Trečiajame kėlinyje „CBet“ turėjo 18 taškų persvarą (72:54) ir atrodė, kad liko tik formalumai, bet jonaviečiai eilinį kartą prisižaidė, sugėrė žvėrišką varžovų atkarpą atkarpą 42:19 ir likus 2,5 minutės atsiliko 5 taškais (81:86).
Tačiau Brandonas Childressas dar kartą parodė aukštąjį pilotažą, sugrąžindamas komandą į mačą ir išplėšdamas pergalę.
Nuaidėjus finalinei sirenai arenoje užvirė tikras vakarėlis. Krepšininkai šėlo kartu su sirgaliais, o Mantas Šernius buvo kaip reikiant išmaudytas savo auklėtinių. Jautėsi, kad įvyko kažkas ypatingo.
„Linksmieji kalneliai, tokių dar nesu turėjęs per savo karjerą, – po mačo sakė jau persirengęs Mantas Šernius. – Į taktikas jau nebenoriu eiti, emocijos didžiulės. Pradėjome rungtynes taip, kaip turėjome. Išlaikėme tris kėlinius idealiai. Klaidos, bet viską atpirko energija, ryžtas, noras laimėti. Fiziškumą atlaikėme labai puikiai. Ketvirtajame kėlinyje įvyko „CBet“. Turime tų kalniukų, mes juos dar turime laiko pašlifuoti. Yra kaip yra. Daug svarbiau, kad grįžome, nepasidavėme, panikos suoliuke nebuvo ir pasiėmėme tas rungtynes. Sveikinimai komandai ir fanams.“
Treneriui po mačo buvo priminta, kad „CBet“ turi 800 tūkst. eurų, o „Wolves“ – 4 mln. eurų biudžetą.
„Visada reikia pamatuoti širdies dydį, o vėliau tik biudžetus“, – rėžė treneris.
– Kaip galėtumėte paaiškinti tokį bangavimą?
– Ne vienas mūsų krepšininkas nebuvo pajautęs tokios įtampos, kokia pradėjo kilti ketvirtajame kėlinyje. Tai yra ideali jiems patirtis gyvenime, siekiant savo karjerų. Pajutau, kad D.J.Brewtonas pradėjo imti minutės pertraukėlę, pradėjome neatsitverti. Tokie paprasti dalykai. Yra įtampos neatlaikymo detalės. Tikrai tą jutau, džiaugiuosi, kad išlipome iš tos duobės. Tą padarė pagrindiniai krepšininkai.
– Treneri – 800 tūkstančių biudžetas nugali 4 mln. biudžetą. Kai atrodo, kad klubas pradeda po truputį strigti reguliariojo sezono pabaigoje, jūs 2-0 įveikiate varžovą. Kaip pavyko taip persigrupuoti?
– Visada reikia pamatuoti širdies dydį, o vėliau tik biudžetus. Manau, kad komanda mobilizavosi. Išvykęs žaidėjas Koby McEwenas palinkėjo: „Sakė, kad jaučiu, jog galime būti ketvirti šį sezoną.“ Man tie žodžiai skambėjo po rungtynių. Komanda apsišlifavo, pajuto vienas kitą. Aikštelėje tai persiduoda. Pasitikėjimas vienas kitu. Manau, kad pavyko pataikyti su užsieniečiais, lietuviai taip pat su gerais charakteriais, kovotojai. Kokie esame, tokie esame. Čia yra komanda, taip susilipdo.
– Kaip reikia komandai išlikti susitelkusiai ir pademonstruoti panašią kovą su „Žalgiriu“?
– Raktų visada yra, bet reikia mokėti atrakinti. Turime dvi laisvas dienas, baigsis jos, tada spręsime, kaip rakinsime.
– Treneri, yra tokia „G&G sindikato“ daina: „Tie, kurių bijo visi, bijo tų, kurie nieko nebijo“. Šį sezoną esate ta komanda, kuri nieko nebijo. Kaip pavyko įskiepyti tokį bebaimiškumą žaidėjams?
– Kadangi tie kalneliai pas mus yra, tai dar nepavyko įskiepyti. Bet manau, kad tokių rungtynių patirtys, tikėjimas vienas kitu ir mentalitetas, kad rungtynės baigiasi tik nuaidėjus švilpukui, taip auga krepšininkai. Išmoksta kentėti, išmoksta skaityti situacijas įtampoje. Toks kelias yra. Jie dar dabar nesupranta, kiek jie kitam sezonui pasikėlė savo kainas.
– Atėjęs į Jonavą vasarą radote tik idėją. Viską reikėjo statyti nuo nulio. Kas buvo sunkiausia šiame periode?
– Ne pirmą kartą randu tokią komandą. Prienuose radau paliktą, šiemet vėl radau paliktą. Reikėjo išsivalyti paliktas šiukšles, pasisamdžiau asistentus ir pradėjome kurti dizainą, rinkti žaidėjus. Viskas prasideda nuo to. Niekas neapsaugotas nuo nesėkmės, kažkur rizikavome, su Brandonu, su D.J. Iš vienur kalbos vienaip, iš kitur kitaip. Daugelį žaidėjų pažinojau. Žinau, kaip norime žaisti, ką galime su jais žaisti ir taip po truputį per pykčius. Buvo nemažai pykčių, bet per pokalbius, pet video, taip ir lipdosi komanda.
– Laukia dvi laisvos dienos. Ar per jas pavyks paaiškinti D.J.Brewtonui, kad atakos metu negalima imti pertraukėlės?
– Šito turbūt neišmušiu. Viskas gerai, šiandien gerai atidirbo.
– Treneris Virginijus Šeškus prieš dvejus metus buvo labai arti medalių LKL, tačiau jų laimėti nepavyko. Kaip manote, kiek gerus šansus turite pirmą kartą klubo istorijoje atvežti medalį į Jonavą?
– Reikės jį užsidirbti, atkentėti. Jeigu išliksime tokie kovingi, kokie buvome šiandien arba išvykoje prieš „vilkus“... Galime pradėti svajoti.
