„Tai ne finalas, tai – egzekucija“, – prieš pirmąsias Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) finalo rungtynes skelbė ištikimiausių Kauno „Žalgirio“ sirgalių „Green White Boys“ plakatas.
Vis dėlto didžiąją penkerių rungtynių pareikalavusio finalo dalį pirmavo Vilniaus „Rytas“, o Andrea Trinchieri kariaunai prireikė septynių sugrįžimų iš dviženklio deficito ir stebuklingo Sylvaino Francisco tritaškio „Twinsbet“ arenoje.
Galiausiai žalgiriečiai 3-2 palaužė titulą ginusį Giedriaus Žibėno vadovaujamą sostinės klubą.
„Privalau pasveikinti „Žalgirį“, žaidėjus, – po finalo sakė Giedrius Žibėnas. – Manau, kad abi komandos galėjo laimėti seriją, bet tai tikrai neatima nuopelnų iš „Žalgirio“ žaidėjų, kurie serijos metu labai dažnai atsilikinėjo, bet išliko kartu. Sveikinimai jiems. Galėjo serija baigtis visaip. Nemanau, kad 3-0, netikiu, bet galėjo 3-1, galėjo 3-2, bet pasibaigė 2-3. Bet tokį titulo gynimą ir įsivaizdavau, ką mes ir žadėjome prieš atkrintamąsias. Jokių priekaištų žaidėjams. Turiu padėkoti žaidėjams už tikėjimą viso sezono metu, o ypač finalo serijoje. Turiu padėkoti organizacijai už reakciją sezono metu su papildymais. Mes tikrai solidžiai pasipildėme. Žinoma, pati didžiausia pagarba ir patiems ištikimiausiems sirgaliams, ypač tiems, kurie palaikė viso sezono metu, nebūtinai tiems, kurie pasirodė tik per finalus. Tikrai didelė pagarba. Deja, taurės jiems nepadovanojome, bet gyvenimas ties tuo nesibaigė.“
Visos serijos metu „Žalgiris“ pirmavo tik 34 minutes iš 210 galimų, o didžiausią 7 taškų turėtą pranašumą susikrovė tik lemiamos dvikovos paskutinėmis sekundėmis.
– Ar buvo kažkokių didelių pokyčių „Žalgirio“ žaidime, prisitaikymų prie jūsų?
– Pakeitimai buvo minimalūs tiek mūsų, tiek jų. Dienos pabaigoje rungtynės yra apie atkarpas. Ketvirtose rungtynėse turėjome 14 taškų persvarą prieš ketvirtąjį kėlinį, atrodė, kad gynyba veikia, mes apsiginame, bet prasileidžiame atkovotą kamuolį ir tris taškus, o rungtynės vėl „ant linijos“, nes skirtumas 11 taškų. Šiandien trečią kėlinį užbaiginėjome turėdami 8 taškų persvarą, bet Giedraitis įmetė nuo vidurio ir nuo lentos. Liko 5 taškai, rungtynės vėl grįžo „ant linijos“.
Tai apie charakterį, patirtį. Galbūt mums kažkiek pritrūko patirties lemiamuose ketvirčiuose, nes daug kam tai buvo pirmasis finalas.
Jei reikėtų apibendrinti visą taktinę kovą, tai didelio skirtumo tarp dviejų komandų nemačiau. Mes galime apie tai kalbėti pastaruosius trejus metus. Rezultatas kalba pats už save, nes finaluose yra 7-7.
– Ar nesigailite po ketvirtųjų rungtynių pasakęs, kad vieno žmogaus komanda laimėti titulo negali, kai šitaip lemiamame mače iššovė Smailagičius, Birutis, Ulanovas? Galbūt tai tapo didele motyvacija „Žalgirio“ žaidėjams?
– Nemanau. Mano darbas yra motyvuoti savo žaidėjus. Viskas, ką sakau spaudos konferencijoje, yra nukreipta tik į mano žaidėjus. Man visiškai nerūpi, kas ką klauso varžovų komandoje. Mes galėjome užsimotyvuoti, kai Francisco parodė „viskas baigta“. Galbūt lygiai taip pat. Ką jis motyvavo: komandos draugus ar varžovus? Manau, kad komandos draugus. Lygiai tas pats klausimas, lygiai tas pats atsakymas. Nei jam rūpi, nei man. Man svarbiausia paruošti savo komandą. Nėra taip lengva po paskutinio dūrio, kuris pavogė iš mūsų titulą, atsistatyti, įeiti į rungtynes ir vėl pirmauti didžiąją dalį. Nėra taip paprasta, bet mūsų žaidėjai parodė charakterį. Šiandien areną turime palikti pakelta galva.
– Kaip jaučiatės dėl fakto, kad „Žalgiris“ šioje serijoje pirmavo apie 34 iš 210 galimų minučių?
– Tai yra 17 proc. Gerai jaučiamės, manau, kad ir mūsų sirgaliai bei miestas gerai dėl to jaučiasi. Mes sugrąžinome tikėjimą, kuris mus veža. Mus veža ir underdogų (autsaiderių) etiketė. Žinoma, galimybė liko neišnaudota. Mes visose rungtynėse pirmavome didžiąją žaidimo dalį. „Žalgiris“ galbūt šiek tiek daugiau turėjo žaidėjų, kurie gali įmesti metimą ar sužaisti vienas prieš vieną. Nepaisant to, mes buvome visose rungtynėse. Didžiuojuosi žaidėjais. Po tokių finalų ir tokios patirties paaugo visi. Pirmiausia, tai žaidėjai, bet ir organizacija taip pat.
– Kaip pavyko suvaldyti komandos emocijas po Francisco metimo ketvirtose rungtynėse, kad žaidė vėl puikiai ir didžiąją laiko dalį pirmavote Kaune?
– Mes susitarėme vyriškai, kad viską pamiršime išėję iš rūbinės. Aš užmigau iš karto, standartiškai, nes žinojau, kad nieko dar nepralaimėjome. Atsikėlimas buvo toks... Kas vakar atsitiko? Padarėme laisvą dieną, žaidėjai turėjo bendrą vakarienę. Mes pažadėjome sau, o šiandien stovėjome už Vilnių, už „Rytą“ pakankamai išdidžiai.
– Ar tikslas yra kitam sezonui išsaugoti šitos komandos branduolį?
– Klausimas turbūt organizacijai.
– Kaip ir dėl jūsų ateities klube?
– Taip, tai irgi klausimas organizacijai. Dabar nediskutuokime apie tai, nes nesu svarbiausias žmogus, apie kurį reikėtų šnekėti. Kalbėkime apie komandą, organizaciją, žaidėjus.
– Ar sulaukėte klubo pasiūlymo likti? Ar norėtumėte likti?
– Mano prioritetas – Vilnius ir „Rytas“.
– Tai buvo ketvirta puiki finalo serija „Rytui“ iš eilės. Kiek jūs, kaip komandos vyriausiasis treneris, sulaukiate dėmesio iš kitų klubų, galbūt pasiūlymų?
– Nemanau, kad dabar yra ta vieta apie tai kalbėti. Mes, treneriai, paaugome, šį sezoną daug atlaikėme. Galbūt viena kita drama turėjo būti mažiau, bet mūsų darbas yra kasdienis, tad turime išmokti tuos dalykus ignoruoti, o kartais priimti kaip motyvaciją.
– Ar po tokios finalo serijos nėra minčių, kad vietoje „Galatasaray“ turėjote žaisti ir Čempionų lygos finale?
– Norėtųsi. Aš esu lietuvis, tad bent jau antraštes matau visas. Ar atsidarau tuos straipsnius, tai yra kitas klausimas. Dažniausiai tie straipsniai yra mokami (šypteli). Žinau, kad buvo nuomonių, kad pasirašymai buvo prasti: pradedant Gravesu, baigiant Enochu. Ir kad papildymai nepasiteisino.
Bet kaip žaidėjai tikėjo mumis, taip ir treneriai tikėjo žaidėjais. Noriu dar kartą labai padėkoti, kad su didesne rotacija, kas jiems nėra natūralu ir įprasta, jie visada liko pasiruošę. Galbūt nežaisdamas vienas rungtynes, žaidėjai buvo tiek profesionalūs, kad buvo pasiruošę sužaisti gerai kitose rungtynėse. Tokia žaidėjų kokybė mane sužavėjo.
– Nors įprastai finaluose rotacija siaurėja, šįmet taip su „Rytu“ nebuvo. Ar tai yra priežastis, kodėl kai kurie žaidėjai atsiskleidė būtent per finalus?
– Panašu. Žinoma, mūsų tikslas, nes gynyboje norėjome energijos ir intensyvumo, o dar atvira aikštelė puolime... Žinoma, „Žalgiris“ tai pristabdė. Tiesiog naudojome tai, ką turėjome. Norėjosi gal ir siauresnės rotacijos, bet ir ne visada sužaidė mūsų pagrindiniai žaidėjai, tad ieškojome ir kitų variantų. O kiti variantai būdavo pasiruošę, kartais nustelbdavo ir pagrindinį žaidėją.
– Ar sutapimas, kad „Ryto“ žaidimas šovė į viršų iškart po Saviono Flaggo traumos?
– Nepradėkite, nepradėkite. Savionas būtų davęs tikrai daug. Kaip ir minėjau po pirmų finalo rungtynių, iš mūsų serijos metu negirdėsite nieko apie traumas ir teisėjus.
Savionas nelaikė ašarų, kai suprato, kad neteko šanso pirmą kartą pakovoti dėl titulo ir teks būti stebėtoju. Jis buvo aktyvus stebėtojas.
– Šįmet pagaliau nelaukia darbai su Lietuvos rinktine. Ar tai reiškia, kad Giedrius Žibėnas pagaliau galės pailsėti?
– (iškelia rankas į viršų) Pagaliau!
– Sakėte, kad po serijos atviriau pakalbėsite apie „Wolves“ veiklos stabdymą. Tai kokia yra jūsų nuomonė?
– Prisimenate viską (šypteli). Tai yra nuostolis Lietuvos krepšiniui, kaip ir pačiam LKL. Tai galime sakyti drąsiai, nes tai buvo konkurencingas klubas.
Kitas dalykas – džiaugiamės, kad organizacija paaugo, jog galėtų juos atlaikyti. Reikėjo įdėti tikrai daug energijos ir rezervų. Manau, kad jie pastūmėjo mus tapti dar aukštesnio lygio organizacija, artėjant prie elitinės kaunantis su Eurolygos komanda, kaip kad mes kaunamės 3-4 sezoną iš eilės.
Labai džiaugiuosi, kad visi kartu atlaikėme visus šiuos tris sezonus: pradedant sirgaliais, baigiant organizacija. Mes visus trejus metus įrodėme savo pranašumą: tiek reguliariuosiuose sezonuose, tiek atkrintamosiose varžybose. Tai nebuvo lengva padaryti. O dar saldesnė tapo ta paskutinė pergalė „Arettoria“ arenoje, nes būtų išlikęs nekoks paskutinis jausmas.
Gaila žaidėjų, ypač lietuvių, gaila štabo. Aišku, jie susiras darbą, nors situacija buvo nemaloni. Didžiuojuosi klubu, kad tai atlaikėme. Mes esame pasiruošę dideliems iššūkiams. Noriu pasveikinti klubą, kad atsilaikė.
Bet plačiąja prasme tai yra nuostolis LKL ir Lietuvos krepšinio konkurencijai.
