Pora tūkstančių „Ryto“ aistruolių įvairiais keliais plūsta į Barseloną ir prie jos prilipusią Badaloną, kur jau šįvakar vilniečiai sieks pergalės prieš Tenerifės „La Laguna“ ekipą FIBA Čempionų lygos pusfinalyje.
Finalo ketvertas vyksta 1991 metais duris atvėrusioje „Palau Municipal d'Esports de Badalona“ arenoje, kurioje metais vėliau vyko olimpines krepšinio kovos.
Būtent šiame statinyje pirmą kartą olimpinėse žaidynėse rungtyniavo iš NBA krepšininkų sudaryta JAV rinktinė, pakrikštyta „Svajonių komanda“.
Būtent čia pirmą kartą olimpinėse žaidynėse žaidė ir Lietuvos rinktinė, kurios vienu iš lyderių buvo Šarūnas Marčiulionis.
Net po 23,4 taško, 8,3 rezultatyvaus perdavimo ir 25,8 naudingumo balo vidutiniškai tame turnyre fiksavęs Marčela kartu su dar įspūdingesnę statistiką rinkusiu Arvydu Saboniu (23,9 tšk., 12,5 atk. kam., 32 naud. bal.) atvedę Lietuvos rinktinę ant bronzinio pakylos laiptelio, tačiau Š.Marčiulionio sūnus nežinojo, jog „Rytas“ šią savaitę trofėjaus sieks tarp tų pačių sienų.
„Kažkiek esu matęs, bet tik šiandien sužinojau – trenerio asistentas Vesa (Vertio) pasakė, kad toje pačioje arenoje, – apie 1992 m. olimpines žaidynes sakė tik 2002 metais pasaulį išvydęs Augustas. – Smagu, aišku, nes ten žaidė prieš rimtas komandas, prieš tą pačią „Svajonių komandą“. Esu matęs ištraukas, nors visas rungtynes šiek tiek skaudžiai pralaimėjom (juokiasi).“
Tokių ryškių žvaigždžių kaip Š.Marčiulionis ar A.Sabonis Badalonoje šį kartą nebus, bet A.Marčiulioniui ir „Rytui“ pusfinalyje teks stabdyti itin žymius ir daug laimėjusius varžovus iš Tenerifės „La Laguna“ ekipos.
Vienas tokių – sezono metu Kanarų salyno komandą papildžiusi Australijos krepšinio legenda Patty Millsas. Nors iki etapo Tenerifėje olimpinis prizininkas buvo nežaidęs krepšinio beveik metus ir atrodė, kad palikęs NBA lygą jis daugiau neberungtyniaus niekur, tačiau prisijungęs prie „La Laguna“ jis tapo viena esminių figūrų ketvirtfinalio serijoje prieš Stambulo „Galatasaray“, kai rinko po 13 taškų per susitikimą ir padėjo savo komandai laimėti seriją 2-1.
A.Marčiulionis apie P.Millsą žino dar daugiau, nes lankė tą patį universitetą, kaip ir australas – „St. Mary's“.
„Jis turbūt geriausią NBA karjerą turėjęs žaidėjas iš mūsų universiteto, – teigė A.Marčiulionis. – Vienas iš nedaugelio, kuris buvo pašauktas naujokų biržoje. Jis buvo tas, po kurio į „St. Mary's“ pradėjo važiuoti australai, nes įsitikino, kad tai – gera vieta. Lyginamės tiek su (Matthew) Dellavedova (kitu australu NBA žaidėju – past.), tiek su Millsu.
Millsas turi geriausią „St. Mary's“ nubėgtos mylios laiką – nubėgo per 4 minutes 40 sekundžių, kas yra kosmosas. Visada yra palyginimai, jį prisimena. Nors jis ten tebuvo tik dvejus metus, bet taip iššovė, kad varė tiesiai į NBA. Jis labai gerbiamas, jo marškinėliai iškelti į palubes.“
-
Miestas, kuriame triumfavo Jordanas ir Sabonis: krepšinio lopšyje „Rytas“ sieks istorinės pergalės
-
Pastabų FIBA turėjęs Žibėnas: „Šiame ketverte esame pirmakursiai tarp mohikanų“
-
Gudaitis stebėjosi ispanų nepasiruošimu ir iškėlė lūkestį: „Nenorime pasišiukšlinti“
-
Juoko bangą sukėlęs momentas: finalo ketverto atidaryme Žibėnas tapo vertėju
Paklaustas, ar pats buvo toli nuo P.Millso mylios bėgimo rekordo, lietuvis šyptelėjo.
„Labai toli, labai toli, – juokėsi Augustas. – Aš ilgų distancijų labai nemėgstu ir negaliu bėgti, bet mano komandos draugai buvo arčiausiai, jie gal trečią ar ketvirtą visų laikų laiką turėjo ir apie 10–15 sekundžių atsiliko. Bet Millso pasiekimas yra labai rimtas.“
Tiesa, paklaustas, ar į akistatą su P.Millsu eis su papildomu motyvacija ir norės atlikti kokį nors įsimintiną epizodą prieš šį žaidėją, A.Marčiulionis pakratė galva.
„Ne, tik įsivaizduoju, kaip išeinu su didele energija ir bandau jam gyvenimą apsunkinti. Čia tokios rungtynės, kur negali džiaugtis (dėl atskirų epizodų – past.). Čia finalo ketvertas, to negali būti. Laukiu (akistatos – past.), tai turbūt vienas geriausių žaidėjų, prieš kurį būsiu žaidęs, bet nuotaikos darbinės, be didesnio entuziazmo, proto ribose“, – teigė įžaidėjas.
Akistata su Tenerifės komanda universitetą jam primins ne tik dėl P.Millso.
„Su kažkuo kalbėjau, kad iš tų, ką svarbiausio esu žaidęs gyvenime, tai pirmiausia „Kovo beprotybė“ šauna į galvą, – finalo ketvertą su lemiamomis studentų čempionato kovomis JAV palygino A.Marčiulionis. – Ypač ketvirtais studijų metais, kai tu žinai, kad pralaimėjus, tavo studijų karjerą baigiasi. Sakyčiau, kad panašumų yra, nes pralaimėjęs tu nebegali kovoti dėl čempionų titulo. Nusiteikimas irgi tokio paties lygio.“
Per ketverias rungtynes Čempionų lygoje po 6,3 taško ir 4 rezultatyvius perdavimus rinkęs gynėjas kol kas šiame turnyre šį sezoną dar nepralaimėjo – po jo sugrįžimo „Rytas“ dviem pergalėmis užbaigė „Top 16“ etapą ir laimėjo ketvirtfinalio seriją prieš Nimburko ERA 2-0.
Kalbėdamas apie laukiantį iššūkį prieš dukart turnyrą laimėjusį varžovą, A.Marčiulionis sakė:
„Jaučiamės gerai pasiruošę. Susipažinom su varžovais, pasidarėme vaizdo peržiūras. Jaučiamės gerai, žinome, ką turime daryti prieš tokį varžovą“, – teigė lietuvis.
Jam aikštėje neabejotinai teks susidurti ir su kita legenda – Marcelinho Huertu, kuris už 24-erių A.Marčiulionį yra vyresnis beveik 19 metų, tačiau vis dar išlaiko itin aukštą žaidimo lygį ir veda Tenerifės ekipą link pergalių.
„Ryto“ įžaidėjo buvo paklausta: ar jis įsivaizduoja ir save žaidžiantį iki 42-ejų ir kaip „Rytui“ reiks stabdyti po 11,3 taško ir 6,2 rezultatyvaus perdavimo šį sezoną renkantį varžovą?
„Nežinau, dar baisiai skamba, – juokėsi A.Marčiulionis. – Bet norėčiau (žaisti iki 42-ejų – past.), nors čia priklauso nuo genetikos, kaip kūną prisižiūri. Jeigu kūnas leis, psichologiškai gerai jautiesi, nori žaisti, tai kodėl gi ne?
O kaip jį sustabdyti? Reikės vis spausti, varginti, provokuoti, žaisti ties kontakto riba ir bandyti jam kuo labiau apsunkinti gyvenimą. Žinome, kad jis gali ir perduoti kamuolį, ir kurti, ir mesti, tad bus viena iš pagrindinių mūsų užduočių jį stabdyti ir apsunkinti jam gyvenimą.“
Pusfinalis tarp Vilniaus ir Tenerifės komandų šiandien prasidės 19 val.
