-
PIKENROLAS: Motiejūnas – apie Eurolygos plėtrą, ikoninę akimirką su Šaru ir džiaugsmą dėl „Žalgirio“
-
Šaro mintį apie Lietuvos krepšinį girdėjęs Motiejūnas: „Jei karalius nuogas, tai jis yra nuogas“
-
Kino superžvaigždė tapo Eurolygos klubo bendrasavininku
-
Griaustinis Stambule: Jasikevičiaus komanda arti susitarimo su Micičiumi
– Kaip atrodė jūsų pirmasis pusmetis Londono klube?
– Pirmas mėnuo buvo labai sunkus. Daug informacijos, daug susipažinimų su žmonėmis – ne tik komanda, bet ir klubo biure, savininkų atstovais, „Tesonet“ žmonėmis, kurie labai aktyviai ir labai geranoriškai padėdavo visais atžvilgiais. Buvo daug naujienų, reikėjo daug ką išmokti. Reikėjo suprasti tam tikrus krepšinio niuansus, kodėl taip vyksta. Tai užtruko. Gruodžio mėnuo nebuvo pats sudėtingiausias, bet tikrai nemažai ką išmokau per tą laiką.
– Ką per šį pusmetį supratote apie Didžiosios Britanijos krepšinį?
– Tikriausiai kiekviena šalis ir lyga turi savo specifiką. Didžiosios Britanijos lyga turi didžiulį potencialą, apskritai kaip šalis, jei kalbėtume apie krepšininkų parengimą. Čia apskritai yra labai aukštos krepšinio lubos. Lygoje yra tikrai daug nesuprantamų dalykų mums, kurie atėjo iš profesionalių Europos lygų. Kai kurie tam tikri dalykai mums yra suprantami, o jiems – visiškai nauja ir keista. Žmonės kalba, kad Didžiosios Britanijos lyga per trejus metus labai stipriai patobulėjo. Lygis ir profesionalumas žymiai išaugo. Jei palygintume netgi su mūsų LKL, dar yra tikrai daug kur patobulėti.
– Ar susidūrėte su keistais dalykais Didžiojoje Britanijoje, kurių mūsų šalies krepšinyje nėra?
– Kiek man pasakojo žmonės, šie metai yra pirmi, kai į kai kuriuos miestus nereikia vežtis krepšinio kamuolių apšilimui. Kai kurie klubai ir miestai neturi tinkamo kiekio kamuolių, jog galėtų juos suteikti priešininkų komandos apšilimui. Tai – vienas niuansų. Kai mes žaidėme taurės rungtynes Škotijoje, turėjome vežtis savo kamuolius. Tai – vienas keistesnių dalykų. Aš jau nekalbu apie teisėjavimo lygį, supratimą, komunikaciją. Pavyzdžiui, kai kuriose rungtynėse apšilimui galime turėti tik valandą laiko, gal valandą ir 15 minučių, nes prieš tai toje vietoje vyksta rungtynės. Nėra aiškiai reglamentuota kodėl ir kaip. Tiesiog labai mažai profesionalumo.
– Ar nesėkminga sezono pabaiga gali sujaukti „Lions“ planus žaisti Europos taurėje kitą sezoną?
– Žinoma, būtų geriau, jei būtų būtume tapę čempionais, bet turėjome pokalbį su Eurolyga ir Europos taure. Jie palankiai žiūri į Londono „Lions“. Galime sakyti, kad 2023-2024 metų sezonas klubui buvo labai geras, kai buvo pasiektas pusfinalis. Iš pokalbių supratau, kad jie nemato didelių kliūčių, kodėl „Lions“ kitame sezone neturėtų būti Europos taurėje.
– Kokia yra ilgalaikė „Lions“ vizija?
– Mūsų ambicijos – varžytis aukščiausiame lygyje. Kada tai įvyks? Norėtume kuo greičiau, bet turime suprasti, jog klubas ir organizacija turi tam pribręsti, susipažinti ir pasiekti Eurolygos lygį. Šiai dienai mes kol kas esame tobulėjimo stadijoje. Viduje dar turime daug ką nuveikti.
– Kur matote didžiausią vietą klubo tobulėjimui?
– Mes turėtume kalbėti apie Didžiosios Britanijos krepšinio specifiką. Potencialo yra daug, bet žinių yra mažai, jei kalbėtume apie europinį krepšinį, jos tradicijas ir struktūrą, profesionalumą. Būtent susipažinimas su profesionalaus krepšinio niuansais ir patirtimi yra didžiausias iššūkis vietiniams klubams ir žmonėms.
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
– Kokį jaučiate dėmesį krepšiniui šalyje, kurioje dominuoja futbolas?
– Krepšinis Anglijoje yra panašiame vaidmenyje kaip futbolas Lietuvoje. Tik potencialas yra žymiai didesnis. Jeigu kalbėtume apie mūsų klubą, tai šį sezoną mūsų rungtynes vidutiniškai stebėjo po 3 tūkstančius žiūrovų „Copper Box“ arenoje, kuri talpinama po 6 tūkstančius žiūrovų. Tai yra geras skaičius, kuris auga, jei lygintume su praėjusiais dviem sezonais. Mes tikim, kad tas lankomumas ir kitą sezoną toliau augs. Mūsų rungtynėse lankėsi ir Londono meras Sadiqas Khanas. Tai – didelis įvykis Londono krepšiniui, pirmas toks kartas. Išties didelis dalykas.
– Prieš tris mėnesius buvo skelbta apie užmojus Londone statyti naują krepšinio areną, o palaikymą šiai idėjai išreiškė ir miesto meras Sadiqas Khanas. Ar kažkas per šį laiką pasistūmėjo?
– Procesas vyksta, o mero palaikymas yra labai svarbus. Jis – didelis autoritetas Londone. Palaikymas yra, ir jis išreikštas buvo ne vieną kartą. Procesai vyksta. Nors konkrečiai įvardyti terminų negaliu, bet viskas einasi pagal planą. Nežinau kada turėsime areną, bet, jei nieko labai netikėto nenutiks – ji tikrai bus.
– Kada galėtų išdygti naujoji arena?
– Sunku pasakyti, procese daug judančių detalių, bet jei viskas bus gerai, tikimės, kad terminas nebus ilgesnis, nei penkeri metai. Šiuo metu yra analizuojamos keturios galimos arenos statybos vietos. Tai yra pirminis etapas.
– Kiek klube yra girdimas ir matomas savininkas Tomas Okmanas?
– Tomas buvo apsilankęs Londone. Jis domisi, labai aktyviai domisi, o mes komunikuojame. Labai svarbu, kai klubo savininkas ir šeimininkas aktyviai dalyvauja ir jam tai rūpi.
– Kodėl naujojo komercijos vadovo ieškojote lietuvio, kuriuo tapo Justinas Liaudinskas, o ne anglo, galbūt geriau žinančio vietinę rinką?
– Norisi, kad visose srityse turėtume žmones, kurie žino, ko reikia krepšinio klubui, kurie supranta krepšinį, supranta ko reikia klubui, kad jis žaistų Europoje. Mums reikėjo europinio krepšinio supratimo ir požiūrio. Kuo daugiau klube bus tokių žmonių, tuo lengviau pasieksime tokius tikslus.
– Ar svarbus yra lietuviškas pasas dairantis naujų žaidėjų, trenerių ar darbuotojų „Lions“ klube?
– Manau, kad taip. Lietuvos krepšinis yra gerbiamas ir žinomas. Turime lietuvių bendruomenę, kuri lankosi „Lions“ rungtynėse. Netgi yra sirgaliai, kurie yra „Lietkabelio“ sirgaliai, remiasi šiuo pavyzdžiu ir nori sukurti „Lions“ palaikymo grupę. Bendruomenių aktyvumas yra, tikiuosi, kad jis bus dar didesnis kitą sezoną.
– Kokie laukia sudėties komplektacijos darbai?
– Pokyčių bus daug. Turime kelis žaidėjus su kontraktais, bet apie konkrečius žaidėjus dar kalbėti negaliu, kol neturime numatytos algų kepurės ir patvirtinto biudžeto.
– Koks „Lions“ biudžetas buvo pernai, koks galėtų būti artėjantį sezoną?
– Viena keistenybių – algų kepurėje Britanijoje, kuri po mokesčių siekė 500 tūkstančių dolerių žaidėjų atlyginimams. Dėl kito sezono taisyklių dar neaišku, nes vyksta diskusijos. Kokia bus algų kepurė, toks bus ir biudžetas.
– Kokia tikimybė Londone klube išvysti krepšininkų iš Lietuvos?
– Galime išvysti, bet tai priklauso nuo algų kepurės, nuo patvirtinto legionierių skaičiaus. Nuo viso to bus galima atsispirti.
– Kokio ieškoti naujojo trenerio (žiniasklaidoje buvo skelbta apie susitarimą su Andrea Trinchieri asistentu Kauno „Žalgiryje" Tautvydu Saboniu)?
– Treneris turi atitikti keletą kriterijų: turėti gerą santykį su žaidėjais, būti šiuolaikiškas ir gerai suprasti Europos krepšinį.
– Ką jums davė šešerių metų etapas Panevėžio organizacijoje?
– Davė labai daug. Pasikartosiu, kad prezidentas Alvydas man suteikė didžiulę sprendimų laisvę. Pagrindinis dalykas yra pasitikėjimas. Jis man leido dirbti, o aš turėjau gerą komandą biure: Lukas, Laurita. Turėjome puikius trenerius, Nenadą. Turėjome puikius žaidėjus, kurie keitėsi, bet branduolys išliko ligi šiol. Mes visi kartu kūrėme „Lietkabelį“, klubo kultūrą. Tai pavyko.
– Kiek jūsų akimis per šį laikotarpį ūgtelėjo „Lietkabelio“ klubas?
– Aš manau, kad stipriai. Bet tai yra mano nuomonė. Galbūt kitiems iš šono vertinti yra lengviau, bet mano nuomone, tai taip.
– Kuri pergalė per etapą Panevėžyje jums buvo saldžiausia, o pralaimėjimas – skaudžiausias?
– Geriausia pergalė buvo pusfinalyje prieš „Žalgirį“, bet toliau sekė skaudžiausia nesėkmė prieš „Rytą“. Nežinau kiek dar „Lietkabeliui“ reikės laukti tokio šanso būti taip arti čempionų titulo.
– Kaip prisimenate tą „Betsafe-LKL“ finalo seriją su Vilniaus „Rytu“?
– Mes tikėjome (atsidūsta). Matėme, kad žaidėjų jėgos senka ir vaistai nebepadeda, kurie buvo naudojami antroje sezono pusėje. Žaidėjų jėgos seko. Noras buvo, akys žibėjo, bet jėgų nebebuvo. Tikėjome iki paskutinės minutės, kad galime pakreipti, bet nepavyko.
– Kokios yra „Lietkabelio“ organizacijos lubos ir kaip įvertintumėte savivaldybės pagalbą šiam klubui?
– Jau ne vieną kartą esu minėjęs ir sakęs savo požiūrį apie „Lietkabelio“ santykį su miesto savivaldybe. Man nebūtų etiška komentuoti, kai aš nebesu „Lietkabelyje“. Labai tikiuosi, kad tas požiūris pasikeis, klubui bus skiriama daugiau dėmesio. Dėmesys, kurį klubas gavo anksčiau, nebuvo sąžiningas.
– Kokį įspūdį jums palieka jūsų įpėdinis Panevėžio klube Jonas Mačiulis?
– Bendrauju ir su Alvydu, ir su Jonu. Jonas ypač pirmaisiais mėnesiais daug skambino. Natūralu, kad kuo toliau, tuo mažiau kalbėdavomės, nes jis adaptavosi. Manau, kad jam sekasi puikiai, nes komanda tapo KMT prizininke, o dabar kaunasi LKL pusfinalyje. Viskas yra tvarkoje, nepaisant traumų komanda turi dvasią ir yra teisingame kelyje. Labai džiaugiuosi.
