Įspūdinga pergalė, kitaip nepavadinsi. Rungtynes „Žalgiris“ pradėjo tikrai su įspūdingu pasitikėjimu, sumetė 29 taškus per kėlinį, pataikydamas 8 dvitaškius iš 9-ių. 41 naudingumo balas per kėlinį – buvo panašu į rimtą dominavimą, ir iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad gali būti lengvos rungtynės. Bet taip nebuvo.
„Fenerbahče“ antrajame kėlinyje stabilizavo rungtynes, „Žalgiriui“ pasidarė daug sunkiau. Sunkiai sekėsi kažką susikurti, nepavyko išsimesti tritaškių – tik 12 taškų ir tik 3 rezultatyvūs perdavimai per kėlinį.
Trečiasis kėlinys prasidėjo puikiai. Sylvainas Francisco žybtelėjo dviem rezultatyviais perdavimais, ir Šaras buvo priverstas prašyti minutės pertraukėlės nesužaidus nė minutės. Paskui Cisco smeigė du tritaškius, Ąžuolas padarė tą patį, visi užsikūrė ir, atrodė, viskas ramu. Atrodė, per kelias minutes ramiai užsidarysime rungtynes.
Bet tuomet nutiko tas ir keistas, ir įdomus sprendimas išleisti į aikštę M.Rubštavičių, I.Brazdeikį ir N. Williamsą-Gossą vienu metu, duodant I.Brazdeikiui teisę išsivaryti kamuolį.
Tai nepasiteisino – du kartus prarastas kamuolys ties aikštės viduriu. „Žalgiris“ gavo penkis greitus taškus ir „Fenerbahče“ grįžo į rungtynes, atrodė, iš niekur. Prasidėjo nervų karas, o W.Baldwinas tuo metu jau buvo tiesiog nesustabdomas. Pataikė ir iš toli, ir iš vidutinio nuotolio, draskė prasiveržimais. Tiesa, pabaigoje prametė kelis svarbius metimus, nepataikė ir Nicolo Melli, taigi „Žalgiriui“ galiausiai ir šiek tiek pasisekė, kad labiau nenudegė nuo tų keistų sprendimų.
Kita vertus, nepaneigsi, kad „Žalgiris“ sužaidė įspūdingą dvigubą savaitę, nugalėdamas abu praėjusių metų finalininkus. Galima prie kažko kabinėtis, bet bendrai „Žalgirio“ startas Eurolygoje – įspūdingas. Viena pergalė būtų buvusi labai gerai, dvi – startas pasakiškas. Yra žaidėjų, kuriuos reikia įvedinėti į formą, bet tikrai daug komplimentų komandai, treneriams ir žaidėjams, kad tas dvi pergales pasiėmė.
Tomas Masiulis – 9
Pakeitė starto penkitą, vietoj Edgaro Ulanovo išleido I. Brazdeikį. Cisco pastatytas prieš Bonzie Colsoną, kuris nieko nesusikūrė, nesugebėjo išnaudoti nei savo ūgio, dydžio, nei kitų pranašumų. Iš esmės visas rungtynes B.Colsonas buvo išjungtas ir Cisco ramiai galėjo dengtis, bent jau prieš jį.
Mosesas Wrightas buvo priskirtas prižiūrėti N.Melli, Laurynas Birutis labiau – Khemą Birchą. Viskas logiška. Išėjus į aikštę Wade‘ui Baldwinui, buvo išleidžiamas Arnas Butkevičius. Gera rungtynių pradžia leido rasti laiko ir Mantui Rubštavičiui, netgi leido jam apsiginti paskutinės antro kėlinio atakos metu, kas, manau, nepasiteisino.
Trečią kėlinį pradėjo tuo pačiu penketu, kaip ir rungtynes. Atrodė, viskas gerai, kol nenutiko tas keistas sprendimas duoti I.Brazdeikiui išsivarinėti kamuolį. Galbūt buvo galima sureaguoti po pirmos klaidos, bet nesureaguota – buvo bandoma dar kartą ir užlipta ant to paties grėblio.
Keistas T.Masiulio sprendimas, ir tos dvi klaidos įpylė šaukštą deguto į medaus statinę. Turbūt idėja buvo neleisti Nigelui Williamsui-Gossui vargti išsivarinėjant kamuolį, kad šis laisviau kurtų puolimą, bet kai turi tokius tris gynėjus, kokius turi, leisti išsivarinėti Igiui – atrodė keistai.
Vėliau nepavyko išsireikalauti iš žaidėjų geresnės gynybos prieš W.Baldwiną. Kai „Žalgiris“ žaidė su Ą.Tubeliu pentoje pozicijoje, gynyboje visi keitėsi, tačiau tai sunkiai veikė. Neišsireikalavo ir išnaudoti komandinių pražangų limito, kai tai buvo galima padaryti stabdant W.Baldwiną. Žinoma – nugalėta „Fenerbahče“, bet trenerio klaidelių bent man pasimatė, tad šįkart ne 10 balų, o 9.
Nigelas Williamsas-Gossas – 9,5
24,5 min., 20 tšk. (7/8 dvit., 0/3 trit., 6/7 baud.), 2 atk. kam., 2 rez. perd., 23 naud.
