Lietuvės su 3 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu šiuo metu rikiuojasi antroje C grupės vietoje. Jeigu įveiks lenkes, lietuvės žemiau antrosios vietos nenukris. Į Europos moterų čempionatą patenka visos grupių nugalėtojos ir keturios geriausios antrąsias vietas užėmusios komandos.
Šansų iškopti iš pirmosios vietos lietuvės daug neturi, tačiau šiuo metu mūsiškės yra dviem galvomis geriausia antroji komanda ir, jeigu neįvyks stebuklų, pergalė prieš lenkes atvers duris į Senojo žemyno pirmenybes, kuriose lietuvės nežaidė jau 10 metų.
„Įtampą parodys rungtynės ir kaip merginos su ja susitvarkys bei kaip mums seksis žaisti. Aišku, tai yra istorinis šansas, kad galime pasiekti išsvajotą tikslą, – artėjant dvikovai kalbėjo moterų rinktinės vyr. treneris Rimantas Grigas. – Viskas priklauso nuo mūsų. Kaip mums seksis, kokias mes pastangas įdėsime, toks ir bus rezultatas.“
Lietuvės nebeturi karjerą baigusios Gintarės Petronytės, tačiau didžioji viltis – 19-metė Justė Jocytė, iš kurios R.Grigas tikisi daug.
„Mes tikimės iš jos didelės pagalbos. Kai pirmajame lange įveikėme lenkes, jos nebuvo. Lapkričio lange Justė gana neblogai pasijungė. Norėtųsi, kad ji vis gerintų žaidimą. Ir dabar matyti, kad ji atvyko su geru užsivedimu, geros formos. Tikimės, kad ji bus viena iš pagrindinių mūsų pergalės kalvių“, – kalbėjo R.Grigas.
„Žalgirį“ 2006-2008 m. treniravęs R.Grigas taip pat išsakė savo atvirą nuomonę apie kaistančią situaciją „Žalgiryje“ ir Andrea Trinchieri kėdę. Apie tai – interviu su strategu.
– Nebus Gintarės Petronytės. Turbūt turėti ją dabar būtų puiku?
– Mes turime daug gerų žaidėjų. Gera žinia, kad Eglė Šventoraitė atvažiavo po gripo. Gal pavyks ją pasistatyti rungtynėms. Turime Justę Jocytę, kuri galės padėti.
– Ar žaidėjos jaučia įtampą prieš tokias svarbias rungtynes?
– Visos yra nusiteikusios dirbti. Nuotaikos optimistinės ir geros. Visos ruošiasi, visos nori parodyti geriausią rezultatą ir pasiekti tikslą.
– Esate patyręs treneris. Kas yra svarbiausia psichologiškai žaidžiant tokias rungtynes?
– Svarbiausia, kad atsirastų vienas, kitas lyderis, kuris sunkiais momentais galėtų patraukti komandą. Būna, kad tokių rungtynių metu komandinis žaidimas sutrinka ir turi atsirasti viena ar kita žaidėja, kuri savo individualiais veiksmais, savo žaidimu pažadintų visą komandą. Lyderė visus prikelia ir tada mažiau jaudulio kitoms. Natūralu, kad kai rungtynės svarbios, žaidėjai ar žaidėjos jaudinasi, čia yra žmogiška. Atletas turi nugalėti jaudulį ir pasiekti rezultatą. Jaudulys visada kiša sportininkui koją ir tą būseną turime įveikti bei į rungtynes ateiti visiškai pasiruošę.
– Kokie turi būti pagrindiniai akcentai prieš lenkes?
– Mes visada tą stilių laikome ir šiose rungtynėse žadame laikyti, turime gan stiprią priekinę liniją. Kaip priekinė linija žais, nuo to didžiąja dalimi priklausys ir visas rezultatas. Aišku, komandą sudaro ne tik priekinė linija. Yra ir mūsų gynėjos, kurios bus svarbios, esant progai, atakuoti iš toli.
– Turbūt daug kas bus statoma ant Justės Jocytės pečių?
– Dar per daug niekas nepastatyta, bet stengsimės pastatyti. Žaidėja yra rimta, perspektyvi. Mes tikimės iš jos didelės pagalbos. Kai pirmajame lange įveikėme lenkes, jos nebuvo. Lapkričio lange Justė gana neblogai pasijungė. Norėtųsi, kad ji vis gerintų žaidimą. Ir dabar matyti, kad ji atvyko su geru užsivedimu, geros formos. Tikimės, kad ji bus viena iš pagrindinių mūsų pergalės kalvių.
– Tik viena žaidėja dėl traumų negalės žaisti?
– Yra dar Dalios Donskichytės didžiulė problema. Neaišku, kaip su ja bus. Svarbiausia, kad sieksime pergalės. Svarbiausia, kiek merginos įdės energijos.
– Klausimas kita tema, bet pats esate buvęs „Žalgirio“ vyr. treneriu, o žinant dabartinę situaciją, treneris A.Trinchieri sulaukia didžiulės kritikos dėl prastų rezultatų, o galbūt net ir spaudimo. Ar galite nupasakoti, kokio dydžio spaudimas slegia tuomet, kai treniruoji didžiausią Lietuvos komandą?
– Kuo aukščiau, tuo didesnis spaudimas. Kuo aukščiau eini, tuo daugiau priešų atsiranda. Jam sunku. Treneriui sunku. Nėra komandų, kurios gali išlaikyti gerą žaidimą visą sezoną. Liūdna, kad tas etapas užsitęsė per ilgai. Aš tikiu, kad „Žalgiris“ atsigaus. Jaučiasi tas jų psichologinis toks... Man tenka dirbti prie vyrų ir mačiau Telšiuose tas rungtynes. Koks nusiteikimas kai kurių žaidėjų... Kokiais veidais išeina į aikštelę. Tu nelabai gali siekti pergalės. Jeigu su kokiais Mažeikiais – taip, bet elito komandų su tokiais veidais neapžaisi.
– Ko galėtumėte palinkėti A.Trinchieri ir „Žalgiriui“?
– Pergalių. Daugiau jiems nieko nereikia. Komanda gera, treneris geras. Mes Maksvytį taip greit nurašėme, dabar Trinchieri taip greitai nurašysime. Reikia duoti dirbti. Pirmiausia, komanda turi tikėti treneriu. Treneris geras, atsiliepimai geri. Negalvoju, kad turėtų būti kažkokie pasikeitimai. Reikia dirbti, tikėti. Žaidėjams palinkėčiau daugiau kovingumo, atsidavimo. Kaip ir Trinchieri pasakė apie žalią spalvą. Ją reikia gerbti.
