Vilniaus „Rytas“ ir vėl didžiąją rungtynių dalį diktavo savo sąlygas, o dukart rankose laikė 17 taškų pranašumą.
Andrea Trinchieri pirmą kartą šioje serijoje pakeitė starto penketą, vietoje Arno Butkevičiaus ir Bryanto Dunstono išleidęs Edgarą Ulanovą ir Lauryną Birutį, bet teigiamo impulso pirmajame kėlinyje tai nedavė.
Nepaisant pristabdyto naudingiausio finalo serijos krepšininko Ąžuolo Tubelio (16,3 naud. bal.), kuris pirmajame ketvirtyje prametė visus keturis metimus iš žaidimo, „Rytas“ vis tiek rado kelią link „Žalgirio“ krepšio ir po pirmųjų 10 minučių priekyje buvo 24:15.
Tam stipriai pasitarnavo nesportinė Deivido Sirvydžio pražanga kėlinio pabaigoje prieš Steveną Enochą, kuris realizavo visus keturis baudų metimus.
„Žalgiris“ visų ketverių finalo serijos rungtynių pirmuose kėliniuose rinko identišką taškų kraitį – po 15.
Puikią kibirkštį „Rytui“ vėl davė Ignas Sargiūnas bei šioje serijoje nematomu buvęs Gytis Masiulis, po kurių epizodų šeimininkų persvara išaugo iki 33:17.
Giedriaus Žibėno vyrai pusšeštos minutės atkarpą tarp pirmojo ir antrojo kėlinių sužaidė net 20:4.
Į kampą įspraustas „Žalgiris“ du kartus prieš ilgąją pertrauką sugebėjo panaikinti galingą „Ryto“ pranašumą, bet į tokią pat duobę buvo įstumtas ir trečiajame kėlinyje, kai tolimais metimais pratrūko RJ Cole‘as ir Gytis Radzevičius.
Dar vieną sugrįžimą Igno Brazdeikio traukiamas „Žalgiris“ atliko ketvirtojo kėlinio pradžioje, keturių minučių ruožą sužaidęs 12:0 ir priartėjęs prie Vilniaus ekipos 63:68, o paskutinės mačo minutės virto tikru krepšinio trileriu.
Margirio Normanto ir Igno Sargiūno baudų metimai, likus 9 sekundėms, suteikė šeimininkams 2 taškų pranašumą, tačiau pergalę sulig su finaline sirena ištraukė tritaškį įmetęs Sylvainas Francisco.
„Prisiminimas grįžo iš praėjusių metų, kai „Žalgiris“ turėjo laisvą metimą (Luko Lekavičiaus – aut. past.) išplėšti penktąsias rungtynes, bet nepataikė, o mes šventėme pergalę, – po nesėkmės sakė Giedrius Žibėnas. – Dabar vėl turėjome ketvirtąsias serijos rungtynes, o metimas buvo žymiai sunkesnis. Skirtumas labai didelis – pernai su tuo pramestu metimu tapome čempionais, o šįmet su tuo įmestu metimu niekas nieko nepralaimėjo. Važiuojame į Kauną, turime šias rungtynes pamiršti vos uždarysime rūbinės duris.“
Ar per lemiamą „Žalgirio“ išpuolį „Rytas“ galėjo padaryti kažką geriau?
„Visada galima, – sakė G.Žibėnas. – Žinojome, kas atliks metimą, tad prie idealaus scenarijaus galėjome nusiųsti papildomą žmogų gynyboje. Laikas tiksi, o daug mūsų žaidėjų žaidžia pirmą tokį finalą. Nėra paprasta tokiu metu prie tokio įtampos, kai adrenalino yra daug, o triukšmas didžiulis. Tikrai nieko nekaltiname, atsitiko, kas atsitiko. Važiuosime mėgautis penktosiomis rungtynėmis. Žinoma, norėjosi ir šiandien užbaigti, bet jei kas būtų paklausęs mūsų apie penktųjų finalo rungtynių turėjimą išvykoje, tai tikrai būtume paėmę. Manau, kad kiekvieno atleto svajonė yra sužaisti tokias rungtynes.“
Tai – vienas skaudžiausių metimų ne tik Artūro Gudaičio, bet ir G.Žibėno karjeroje.
„Ką jau padarysi... Jei palygintume su metimu praėjusiais metais, tai pernai prametė laisvas, o šįmet – įmestas per iškeltas rankas. Toks yra krepšinis, reikėjo rungtynes uždaryti kiek anksčiau, bet aišku, žaidžiame prieš „Žalgirio“ komandą“, – sakė G.Žibėnas.
G.Žibėnas svarstė, kodėl komanda dukart iššvaistė 17 taškų persvarą.
„Keletas psichologinių klaidų, „Žalgiris“ keliskart pataikė dvitaškį su pražanga, dar prasižengėme keliskart gal netinkamiausioje vietoje... Pabaigoje pasirodė ir meistriškumas, – sakė „Ryto“ vairininkas. – Bet aš tikiu savo komanda, nes mes esame komanda su įvairesniu krepšiniu. Netikiu, kad komanda gali laimėti titulą su vienu ar dviem žaidėjais.“
Lemiamą mačo ruožą „Rytas“ pasitiko be Artūro Gudaičio, kuris penktąja pražanga buvo nubaustas likus vos mažiau nei 4 minutėms, kai šeimininkai pirmavo 78:74.
Šiose rungtynėse vidurio puolėjas per 19 minučių įmetė 14 taškų, atkovojo 2 kamuolius ir blokavo 2 metimus.
„Gudaitis šiandien žaidė kaip jubiliatas (32 metai suėjo). Labai gaila dėl Artūro, kad šiandien nepavyko jam padovanoti pergalės gimtadienio proga, bet turime dar šansą, kuriuo bandysime naudotis, – sakė G.Žibėnas. – Atrodė, kad šiandien jis negalėjo pramesti iš baudos aikštelės prieigų. Bet ir Stevenas Enochas šiandien nebuvo blogas. Turėjome jį nuo suolo, tai ir leidome. Tokiose rungtynėse bus žaidėjų, kurie susirinks po 5 pražangas. Tai nėra kažkas tokio. Tai parodo Gudaičio kovą, kūno statymą. Jis nieko lengvai neatiduoda. Tik geri žodžiai.“
Šioje serijoje „Žalgiris“ yra visiškai įspraustas į kampą.
Pergalingose ketvirtose rungtynėse A.Trinchieri auklėtiniai pirmavo apie 5 minutes, o iš viso serijoje – 25 iš 170 galimų žaidimo minučių. Didžiausia „Žalgirio“ turėta persvara finalo serijoje – vos 5 taškai.
„Manau, kad kiekvienas vilnietis didžiuojasi mumis, kai mato, kaip „Žalgiris“ švenčia pergalę prieš mus, prieš underdoginę (silpnesnę) komandą. Tai jau yra gerai, – sakė G.Žibėnas. – Kaip baigsis serija, tuomet ir matysime. Šiandienos rungtynes turime pamiršti kuo įmanoma greičiau, įvesti keletą korekcijų ir važiuoti į Kauną.“
Visi keturi šios serijos namų mačai baigėsi išvykos ekipų pergalėmis.
„Nemanau, kad yra kažkoks didelis skirtumas, – sakė G.Žibėnas. – Žinome varžovų teritorijos priešiškumą ir savos palaikymą. Abi komandos dar prieš finalą būna tam pasiruošusios. Ereliai žaidžia penkiese prieš penkis vyrus aikštelėje, kur ir turi išsiaiškinti visus santykius. Palaikymas yra svarbus dalykas, bet jis nėra kertinis. Mėgausimės penktu maču išvykoje.“








