Sekite 15min GooglePenktadienį skaudžią turkų pamoką sugėrę Lietuvos krepšininkai turėjo pavargti, bet perlaužę rungtynių eigą po ilgosios pertraukos nugalėjo Bosnijos ir Hercegovinos rinktinę 78:73.
Ši pergalė išsaugojo lietuvių šansus patekti į 2027 m. planetos pirmenybes – likus keturiems turams, Lietuvos rinktinė (4-4) dar nepaleido per toli Serbijos (6-2) ir tarpusavio pranašumą prieš mūsiškius turinčios Italijos (5-3), iš kurių būtina aplenkti bent vieną.
„Atgaiva, nes nesinorėtų tris savaites dirbti ir išeiti su nuliu pergalių bei praktiškai nuvažiavusiu pasaulio čempionatu. Dar ketverios rungtynės – šansų turim, tad kol jų bus, reikia bandyti kažkaip pagriebti“, – po rungtynių sakė šiame „lange“ kapitono pareigas ėjęs G.Radzevičius.
-
Kurtinaitis – apie savo ateitį ir žaidėjų „ne“: „Nemalonu, kad mane padarėte liaudies priešu“
-
Tubelio ir Marčiulionio duetas nukalė gyvybiškai svarbią pergalę Lietuvai
-
Riebiu žodžiu rinktinės turnyrinę padėtį įvertinęs Blaževičius: „Bent jau esame gyvi“
-
Bosniai siuto po pralaimėjimo Lietuvai: „To jau buvo per daug“
-
Rinktinės rungtynėse – kandžios sirgalių žinutės Mindaugui Balčiūnui
Jis, priešingai nei Stambule, nepasirodė starto penkete, užleidęs jame vietą su specialia užduotimi į aikštę žengusiam Mindaugui Kačinui – šis puolėjas nuo pirmų sekundžių ėmėsi globoti bosnių žvaigždę Jusufą Nurkičių.
Vis dėlto M.Kačinas per dvi minutes užsidirbo tris pražangas ir sėdo ant suolo, o jį pakeitęs G.Radzevičius likusį rungtynių laiką sužaidė beveik be keitimų – ant parketo praleido net 33,5 minutės.
Lietuvos rinktinei reikėjo kiekvienos jo sekundės, nes per pirmąją rungtynių pusę mūsiškiai pirmavo vos minutę, o perimti iniciatyvą galutinai sugebėjo tik ketvirtojo kėlinio pabaigoje, kai likus kelioms minutėms pabėgo 78:69 ir sugebėjo išsaugoti persvarą.
„Galvoju, kad buvome geresnė komanda ir pirmoje pusėje, bet mūsų tokie sprendimai... Kažkur skubėdavome per daug, kažkur laisvesnis žmogus, bet neatiduodame ekstra perdavimo, kažkur paskubame ir metame, o jie nubėga ir įmeta. Gynyboje pastatėme aikštės gynybą, leidome jiems įmesti. Bet klaideles ištaisėme ir antroje pusėje vaizdas buvo geresnis. Aišku, klaidų buvo, bet energija buvo gera, kovojome iki galo ir tai leido mums laimėti“, – analizavo G.Radzevičius.
Atidirbus tarsi už du, Vilniaus „Ryto“ puolėjui papildomai teko padirbėti ir po susitikimo, kai prie jo rikiavosi dešimtys sirgalių – nuo jauniausių iki vyresnių.
Galiausiai, jiems jis atidavė ne tik batus, bet ir kojines, bei į žiniasklaidos zoną atkeliavo basas.
„Batus savanoriui vienam buvau pažadėjęs, o kojines atidaviau vaikams. Gal jiems tai svarbu, tai atidaviau. Gaila, kad negaliu marškinėlių atiduoti, nes, tikiuosi, dar teks žaisti, – sakė G.Radzevičius. – Žaidžiam dėl sirgalių, dėl žmonių, kurie mus palaiko. Galbūt nėra lengva dabar, arenos, matom, irgi ne pilniausios, daug kas netiki, bet tie, kas atvažiavom, dirbom sunkiai, tikimės geriausio ir norime fanus apdovanoti pergalėmis. Smagu, kad šiandien tai pavyko ir jie gali pasidžiaugti.“
Tai buvo jau ketvirtas iš eilės „langas“, kai Lietuvos rinktinė iškovojo vieną pergalę ir patyrė vieną pralaimėjimą.
„Visi norime 2-0, bet žinome, su kuo žaidžiame – turkais, Europos vicečempionais, kurie praktiškai išlaikė sudėtį, tik be Šenguno, realiai – ta pati komanda. Suprantame tuos pajėgumus, bet ėjome į aikštę kovoti, o išėjo taip, kaip išėjo, – įvertino G.Radzevičius. – Tas netenkino, bet negalėjom galvoti, kad viskas baigta, o šiandien išėjome su energija ir kol turim šansų, tol kovosim.“
Dar du atrankos „langai“ lietuvių lauks šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje. Ar tai, kokioje sudėtingoje situacijoje yra Lietuvos rinktinė, taps signalu kitiems žaidėjams, kurių daugelis pasirinko praleisti šį „langą“?
„Ta situacija, kuri dabar yra... Galiausiai, vis tiek žaidi už Lietuvą. Ne man čia vertinti tokius dalykus. Kas atvažiuoja, tas atvažiuoja, o tie, kurie neatvažiuoja, turi savų priežasčių. Galiausiai, žaidi ne už kažkokias pavardes, o už Lietuvą“, – pabrėžė rinktinės kapitonas.
O ar komandą paveikė už aikštės ribų vyravusios nuotaikos ir kalbos?
„Natūralu, kad tai neprideda pasitikėjimo, ypač tiems, kurie pirmą kartą rinktinėje. Jūsų darbas toks, kur pakalbėti, antraštes uždėti, bet natūralu, nuo to neatsiribosi. Stengiamės kiek įmanoma neklausyti, bet tas vis tiek pasiekia. Neišgyvenom labai, kaip tik tai motyvavo“, – sakė vilnietis.
