Kaip ir įprasta, prieš dvejus asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentu tapęs Mindaugas Balčiūnas konferenciją vėl pradėjo nuo apdovanojimų šalies krepšinio bičiuliams.
Gausiai užpildytoje salėje buvo pasidžiaugta jaunimo medaliais praėjusią vasarą ir skambiais „3x3“ komandų pasiekimais, didžiuliu moterų rinktinės progresu, o vyrų rinktinės užimama devintoji vieta FIBA reitinge įvertinta kaip „gera pozicija tobulėjimui“.
„Finansai stabiliai augo“, – sakė M.Balčiūnas, pristatęs prognozuojamą 7 milijonus eurų šįmet siekiantį asociacijos biudžetą, iš kurių 2,8 milijono eurų atėjo iš valstybės finansavimo.
„Vyrų rinktinė turi idealias sąlygas, bet gal ir moterų komanda turėtų skraidyti čarteriais? Toks turėtų būti tikslas“, – sakė M.Balčiūnas.
Palyginimui, pernai „Lietuvos krepšinis“ pinigų kapšas siekė 6,6 milijono eurų.
Šalies krepšinio galva pristatė krūvą įvairių projektų – nuo socialinių iki mokyklinio amžiaus krepšininkų ir krepšininkių fizinio ir techninio pasirengimo progreso stebėjimo platformą „Tikslas 60“.
M.Balčiūnas pristatė ir galimą „Lietuvos krepšinio“ fondą, kurio viena finansavimo programų būtų „krepšinio agentų solidarumo mokesčio įvedimas“.
Taikyti solidarumo mokestį Lietuvos krepšinio piramidės sistemos klubuose rungtyniaujančių krepšininkų agentams – atstovams, pavyzdžiui: 10 proc. nuo agentui mokamo agentinio mokesčio.
„Ačiū už dėmesį sakė, – kalbą užbaigė M.Balčiūnas, kurio paskutinėje skaidrėje buvo Europos čempionate Tamperėje traumą patyrusio Roko Jokubaičio nuotrauka. – Ši nuotrauka turbūt pasako viską. Jei Rokas nebūtų patyręs traumos, mūsų nuotaikos būtų buvusios daug geresnės.“
Po konferencijos „Lietuvos krepšinis prezidentas atsakė į žurnalistų klausimus.
„Mes aptarėme vienus sėkmingiausių metų Lietuvos krepšiniui. Tai – sėkmingiausi metai per pastarąjį dešimtmetį, – sakė M.Balčiūnas. – Žinoma, visas dėmesys į pagrindines mūsų rinktines – vyrų ir moterų, kurios demonstravo tikrai gerus rezultatus. Bet ties tuo sustoti negalime. Ambicijos yra labai aiškios – grįžti į pačius sėkmingiausius Lietuvos krepšinio rinktinių laimėjimų metus, kai vyrų medaliai buvo iškovojami kas kelerius metus, o moterys dalyvaudavo čempionatuose ir net medalius iškovodavo. Sakyčiau, kad visi skaičiai rodo, jog esame gerame kelyje. Esu be galo dėkingas bendruomenei, su kiekvienu dirbame atskirai, tad suminis rezultatas gaunasi tikrai geras. Iššūkiai ties konferencija nesibaigia, jie tik prasideda. Šie metai yra nemažiau svarbūs. Tai – kvalifikacija į pasaulio čempionatą vyrams, kaip pagrindinis uždavinys. Žinoma, dar jaunimo rinktinės. Bet sistema auga, Lietuvos krepšinis auga, o tai yra svarbiausia.“
– Kalbant apie jūsų paminėtą vyrų rinktinę, su kuo vyksta kalbos dėl žaidimo FIBA languose ir kas tikrai atvažiuos?
– Planai išsiųsti maždaug 30 žaidėjų, kad jie susiplanuotų vasarą. Dialogas vyksta absoliučiai su visais. Vieni sezoną pabaigą, kiti dar tik artėja prie kulminacijos. Tikrai nenorime trukdyti. Nuolatos esame kontakte su vyriausiuoju treneriu Rimu Kurtinaičiu, su rinktinės vadovu Linu Kleiza. Viskas yra procese, tikimės turėti pajėgiausią įmanomą rinktinę.
– Kaip dėl NBA lietuvių atstovavimo?
– Įskaitant NBA lietuvius. Aišku, visi žinome Domanto Sabonio situaciją. Šią vasarą jo turbūt nebus, o likę dėliojasi planus vasarai ir žino kada bus rinktinės stovyklos. Tikrai tikimės, kad juos turėsime.
– Ar yra vilčių, kad po pirmojo NBA sezono jau šią vasarą rinktinėje žais Kasparas Jakučionis?
– Esame nuolatiniame kontakte su „Miami Heat“, su šio klubo vadovais. Mes turime tuos sprendimus, dalinai atitinkančius mūsų lūkesčius, bet dar tikrai neužbaigtus. Kasparas, kaip pirmų metų žaidėjas, turi tam tikrų labai aiškių uždavinių iš savo klubo. Bet palaukime, turime dar du mėnesius, tikiu, kad išspręsime visas problemas.
– Gal jau yra signalų dėl galimo Mato Buzelio debiuto Lietuvos rinktinėje?
– Matas Buzelis, kaip ir jo šeima, turi visus mūsų planus. Šiai dienai norime kad jis atsikvėptų po sezono. Treneris su juo yra kontakte, o mūsų tikslas yra Matą turėti. Nėra abejonių.
– Gal jau yra aiški lokacija, kur vyks Lietuvos ir Didžiosios Britanijos mūšis liepą?
– Sakyčiau, kad Klaipėdoje, bet dar reikėtų pasitikslinti.
– Kokioje stadijoje yra teisinis ginčas tarp Roberto Javtoko ir asociacijos „Lietuvos krepšinis“?
– Žinokite, pasakysiu atvirai, nedalyvauju šiame procese. Aš nedalyvauju. Gal ir keistai atrodo, bet aš net nežinau turinio. Tai – visiškai nepriklausomų žmonių etikos komisija, kuri sprendžia. Aš tikrai nepasakysiu nieko. Mes labai gražiai išsisprendėme su Eimantu Skersiu. Tai – praktika, kuri formuojasi. Tokios praktikos galbūt nebuvo, bet tai sureguliuos vidinės sistemos ir vidinius procesus mūsų asociacijos.
– Ar E.Skersis sumokėjo baudą?
– Sumokėjo.
– Ar jums neapmaudu, kad ginčas tarp asociacijos ir R.Javtoko nuėjo teisiniu keliu? Galbūt viską buvo galima išspręsti žodiškai?
– Aš nekomentuosiu situacijos, kadangi nesu dalyvis. Negaliu garantuoti kas ką galvoja ir kas ką kalba. To reikia klausti gerbiamo Roberto.
– Ar Giedriaus Žibėno pasisakymuose apie Vilniaus „Kibirkštį“ įžvelgiate galimo etikos komisijos tyrimo turinio?
– Jeigu tik bus kreipimasis, tai ir bus nagrinėjimas. Kaip suprantu, procesas vyksta būtent taip.
– Ar jau baigėsi FIBA tyrimas dėl Rimanto Grigo skandalų moterų rinktinėje bei gal jau yra išvados?
– Nežinau. Tai yra FIBA procesai, kuri turi panašias etikos komisijas. Žinau, kad yra pateikti tam tikri dokumentai, paaiškinimai, tad bus sprendimas ir matysime.
– Tai sprendimo dar nėra?
– Ne, sprendimo dar nėra.
– Ar po Pauliaus Motiejūno pasitraukimo iš Eurolygos vadovo pozicijos santykiai tarp Eurolygos, NBA ir FIBA šiltėja dėl galimo būsimo projekto?
– Kiek skelbia vieši šaltiniai, santykis tarp organizacijų yra pagerėjęs. Nežinau, ar tai yra dėl to, nevertinsiu. Mes vis tiek daugiau žiūrime į FIBA sistemą, nes FIBA sistemoje mes esame tam tikri dalyviai, skirtingai nuo Eurolygos. Šiai dienai sinergija tarp FIBA ir NBA yra akivaizdi. Žinau, kad klubų yra daugiau nei pakankamai į tas vietas, kurie pasiruošę skirti resursus, didelius resursus.
Džiugu, kad mūsų klubinis sezonas yra nuostabus. „Rytas“ yra ketvertuke, tikiu, kad „Žalgiris“ ten bus. Daugiau tai yra technikos ir kantrybės reikalas, kada mes būsime tokiame projekte kaip pilnaverčiai dalyviai.
– Ar prognozuotumėte bendrą turnyrą Europoje ar du atskirus?
– Oi, žinokite, nespręsiu, nes yra daug visokių niuansų. Geriausia, kad būtų vienas didžiulis turnyras Europoje, sinergizuotas su FIBA sistema, kad mes galėtume turėti bent 30 proc. Europos sporto rinkos. Tai – svajonė, nes dabar dominuoja futbolas, kol kas klubinis krepšinis negalėjo pasigirti ženklesniu progresu.
– Kokia yra pagrindinė jūsų pristatyto „Lietuvos krepšinio“ fondo idėja?
– Pagrindinė idėja yra ieško daugiau potencialo padėti jaunųjų krepšininkų integracijai, padėti programomis, kurios ugdo krepšininkus, ypatingai klubai, kurie perka žaidėjus, neturėtų finansinio nuostolio, o mes – laimėdami perspektyvoje. Būtent toks yra fondo tikslas. Mes kviečiame pačias iškiliausias šalies krepšinio asmenybes, įskaitant Šarūną Marčiulionį, kad pasijungtų į šio fondo valdymą, vystymą, bendrų idėjų aptarimą. Šarūno patarimai yra labai mums vertingi. Bus ir daugiau pavardžių, pačių didžiausių laimėjimų autorių Lietuvos krepšiniui. Tas fondas tikrai nebus valdomas mūsų, bus valdomas pačių mokyklų, programų. Jie viską nuspręs. Mūsų pareiga – užtikrinti kuo gausesnį finansavimą, o tos priemonės buvo pristatytos, įskaitant agentų reglamentą. Aš matau daug potencialo šioje kryptyje. Žinoma, reikia ir klubų pritarimo. Mes su jais kalbame ir norime, kad tai nebūtų našta klubams. Mes nenorime, kad agentai perkeltų šią naštą klubams. Esu tikras, kad rasime sutarimą mūsų asociacijos vidaus sferoje ir nereikės įstatyminių pakeitimų.
– Kokia galėtų būti agentų motyvacija atsisakyti dešimtadalio savo atlyginimo?
– Agentų labai aiški ir apibrėžta – gauti žaidėjų ateityje. Palygint su tuo, kiek investuoja jaunimo programos ir krepšinio klubai į žaidėjų rengimą, kaip ir mes, kaip asociacija, tai agentų indėlis nėra pakankamas. Norime, kad jis būtų žymiai ženklesnis.
– Kaip būtų su užsienio agentais, kurie dirba su Lietuvos klubais? Ar ir jiems reikėtų susimokėti mokestį?
– Yra tam tikri sprendimai, kuomet mes galime reguliuoti mūsų vietinę rinką per vietinius agentus. Kiekvienas užsienio agentas galėtų turėti vietininką Lietuvoje. Tai padarė prancūzai, tad praktikos egzsituoja ir mes jas įgyvendinsime.
– Kaip reagavote į Remigijaus Milašiaus pasisakymą, jog yra gerai, kad „Wolves“ neatsiskaitė su žaidėjais? Koks tai yra pavyzdys kitiems šalies klubams?
– Mes labai vertiname Lietuvos krepšinio lygą, labai vertiname lygos vadovus, ypač Remigijų Milašių. Detalės nėra mūsų kasdienės veiklos dalis. Tai – autonomiška lyga, kuri turi ir sprendžia savas problemas. Jeigu viskas vyksta pagal įstatymus, mes nieko ir nepadarysime. Tai – atskiras subjektas, kuris, kaip įmonė, gali daryti tokius sprendimus. Mes niekaip to neuždrausime.
– Ar asociacija gali įvesti kažkokius saugiklius, kad žaidėjai neliktų be uždarbio, kaip buvo „Gargždų“ ir „Wolves“ atveju?
– Mes tai kaip tik esame aptarę su LKL. Yra galimas amortizacinis fondas, finansinis fondas. Šią idėją pasiūlė pats gerbiamas Milašius, jog per keletą metų galėtų atsirasti toks fondas, kaip kompensacijai žaidėjų nuostoliams. Pagal mūsų įstatymus žaidėjai yra gal kokioje ketvirtoje vietoje pagal kompensavimą. Šioje vietoje tai būtų puikus pavyzdys, kaip apsaugoti žaidėjus. Šio sprendimo raidoje dalyvauja ir žaidėjų asociacija.
– Kaip vertinate situaciją moterų krepšinyje, kai Panevėžio klubo vadovas viešai prašo paramos?
– Vertinu labai organiškai. Tokie procesai ne visada būna sklandūs. Jeigu mes, kaip iš minimum 100 veikiančių mūsų sistemos objektų ir programų turimų programų, turime keletą problematiškų, tai yra labai nebloga situacija. Mes, kaip asociacija, padedame spręsti visas situacijas Panevėžyje. Daug problemų jau yra išspręstų, o ir kitos problemos bus išspręstos perspektyvoje.
Gargžduose gimė nuostabus regioninės moterų krepšinio komandos projektas. Tokią praktiką bandysime perkelti į visus regionus apskričių ribose. Vienai savivaldybei sudėtinga išlaikyti profesionalią moterų komandą. Tokia yra realybė. Šiai dienai Panevėžys galbūt perėjo sudėtingą situaciją, bet jau perėjo ir išgyveno, o tai yra svarbiausia. Situacija tik gerės.
– Ar tai reiškia, kad klubas kitais metais nebus priklausomas tik nuo savivaldybės pinigų? Ar normalu, kad 50 tūkstančių eurų biudžeto komanda žaidžia aukščiausioje lygoje ir yra visiškai finansuojama savivaldybės?
– Nuo kažko visada reikia pradėti. Tikrai norėtume, kad būtų 100 tūkstančių eurų, 150 tūkstančių eurų, o gal 1,2 milijono, kaip kad turi „Kibirkštis“. Tie, kas pabando susidurti su šia finansine realija, ypač moterų krepšinyje, mes žinome situaciją. Mes, kaip asociacija, norime tikrai stipriau dalyvauti būtent atskirų komandų vystyme. Mums Panevėžys yra svarbus geografiškai. Negali būti, kad Šiaurės Rytų dalyje nebūtų moterų krepšinio. Mes užtikrinsime, kad taip neįvyktų. Panevėžyje bus komanda.
– Panevėžio komandos japonė socialiniuose tinkluose komunikavo, kad yra įstrigusi Lietuvoje ir neturi maisto. Kokia yra jūsų, kaip asociacijos, pozicija šiuo klausimu?
– Poziciją žinau detaliai. Japonė turėjo maitinimą net keliskart per dieną, žinau net kur ir kada. Jeigu kažkas jai netinka iš maisto įstaigų, tai negalime atskaityti už kiekvieną žaidėją. Tai buvo nauja patirtis ir jai. Žinau ir asmeninę problematiką, apie kurią nėra kalbama. Ten yra daugiau giluminių dalykų. Būna sprendimų, kurie nesklandūs. Tai – normalus raidos proceso etapas. Tikrai klubo vadovai, kurie yra tiesioginiame kontakte su mumis, žaidėjas atsirinks ateityje atsakingiau.
– Kiek teko girdėti, finansinių problemų turėjo ir antroji moterų krepšinio lygos komanda „Neptūnas“. Kaip žadate sutvarkyti, kad moterų krepšinio komandos nebūtų taip stipriai priklausomas nuo savivaldybių pinigų?
– Nesutvarkysime, kad nebūtų priklausomos. Visa krepšinio sistema didžiąja dalimi yra priklausoma nuo savivaldybių pinigų. Tokia yra savivaldybės pareiga, kad užtikrintų vietinės komandos gyvavimą. Tai – socialinė nauda ir tuo pačiu grąža pačiai savivaldybei. Yra ne kiek finansinės problemos, o kiek finansinių srautų problemos. Klaipėdos miesto savivaldybės duoda milžiniškus pinigus komandai, o komandos progresas yra akivaizdus. Srautų nesudėliojimas ir panašiai yra daugiau administravimo reikalas. Tai tikrai ne didžiausia problema. Jeigu ne iš pirmo ar antro sezono, tai iš trečio tikrai susivaldys visus srautus ir viskas bus gerai.
– Ar tiesa, kad trauksis moterų lygos direktorius Alvydas Jocys ir ar yra numatyti kandidatai į jo vietą?
– Nežinau, ar tai jau yra faktas. Alvydas Jocys tęs labai prasmingą veiklą Justės Jocytės akademijos ribose. Tai – praktiškai visos Vakarų Lietuvos moterų krepšinio vystymas.
Dėl prezidento kaitos dar tikrai nėra jokių galutinių sprendimų. Darysime viską, kad prezidentas liktų.
– Praėjusią vasarą buvo priimtas sprendimas NKL plėstis iki 17 komandų, matėme situacijų, kai komandos buvo sunku rasti žaidėjų ir žaisdavo su trumpomis rotacijoms. Ar jūsų akimis sprendimas plėstis pasiteisino?
– Šiuos sprendimus priima pati lyga. Yra keletą nuomonių. Yra nuomonė plėstis iki 18 komandų, yra nuomonė, kad reikia mažinti, yra nuomonė, kad trūksta žaidėjų, yra nuomonė, kad pakankamai jaunų žaidėjų, kurie galėtų įsilieti į komandas. NKL amžiaus vidurkis yra labai neblogas, pusė žaidėjų yra jaunesni nei 22-ejų metų amžiaus. Mūsų vizija antros pagal pajėgumą lygos vystymo perspektyvoje yra būtent tokia. Šiai dienai, jeigu mums pavyktų realizuoti fondo idėją ir kiekvienas jaunas žaidėjas paskui save atsivestų ir 1 ar 2 tūkstančius eurų per mėnesį, tai išsispręstų daug problemų.
Bendra klubų piramidė veikia tikrai neblogai, o geografija įgyvendinta iki galo. Mums buvo svarbu, kad kiekviena savivaldybė turėtų klubinio krepšinio programą. Dėl kitų dalykų autonomiškai sprendžia lygos.
– Ar bus laikomasi sportinio principo ir Alytus kris iš NKL?
– Pagal galiojančias taisykles, tai tikrai iškris. Matysime, kaip toliau susitars savivaldybe su lyga, nes buvo ir komercinių plėtrų. Viskas priklausys nuo lygos.
