„Rytas“ dar iki šio vakaro pakenkė sau taip, kad ir pergalė prieš titulą ginančią bei per šį sezoną tik sykį Čempionų lygoje suklupusią Malagos „Unicaja“ nebūtų vilniečių ištempusi į kitą etapą.
Sostinės komanda kovėsi, naikino 15 taškų deficitą ir krito paskutinėmis sekundėmis 82:83, bet dar keliolika minučių anksčiau paaiškėjo, jog vilniečių atkrintamosiose tikrai nebus, nes Kazio Maksvyčio treniruojama Manisos komanda neįteikė dovanos „Rytui“ ir Stambule nusileido pagrindiniam Lietuvos čempionų konkurentui „Galatasaray“.
„Rytui“ labiausiai koją pakišo du pralaimėjimai Turkijoje – prieš Manisos BBSK ir „Galatasaray“ klubus.
„Mūsų kelionė Čempionų lygoje baigėsi, – liūdnai konstatavo G.Žibėnas. – Žaidėme labai sudėtingoje grupėje. Tikiu, kad abi komandos, kurios žengė į ketvirtfinalį, žais finalo ketverte. Jie yra to verti.
Šiandien nukirtome „Unicaja“ įprastą rezultatyvumą 12-13 taškų. Apribojome jų puolimą iš užtvarų, nors pagal tai jie yra geriausia Čempionų lygos komanda. Taip pat geriau žaidėme keitimosi gynyboje nei pirmame susitikime, neturėjome tiek problemų ir su antrojo šanso varžovų taškais.
Vis dėlto to neužteko. Dvi-trys psichologinės klaidos puolime – kažkas pamiršo derinį, kažkas perlaikė kamuolį, o Malaga kaskart išnaudojo mūsų klaidas ir pelnė taškus. Jau net nekalbu apie psichologines problemas gynyboje. Visi žaidėjai turi būti susikoncentravę šimtu procentų, kad laimėtų tokias rungtynes. Tai mus šiandien nužudė.“
Nors tikino, kad į nepalankų rezultatą Stambule nesižvalgė, rungtynes „Rytas“ pradėjo slogiai. Sekmadienį FIBA Čempionų lygos pataikytų tritaškių rekordą gerinusi „Unicaja“ taikliai šaudė ir Vilniuje.
Pirmojo kėlinio pabaigoje G.Žibėnas taip riktelėjo ant atsarginių „Ryto“ žaidėjų, jog jo balsas girdėjosi turbūt visoje pritilusioje „Twinsbet“ arenoje. Nepaisant to, skirtumas augo lyg ant mielių ir antrame kėlinyje „Unicaja“ jau pirmavo 44:29.
„Ryto“ kibirkštimi tapo Ignas Sargiūnas. Žengęs į aikštę tik tuomet, kai skirtumas tarp komandų buvo jau 13 taškų, gynėjas per penkias minutes pelnė 8 taškus ir leido vilniečiams imti kilti iš gilios duobės.
Sužibusi ugnis neužgeso ir per ilgąją pertrauką, o 16:2 spurtavęs „Rytas“ trečiajame kėlinyje persvėrė rezultatą – 57:55.
Nors „Unicaja“ vėl buvo pabėgusi 9 taškais, galiausiai nugalėtojas sprendėsi paskutinėmis sekundėmis. I.Sargiūnas likus mažiau nei 10 sekundžių ir esant lygiam rezultatui prarado kamuolį, o į greitą ataką nubėgęs Tysonas Carteris išprovokavo „Ryto“ gynėjo pražangą ir stojo mesti baudų. Pataikęs vieną, antrąją jis prametė, o I.Sargiūno desperatiškas bandymas iš aikštės vidurio buvo toli nuo tikslo.
„Nėra gėda pralaimėti prieš tokią komandą. Padarėme sugrįžimą, nepasidavėme ir atsilikdami. Tikrai nėra gėda pralaimėti tokias rungtynes, – sakė G.Žibėnas. – Vienintelės rungtynės „Top 16“ etape, kurias pralaimėti buvo gėda, tai prieš Manisą. Bet tik dėl to, kaip pralaimėjome, nes Manisa yra gera komanda. Situacija grupėje parodė, kad tai nebuvo lemiamos rungtynės. Lemiamos rungtynės buvo dvejos – „Galatasaray“ pergalė prieš Malagą ir mūsų lemiamos rungtynės Stambule. Tai buvo kertinės rungtynės.“
Rungtynių pabaiga neapsiėjo be aistrų. I.Sargiūnui užfiksavus pražangą prieš T.Carterį, užbaubė visa „Twinsbet“ arena, kurioje susirinko 5-6 tūkst. aistruolių.
Teisėjų atžvilgiu pasigirdo net necenzūrinių skanduočių, tačiau nieko pakeisti arbitrai negalėjo – nors I.Sargiūnas galimai buvo užsiėmęs legalią gynybinę poziciją ir neužmynė po krepšiu esančio puslankio, Čempionų lygoje tokių sprendimų keisti negalima, kai jie jau priimti.
„Nekaltinsime teisėjų jokiais būdais. Paaiškinimas buvo toks, kad tokio epizodo peržiūrėti Čempionų lygoje negalima. Čia kitos taisyklės, jie negali peržiūrėti ir pakeisti sprendimo“, – sakė „Ryto“ treneris.
Priešingai nei Čempionų lygoje, LKL ar Eurolygoje šį epizodą teisėjai galėtų peržiūrėti ir pakeisti sprendimą. Ar vilniečių strategui nekeista dėl to, jog taip skiriasi taisyklės skirtinguose turnyruose?
„Labai keista. Bet mūsų darbas yra išmokti taisykles, kur galime prašyti iššūkio, o kur negalime. Net skaičius skiriasi – Čempionų lygoje tik vieną kartą galima prašyti, o LKL – du. Skiriasi taisyklės ir mums reikia jas išmokti“, – sakė G.Žibėnas.
Skiriasi taisyklės ir mums reikia jas išmokti.
15min paklausė trenerio ir apie sprendimą likus 31,9 sek. neprašyti minutės pertraukėlės, kai kamuolys buvo „Ryto“ rankose ir rezultatas buvo lygus. G.Žibėnas vieną rungtynių sustabdymą užantyje dar laikė, bet galiausiai juo taip ir nepasinaudojo, o I.Sargiūnas suklydo ir leido varžovui bėgti į greitą ataką.
„Virš 30 sekundžių yra labai daug. Turėjome virš 31 sekundę, pilną ataką ir visus šansus užbaigti metimu, bet, deja, užbaigėme prarastu kamuoliu, kas nuvedė į ataką atviroje aikštelėje, kurioje mus nubaudė. Pikta dėl tos paskutinės atakos, – kalbėjo G.Žibėnas. – Aišku, po laiko visi mes esame treneriai. Visi galime sakyti, kas būtų, jeigu būtų. Tiesiog tai kartais yra pojūtis rungtynių metu. Tuo labiau, kad prie lygaus rezultato nori pasisaugoti vieną pertraukėlę giliai rungtynių pabaigai.“
Tiek G.Žibėnas, tiek „Unicaja“ treneris Ibonas Navarro pabrėžė J grupės sudėtingumą. Lietuvis prognozavo, kad abi komandos, patekusios į kitą etapą, žais ir finalo ketverte, o ispanas teigė, kad tai buvo sunkiausia Malagos ekipos grupė per pastaruosius trejus metus.
Ar „Rytui“ neliko apmaudo dėl nepalankiai sukritusių kortų ir ar vilniečiai jaučia, kad iš kitos grupės į ketvirtfinalį būtų žengę?
„Čia ne pasiteisinimas. Gavai tokius burtus ir gal praėjęs sunkesnę grupę vėliau turėsi lengviau. Koks apmaudas? Turėjome savo šansą Stambule ir nebuvome verti kito etapo po to, kaip sužaidėme paskutines dvi minutes. Tokios komandos, kaip „Galatasaray“ ar „Unicaja“, iš karto pasinaudoja tokiomis mūsų klaidomis. Dabar turime ištaisyti tas mažas klaidas, kurias darome lemiamais momentais, likti kartu ir galime kovoti prieš bet ką“, – teigė G.Žibėnas.
– Penkti metai iš eilės, kai europinis sezonas baigėsi nepasiekus atkrintamųjų. Dėl ko šiemet labiausiai liūdna?
– Nežinau, kaip atsakyti. Dėl ko liūdna? Dėl pralaimėjimo liūdna ir viskas. Iš manęs tikrai neišgirsite pasiteisinimų, jų nėra. Mes per ilgai kūrėme „Ryto“ kultūrą, kad dabar bestume pirštu ir sakytume: „tas kaltas, tas kaltas, teisėjas gal kažką“. Mes to nesakysime ir nesakome. Ilgai kultūrą kūrėme ir turime išlikti savimi. Pasiteisinimų neturime – reiškia, nebuvome verti. Reiškia „Unicaja“ ir „Galatasaray“ šiai dienai yra stipresni.
– Praėjusiam Čempionų lygos sezonui pasibaigus sakėte, kad reikėtų nuo sezono pradžios turėti komandos branduolį, bet šiemet ir vėl susidėliojo taip, kad sezono eigoje keitėsi komanda, atvyko Parkeris Jacksonas-Cartwrightas ir Artūras Gudaitis. Ar nesvyra rankos dėl to, kad tai pasikartojo?
– Nė viena komanda nėra apsaugota nuo traumų. Klubas turi reaguoti kalbant apie Gudaitį ir Ąžuolo (Tubelio) traumą. O kalbant apie Parkerį, tiesiog turėjo mūsų gynėjai pasistiebti ir dėl to pasipildėme nauju žaidėju. Tai normalu ir nemanome, kad čia buvo mūsų klaida.
– Koks sezono finišas jus tenkintų?
– Nesakysiu to, ko jūs laukiate, straipsnių pavadinimų. Pirmiausia, reikia, kad Ąžuolas grįžtų, žiūrėti į rotacijas, kurios mums tinkamiausios, žiūrėti, kas nusipelnę žaisti rungtynių pabaigose, o kas – ne, o pirmiausia – laimėti rungtynes Šiauliuose. Visa kita yra dar ilgi trys mėnesiai, per kuriuos dar nutiks labai daug.
– Komanda su A.Gudaičiu šiandien atrodė sunkokai, per mažiau nei šešias minutes nusileido varžovams 15 taškų skirtumu. Kiek toli jis yra nuo savo geriausios sportinės formos ir ar tikite, kad jis gali ją pasiekti dar šio sezono finiše?
– Šiandien buvo kelios klaidos puolime, kelios klaidos gynyboje. Gudaitis turėjo kelias problemas puolime. Mes minimalizuojame derinių skaičių ir juos paprasčiausiai reikia žinoti.
– Ar komandos sudėtyje prieš likusius tris sezono mėnesius įmanomi pokyčiai?
– Turime 12 žaidėjų plius du jaunus, kurie bus įtraukti į LKL rungtynes. Parotuosime, kažką gal pailsinsime. Tikrai jokio poreikio nėra. Turime surasti geriausias rotacijas ir žaidėjus, kurie yra pasiruošę ir kūnu, ir taktiškai, ir psichologiškai.
– Komandai Stambule ir šiandien pabaigose trūko lyderio, kurio šį sezoną tarsi neturite ir koks praėjusiais metais buvo Marcusas Fosteris. Ar negalvojate, kad geresnis modelis yra turėti vieną išreikštą lyderį?
– Mūsų, trenerių, tikslas yra tą lyderį atrasti. Kad žaidėjai gal žaistų mažiau minučių, bet efektyviau. Turime išsigryninti situacijas, kad nebūtų kaip šiandien, kai paskutinėje atakoje vietoje metimo mes kamuolį atiduodame varžovams į rankas. Taip neturėtų būti lemiamoje atakoje. Mes, treneriai, turime išsigryninti ir atsifiltruoti.
