„Geros mintys. Man asmeniškai neteko daug žaisti, tad liko daug jėgų, tačiau emocijos tikrai aukštumoje, – pergale prieš „vilkus“ džiaugėsi G.Orelikas. – Vis tiek smagu patekti tarp aštuonių geriausių komandų.
Kaip visi sako, žaisime prieš komandą, kuri tikrai verta vietos Eurolygoje („Valencia“ – past.). Vis dėlto važiuosime kovoti ir lengvai nepasiduosime.“
Rungtynes į sostinę atvykusi Rumunijos ekipa pradėjo slogiai: per pirmąjį ketvirtį praleido net 33 taškus, atsilikinėjo 13 taškų skirtumu ir didžiąją rungtynių dalį buvo besivejančių vaidmenyje.
Pasak G.Oreliko, komanda nepanikavo, kovojo, laimėjo likusius tris ketvirčius ir galiausiai po dviejų pratęsimų dramatiškai žengė į ketvirtfinalį.
„Kiek teko matyti jų rungtynių, dažniausiai jie turi gerą pirmąjį kėlinį, – „vilkų“ žaidimą komentavo lietuvis. – Mes turėjome devynių, dešimties taškų deficitą, tačiau dar laukė 30 žaidimo minučių, o galiausiai buvo ir 40 (juokiasi). Komandos draugai kovojo, atidavė viską, ir dabar esame laimingesni nei jie.“
Dabar esame laimingesni nei jie.
Vizitas sostinėje pačiam G.Orelikui nesusiklostė. Puolėjas rungtynes baigė nepelnęs taškų (0/1 dvit., 0/2 trit.), tačiau pridėjo 5 atkovotus kamuolius ir surinko 1 naudingumo balą.
Rumunijos klubo ketvirtfinalyje lauks turnyro lyderė, B grupės nugalėtoja – „Valencia“ (16-2).
– Dar kartą grįžote į Lietuvą (G.Orelikas buvo grįžęs žaisti rungtynių ir su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“ – past.). Kaip jaučiatės?
– Gerai jaučiuosi, susitikau su draugais ir sūnus buvo atvažiavęs. Smagu, sava šalis, manau visiems smagu sugrįžti.
– Kokį įspūdį paliko „Wolves“ komanda?
– Teko stebėti jų paskutines rungtynes prieš Jonavos komandą, ir tada jie atrodė labai prastai, tačiau prieš mus jau buvo kitas vaizdas. Stebiu daug jų rungtynių, ir jie tikrai labai banguojanti komanda. Laimi prieš „Gran Canaria“, o vėliau pralaimi prieš „Trefl“. Prieš „Budučnost“ pralaimi 30 taškų, o namuose laimi 20 taškų persvara. Tikrai geriau žaidžianti komanda namuose.
– Nenadas Čanakas stebėjo rungtynes. Ar teko su juo pabendrauti?
– Ne, neteko, bet girdėjau, kad bus, tai smagu.
– Lengviau žaisti tokiose rungtynėse, kuriose yra du pratęsimai, ar stebėti jas nuo atsarginių suolelio?
– Gal stebėti sunkiau, nežinau, gal ir žaisti. Net negaliu atsiminti, kada dalyvavau rungtynėse, kuriose buvo du pratęsimai. Manau, kad ir taip, ir taip sunku. Vis tiek palaikai savo komandą – ar žaidi, tuomet stengiesi įmesti ar apsiginti, o kai stebi, tos emocijos...
– Atrodo, kad nuo lietuviško krepšinio nesate stipriai atitrūkęs?
– Ne, aš visuomet stebiu savaitgaliais. Rytais pasportuojame, o vakare visada įsijungiu LKL, Europos taurės ar Eurolygos rungtynes.
– Ketvirtfinalyje laukia iššūkis prieš „Valencia“ komandą. Vienerios rungtynės – ko reikia, norint pasiekti pergalę?
– Turėsime būti agresyvūs, nenuvažiuoti iš karto nuleidus nosies. Kovoti iki galo.
– Minėjote, kad stebite lietuvišką krepšinį. Galbūt galėtumėte palyginti paskutinį Deivido Gailiaus metimą KMT finale su savo metimu finalo serijoje prieš „Rytą“?
– Net nepamenu, kad tai būtų buvę. Sakai, mečiau kažkada? Ai, tikrai, dabar prisimenu... Deivis tikrai turėjo daugiau laiko prisitaikyti nei aš. Jis galėjo ir liniją užbraukti. Tas metimas ėjo tiesiai, atrodė, jog įkris, kadangi ir prieš tai buvo pataikęs iš tos pačios vietos. Įsivaizduoju, kad Deiviui vis dar pilvą graužia po to metimo.
