes daug apie krepšinį nekalbėdavome. Tėtis niekada nestūmė į krepšinį, leido pasirinkti patiems, bet mes automatiškai pasirinkome krepšinį, – pasakojo T.Sabonis. – Vyresnis mano brolis (Žygimantas) metė krepšinį anksti, dabar jis puikiai vadovauja viešbučiui („Pušų paunksnėje“), kitas mano brolis (Domantas) žaidžia NBA, o aš pasirinkau trenerio kelią. Jei žaisdavo „Žalgiris“ ar rinktinė, tai būdavo svarbus dalykas, namuose girdėdavome specifinę kalbą, kurios čia nenaudosiu. Tai būtų beprotiška. Jeigu šios komandos žaisdavo gerai, tuomet viskas gerai, jei blogai – tuomet televizorius būdavo išjungtas, o tėtis – supykęs. Mes klausdavome, kas vyksta? Mano tėtis niekada negalėjo būti treneriu (šypteli). Jis atrodo kaip grėsmingas milžinas, nors yra linksmas žmogus, o jei išgeria alaus – dar linksmesnis (juokiasi). Jis mus išmokė daugybės dalykų.“
„Visi man sakydavo, kad turiu geras smegenis krepšiniui, matydavau gerai žaidimą, gerai atlikdavau perdavimą. Visą tai gavau iš tėčio, nors iš jo neperėmiau ūgio, – šyptelėjęs sakė T.Sabonis. – Domantas tai perėmė, aukšta yra ir mano sesuo.“
„Tai yra ir palaima, ir sudėtinga, nes žmonės visada turės lūkesčių, jei esi tokio krepšininko sūnus. Visą tai reikia pereiti, kai esi jaunas, nes iš savęs tikiesi daug, kažkas nepavyksta, o žmonės tikisi dar daugiau. Visa tai su amžiumi praeini, lūkesčiai tampa tiesiog pašaliniu triukšmu“, – apie spaudimą būti Arvydo Sabonio sūnumi atsakė T.Sabonis.
T.Sabonis pasakojo, kaip tėtis A.Sabonis prisidėjo prie jo asmenybės susiformavimo.
„Tėtis ateidavo į rungtynes, stebėdavo, matydavo detales ir pasidalindavo mintimis. Klausdavo, kodėl pasielgiau taip ar anaip, kodėl nepamačiau to ar ano. Pamenu, kai buvau dvylikos, tėtis su mano broliu atėjo į mano rungtynes, – kalbėjo T.Sabonis. – Vyko apšilimas, aš kvailiojau ir nežiūrėjau į tai rimtai, o tėtis nebaigė žiūrėti rungtynių. Po rungtynių paklausiau, kas nutiko, o jis atsakė, kad nenori švaistyti laiko, jei aš net į apšilimą nežiūriu rimtai. Apšilimas – rungtynių pradžia. Kaip aš sakau žaidėjams, kad prabudimas, lovos pasiklojimas ir pusryčių gaminimas yra dalis rungtynių dienos rutinos. Kai tėtis man, dvylikamečiui, tai pasakė, tai buvo „vau“. Tai stipriai paveikė mane, supratau, kaip jis akcentuoja visus dalykus – ne tik rungtynių situacijas, bet ir smulkias detales.“
„Lions“ vairininkas buvo paklaustas apie „žaidėjus-karius“, beatodairiškai vykdančius kiekvieną trenerio nurodymą. Jis išskyrė trejus metus praeityje „Žalgiryje“ žaidusį amerikietį Thomasą Walkupą.
„Kai kurie žmonės turi tai, nes buvo tinkamai užauginti. Jiems nuo ankstyvo amžiaus buvo įdiegtos labai geros vertybės. Pavyzdžiui, mes „Žalgiryje“ turėjome Thomasą Walkupą, kuris būtų bėgęs kiaurai sieną, jei būtume to paprašę. Jis niekada nekvestionuos trenerio sprendimų. Thomasas – didžiausias karys, kokį esu sutikęs per trenerio karjerą, – sakė T.Sabonis. – Thomasas toks visada buvo ir yra. Bet yra ir vyrukų, kurie kelia daug klausimų. Mes galime kelti klausimus, bet galutinį sprendimą priima treneris, kuris kasdien treniruoja. Visi mes galime pasakyti geriausią motyvacinę frazę, bet ji nėra svarbi, nes efektas tęsis pusvalandį, valandą ar dvi. O kas bus kitą rytą, kai ateisi į treniruotę? Treneris prašys tavęs kažką padaryti ir tu turėsi tai padaryti. Treneris kasdien turi būti šalia, jokių laisvų dienų.“
T.Sabonis pasidalino pavyzdine brolio Domanto darbo etikos istorija.
„Pabaigai – mano mėgstamiausia istorija, – šyptelėjo T.Sabonis. – Tai buvo vasara po pirmojo Domanto sezono Gonzagoje. Mes gerai leidome laiką mieste, namo grįžome gal ketvirtą ryto, o jau po trijų valandų Domantas mane žadino. Ko tu iš manęs nori? Domantas žadino, kad eitume pasportuoti. Ką tu turi omenyje? Gerai išsimiegokime ir pasportuosime, sakiau jam. „Ne, aš noriu būti pašauktas į NBA, aš noriu žaisti NBA. Šiuo metu kiti treniruojasi, tad jokių laisvų dienų.“ Gerai, jeigu taip sakai, tuomet ką dar galiu padaryti? Paduok man dantų šepetėlį (juokiasi). Jis toks visada yra – prasitampymai, gera mityba. Dienos pabaigoje – jis ne tik NBA žaidėjas, jis – „All-Star“ rungtynių dalyvis ir pastovi dvigubų dublių mašina. Geriau ar blogiau, visi gali turėti savo nuomonę, bet Domantas visada atlieka savo darbą. Tai – nuoseklumo, visko, ką jis daro, pasekmė. Domas jau nuo dešimties metų amžiaus buvo labai disciplinuotas. Treniruotės, apšilimai, prasitampymai... Tai yra priežastys, kodėl jis dabar yra NBA, o aš – čia.“
