Rekordinį biudžetą šį sezoną surinkę Lietuvos čempionai kol kas užima 2 vietą „Top 16“ etapo J grupėje.
Giedriaus Žibėno auklėtiniai turi 1 pergalę ir 1 pralaimėjimą, o į kitą etapą – ketvirtfinalį – žengs būtent dvi geriausios grupės komandos.
Ryt Vilniuje „Ryto“ laukia itin svarbi akistata su Manisos BBSK, treniruojama Kazio Maksvyčio.
Savaitgalį skelbta, kad surengti Čempionų lygos finalo ketvertą be Vilniaus pretenduoja ir Atėnų bei Mursijos miestai.
„Taip, tai yra mūsų tikslas. Tačiau Čempionų lygos finalo ketvertą mes rengtume tik tada, jei į jį patektume“, – komentavo D.Gudelis, kuris yra ir „FIBA Europe“ valdybos narys.
Naujoką Parkerį Jacksoną-Cartwrightą Lietuvos krepšinio lygoje jau apšaudęs „Rytas“, pasak 15min žurnalisto Roko Pakėno, laukia ir Artūro Gudaičio sugrįžimo į komandą, kurią aukštaūgis paliko 2017 metais.
Suprasti akimirksniu
- „Pasirašome didžiausią „Ryto“ istorijoje komercinę sutartį. Ji per trejus metus mums generuos stabilias pajamas – milijoną eurą. Tai didelis įvertinimas mums. Norime padėkoti „Švyturio-Utenos alui“, kuris jau su mūsų klubu yra jau daugiau nei 20 metų“, – teigė D.Gudelis.
- „Rėmimo tradicijos mūsų grupėje yra labai gilios. Jos ateina iš „Carlsberg“ grupės. Ji yra valdoma „Carlsberg“ fondo, kuris realiai visą savo pelną turi skirti įvairiems rėmimo projektams. Mes tęsiame tas pačias tradicijas, o partnerystė su „Rytu“ mums labai tinka vertybiškai. Mes irgi esame orientuoti į pergales“, – sakė „Švyturio-Utenos alaus“ grupės marketingo grupės vadovas Laimis Balčiūnas.
– Kiek ši sutartis padės ūgtelti rekordiniam „Ryto“ biudžetui?
– Galiu pasakyti, kad tas šių metų 6 mln. eurų biudžetas, kuris atrodė, kaip ambicingas tikslas – jis turėtų būti pasiektas. Per pirmą pusmetį mes įvykdėme daugiau nei 80 proc. komercinių pajamų plano. Tos komercinės pajamos yra apie trečdalis visų klubo pajamų. Kitas trečdalis yra savivaldybės indėlis, kuris dabar siekia 2 mln. per metus. Ir paskutinis trečdalis – ką mes, kaip klubas, užsidirbame tiesiogiai: bilietai, atributika ir kitos komercinės, reklaminės pajamos. Bilietų plano, kam buvome numatę milijoną, kol kas neįvykdėme, bet tai natūralu, nes pagrindinės rungtynės laukia dabar. Ir jeigu mes įvykdysime savo bilietų planą, mes tuos 6 mln. eurų pasieksime.
Nors mūsų direktorius (Jaroslav Latušinskij, – past.) sėdi už nugaros ir sakė nepridalinti ambicingų planų (šypteli), mūsų, kaip klubo dalininkų, noras ir matymas yra toks, kad biudžetas kasmet augtų 10 procentų.
Nepasakiau skaičių, bet pernai iš atributikos gavome 300 tūkst. eurų pajamų. Šių metų planai – dar ambicingesni.
– Ar komandos papildymai susiję su šia nauja sutartimi?
– Ir taip, ir ne. Planuodami biudžetą jau ne pirmus metus mes pasiliekame tam tikrą rezervą. Tas rezervas skirtas nebūtinai sudėties stiprinimui – gali nutikti ir traumų, nesėkmių.
– Tai susitarimo su A.Gudaičiu neneigiate?
– Norėjau pradėti spaudos konferenciją nuo to, kad perduodu linkėjimus į Tokijų. Bet linkėjimus perduodu Rolandui Viršilui, „Carlsberg“ grupės Baltijos šalių gen. direktoriui, kuris šiuo metu vieši Japonijoje (juokiasi).
Daugiau apie Tokijų šiandien jums pasakyti negaliu. Nesu tas žmogus, kuris gali komentuoti gandus, planus, derybas... Esame klubas, kuris paskelbia tada, kai yra sudėti parašai.
Pakentėkime. Rytoj turime labai svarbias rungtynes. Suprantu, kad kalbos apie naujų žaidėjų atsiradimą ar finalinį ketvertą, jos veikia kaip dirgiklis žaidėjams. Mes stengiamės to išvengti. Kita vertus, kitiems tai yra kaip papildoma motyvacija.
– Kalbant apie galimą Čempionų lygos finalo ketvertą Vilniuje, kokie būtų organizaciniai kaštai? Ar tektų mokėti mokestį FIBA?
– Pradėsiu nuo to, kad praėjusį penktadienį Ženevoje vyko Čempionų lygos klubų valdybos susirinkimas. Mes, kaip miestas ir klubas, sulaukėme įvertinimo – pasiūlymo rengti finalo ketvertą čia, Vilniuje. Išgirdome sąlygas. Laukiame konkrečių skaičių, įsipareigojimų ir tada priiminėsime sprendimą. Mes iš karto pasakėme, kad organizuoti finalo ketvertą imtumėmės tik tokiu atveju, jei patys į jį patektume.
– Kokie yra Vilniaus konkurentai?
– Atėnai, Mursija ir neatmetu Malagos.
– Kada numatomas sprendimas?
– Po ketvirtfinalių. Tada, kai bus aiškūs Čempionų lygos finalo ketverto dalyviai.
– Kokie būtų tie kaštai?
– Mes laukiame sąlygų iš Čempionų lygos. Antras dalykas – turime susitarti dėl arenos. Natūralu, kad šioje mūsų mylimoje arenoje (spaudos konferencijoje vyko ant „Active Vilnius“ arenos parketo, – past.), finalo ketvertas negalės vykti. Turime tartis ir jau pradėjome pokalbius su „Twinsbet“ arena. Žiūrėsime, kokios bus sąlygos.
Ir trečias dalykas – mūsų sportiniai rezultatai. Aš manau, kad tai nėra spaudimas komandai, tai yra privilegija atnešti šį turnyrą į Vilnių.
– Kalbant apie šio sezono rezultatus, kaip reagavote į jūsų kubui nuplaukusį KMT turnyrą, kurio finalinis etapas taip pat vyko Vilniuje?
– Žodžiais nepasakysi... Turbūt matėte nuotrauką, kaip atrodė mūsų veidai. Taip ir jautėmės. Jautėme gėdą – nėra ko slėpti. Kaip klubo vadovai, administracija – mes apsisprendėme padaryti viską, kad tas klaidas ištaisytume. Po 2–3 savaičių sudėtyje buvo padarytos tam tikros korekcijos.
– Ar tų korekcijų gali būti daugiau?
– Gali būti. Bet kol parašų nėra, per griovį nešokime.
– Ąžuolas Tubelis patyrė traumą rinktinėje. Ar jo atlyginimą dengs draudimas?
– Bendrai papasakosiu apie situaciją su Lietuvos krepšinio federacija. Mes esame klubas donoras, kuris languose duoda daugiausiai žaidėjų rinktinei, suprasdami, kad esame Lietuva, kad valstybė investuoja į klubus – ar tiesiogiai, ar per miestus, Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Mes turime atiduoti duoklę iš savo pusės.
Didžiausia rizika prieš kelerius metus būdavo, kad žaidėjo, patyrusio traumą rinktinėje – visus kaštus, ne tik gydymo, patirdavome mes, klubai. Dabar pavyko pasiekti susitarimą su federacija, kad visi žaidėjai, kurie patenka į rinktinę, yra apdraudžiami. Ne tik tam laikotarpiui, kai jis atstovauja rinktinei, bet visam sezonui. Mes priimame tai, kaip pakankamai sąžiningą dalyką.
– Daug kalbų apie NBA atėjimą į Europą, jūs, kaip „FIBA Europe“ valdybos narys, gal galite papasakoti daugiau?
– Jeigu būčiau ne FIBA valdybos narys, galėčiau daugiau pasakoti (juokiasi). Dabar mane riboja tam tikri konfidencialumo įsipareigojimai. Bet savo nuomonę galiu išsakyti. Mano galva, geriausias dalykas Europos krepšiniui būtų jeigu FIBA ir Eurolyga susitartų. Nereikėtų kažkokių draugų iš šalies, iš kitų kontinentų. Būtų aiškiai sudėlioti veikimo principai, hierarchija, kalendorius ir t.t.
Bet matom, kad tai nevyksta. Laikas tempiasi, o rezultatų nėra. Dėl to FIBA turbūt ima žiūrėti į kitus partnerius... Pagrindiniai FIBA principai nesikeičia. FIBA nori, kad būtų išlaikytas sportinis principas. Kad komandos, laimėjusios nacionalinius čempionatus, ar užėmusios aukštesnes vietas, turėtų galimybę žaisti aukščiausiame tarptautiniame turnyre Europoje. Antras dalykas, ko siekia FIBA – kalendoriaus suderinimas. Ar vienas langas, ar du langai – tai jau derybų forma. Kelio atgal, kad langų nebūtų – jau nebėra.
Ir trečias dalykas – komercinis. Maksimalių pajamų klubams generavimas. Kol dėl šių visų principų nebus sutarta, tol nebus sutarta dėl nieko. Dabar (Europos krepšinis, – past.) eina dviem keliais. Yra Eurolyga ir Čempionų lyga. FIBA garantuoja, kad ji ir toliau investuos į Čempionų lygą. Kad tai yra pagrindinis jų klubinis turnyras. Tas „status quo“ ir išlieka.
Derybos tarp NBA, Eurolygos ir FIBA prasidėjo dar Tokijo olimpiadoje (2021 metais, – past.). Tai jau kiek metų praėjo? Vienu metu jos buvo įgavusios milžinišką pagreitį – vykdavo po 3 susitikimus per mėnesį. Bet jos niekur nenuvedė... Kiek žinau, Eurolyga turėjo konkretų finansinį pasiūlymą iš NBA. Jis buvo priimtas, bet po to – atmestas. Tai nesukūrė pasitikėjimo tarp tų šalių ir dabar, ką mes labai konkrečiai girdime – jei NBA ateis į Europą, tai ji ateis tik kartu su FIBA.
– Ar tame NBA projekte būtų matoma Lietuva?
– Atsakymas labai paprastas – jeigu galioja sportinis principas, ką deklaruoja FIBA, tuomet visų šalių čempionai turėtų galimybę varžytis tame turnyre. Jeigu sportinio principo nebelieka, tuomet nematau logikos FIBA organizacijai dalyvauti tokia projekte.
Jeigu lyginsime su futbolu, kuris Europoje yra absoliutus favoritas – toks klausimas net nekiltų. UEFA Čempionų lygoje yra aiškios taisyklės kaip klubai, net ir Lietuvos, gali patekti į aukščiausią turnyrą.
– Ar Čempionų lygos formatas keisis artimiausiu metu? Turbūt sutiksite, kad jums, kaip klubui, dabartinis formatas nėra naudingas.
– Visi žinome, kad 2026 metais, gegužę, baigiasi Eurolygos ir klubų sutartis, kuri truko 10 metų. Tas 2026 metų pavasaris, vasara bus kritinis momentas, kada bus priimami klubų sprendimai, kuriame turnyre žaisti. Ar likti Eurolygoje, ir prasitęsti sutartį – kai kurie Eurolygos klubai, mes girdėjome, jau yra tai padarę, bet kai kurie nėra. Kai tie klubai apsispręs, ar jie judės link FIBA ir NBA pusės, ar liks prie Eurolygos, tada tie klubai, nes kalbame apie vedančius Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos klubus – jie sėdės prie derybų stalo ir diktuos sąlygas dėl formato.
Dėl to vargiai matau galimybę Čempionų lygos formatui keistis kitame sezone. Sutinku 100 proc., kad jis mums nėra mums tinkamas. Rodžiau Čempionų lygos vadovui mūsų kovo mėnesio tvarkaraštį ir sakiau, kad toks jis turi būti normalus – su dvejomis rungtynėmis per savaitę. Jis sutiko, bet realiai mes turime laukti tų 2026 metų, kai bus priiminėjami sprendimai. Tai mums nepatinka, bet neturime, ką padaryti.
– Tačiau NBA lygoje sportinio principo nėra...
– Bet mes kalbame apie NBA. Turbūt skaitėte, kad NBA padarė tyrimą – pasisamdė investicinį banką, padarė rimtą analizę ir įvertino, kad Europos bei Vidurio Rytų krepšinio rinka yra 3 milijardai eurų. Metinė. Potencialas yra. Tad FIBA dalyvavimas šioje situacijoje yra reikalingas dėl sportinio principo. Svarbu, kad ji jo neišduotų.
– Gal aiškiau dėl Lietuvos šansų surengti „Eurobasket 2029“ grupių etapą?
– Kitą ketvirtadienį Atėnuose vyks „FIBA Europe“ valdybos susirinkimas. Ten pagrindinės diskusijos bus būtent pasirengimui, nes sprendimai bus priimti gegužės viduryje Rygoje. Mano galva, kaip ir Mindaugas (Balčiūnas – LKF prezidentas, – past.) yra kalbėjęs, pagrindiniai pretendentai yra Madridas, Miunchenas, Atėnai, Slovėnija ir tada mes. Iš aštuonių esame tarp penkių pagrindinių.
Tikrai galime pasidžiaugti „FIBA Europe“ prezidento Jorge Garbajosa vizitu praėjusį mėnesį Vilniuje ir čia vykusiais susitikimais. Tarp jų – ir su šalies premjeru. Aiškiai buvo parodyta, kad Lietuva turi interesą rengti „Eurobasket 2029“ grupės varžybas, kad planuoja prisidėti ir finansiškai.
Balsavimas bus slaptas, bet mūsų šansus vertinčiau gerai. Svarbu nepadaryti klaidų, kaip dažnai būna, kad mes patys sau kur nors pakišame koją. Tikiuosi, kad taip nebus.
– Ir paskutinis klausimas – prieš sezoną klubui buvo keltas tikslas patekti į Čempionų lygos ketvirtfinalį. Ten, kur komanda dar niekada nėra žaidusi. Dabar, klausantis jūsų, skamba taip, kad tikslas ūgtelėjo ir siekis yra dalyvauti bei tuo pačiu rengti finalo ketvertą Vilniuje?
– Taip. Mes, kaip organizacija, iš savo pusės darome viską, kad tai pasiektume. Kodėl nepasinaudoti tokia galimybe? Tokiu šansu? Tai yra pasitikėjimo komanda, treneriais demonstravimas. Stengiamės duotis visus įrankius, kokius mes galime, kad tie rezultatai būtų pasiekti.
