„Daug įvairiausių minčių, nusileidome fiziškumu, labai pradėjome kreipti dėmesį į teisėjus, nes nesušvilpė baudų. Dėl to išsimušėme iš vėžių, – po mačo sakė rinktinės debiutantė Brigita Sinickaitė. – Jei ne tas pirmas kėlinys ir jų tritaškiai, kovėmės lygiai.
Kaitaliojome gynybos sistemas ir per didelį atstumą laikėme nuo žmonių. Jos metikės, tiesiog turėjome arčiau prieiti prie jų.“
Tačiau nepaisant to, kad lietuvės baigė kovą dėl medalių – jos turi 20 metų neregėtą šansą – sugrįžti į pasaulio čempionatą, kuriame pastarąjį kartą žaidė 2006-aisiais.
Mūsiškių dar laukia dvi kovos dėl 5-8 vietų. Pirmoji akistata – penktadienį, kurioje susikausime arba su Ispanija, arba su Čekija.
Europai į pasaulio čempionato atranką išskiriamos 8 vietos. 3 – jau žinomos: šeimininkė Vokietija, Čekija ir Vengrija.
Liko penkios vietos, kurios atiteks penkioms geriausioms šio Europos čempionato komandoms, todėl užimta penktoji vieta garantuotų mums pasaulio pirmenybių atranką. Žinoma, gali nutikti ir taip, kad Vokietija ir Čekija prasibraus į pusfinalį, tuomet užtektų ir septintosios vietos.
„Tiesiog privalome eiti ir kovoti, pasiimti tą šansą. Pasaulio čempionate ilgai nesame buvusios. Turime naudotis ir mėgautis“, – sakė B.Sinickaitė.
– Ar prieš prancūzes sukaustė baimė?
– Išėjome užsimotyvavusios, tikrai nebijojome tų prancūzių. Žinojome, kad įmanoma žaisti su jomis. Gal nebuvome sutikusios tokio fiziškumo, kokį jos mums davė. Manau, kad tai ir išmušė mus iš vėžių.
– Kiek dabar svarbus tas patekimas į pasaulio čempionato atranką?
– Dabar turime dvi dienas poilsiui. Reikia sužinoti prieš ką kovosime ir pasiruošti tam varžovui. Niekas neprarasta. Turime eiti keliais, alkūnėmis ir pasiimti tą šansą.
– Pati puikiai debiutavai Europos čempionate. Kaip jautiesi?
– Taip, čia pirmasis toks čempionatas. Smagu, kad treneris pasitiki, leidžia vadovauti komandai. Aišku, tikrai yra tų klaidų, momentais tikrai nesu patenkinta savo žaidimu, kaip sustatau komandą, bet turiu kur tobulėti.
– Sakoma, kad žmonės pasimato ekstremaliose situacijose. Kokios reakcijos tikiesi iš rinktinės čempionato metu?
– Tiesiog privalome eiti ir kovoti, pasiimti tą šansą. Pasaulio čempionate ilgai nesame buvusios. Turime naudotis ir mėgautis. Ne kiekvienais metais patenkame į Europos čempionatą.
– Reikia eiti ir luptis?
– Puikiai pamatėme, kokį kontaktą turime duoti varžovėms.
– Trečiojo kėlinio pradžioje likote be vyr. trenerio. Koks buvo jausmas?
– Nesupratome, kas įvyko, nes labai viskas greitai. Turėjome kovoti už jį. Jis irgi už mus kovoja, mes turime už jį kovoti aikštelėje.
– Du pralaimėjimai iš eilės. Ar tai nepaveiks komandos chemijos?
– Ne, pas mus atmosfera tikrai gera. Štabas, visi pozityvūs, jokio negatyvo nėra. Visi viena kitomis tikime. Tos motyvacijos pas mus tikrai pilna.
