Lietuvos rinktinė gavo pirmąjį rimtą išbandymą šią vasarą.
Pirmąsias trejas kontrolines rungtynes vid. 21,7 taško skirtumu laimėję lietuviai savomis akimis išvydo tai, kas jų gali laukti ir Europos čempionato atkrintamosiose: tūkstančių savų sirgalių į priekį stumiamą Latvijos rinktinę.
Tokio ažiotažo mūsų šiaurinių kaimynų krepšinis nematė seniai.
Pakeliui į Rygos areną, pastaraisiais metais pervadintą Kinijos elektroninės įrangos „Xiaomi“ vardu, kas kelis šimtus metrų galite išvysti buvusio žalgiriečio Rolando Šmito ar keliose Lietuvos komandose žaidusio Artūro Žagaro šypseną.
Įvairios įstaigos – nuo bankų iki draudimo bendrovių – klientus vilioja ne tik tradicinėmis savo iškabomis, bet ir krepšinio kamuoliais arba „EuroBasket 2025“ iškabomis.
Šiauriniai mūsų kaimynai pamažu užsikrečia oranžinio kamuolio liga ir projektuoja tolimą savo rinktinės žygį svarbiausiame šių metų žemyno krepšinio renginyje.
Jau už mažiau nei dviejų savaičių Rygoje bus pakelta šių metų Europos čempionato uždanga, o šventę savo sirgaliams latviai sukūrė ir ketvirtadienio vakarą.
Rekordiškai užpildytoje Rygos arenoje vieną iš tribūnų užsėdo „Jr.NBA“ projekte dalyvavę vaikai su įvairių NBA komandų marškinėliais, o aikštėje jie galėjo išvysti stipriausios pasaulio lygos vertą puolimo šou.
Kristapas Porzingis, Davis Bertanis ir Klaipėdos „Neptūno“ naujokas Rihardas Lomažas užsuko tokią pasiutpolkę, kad Rimo Kurtinaičio veido spalva sparčiai artėjo link Latvijos vėliavos bordo atspalvio.
Greitas latvių puolimas, tritaškiai ir nenutrūkstamai staigus kamuolio judėjimas kėlė šūsnį problemų iki tol estus, turkus ir kartvelus užgniaužusiai Lietuvos gynybai.
Prieš šiuos tris oponentus vos po vid. 64 taškus praleidę lietuviai vien per pirmąjį kėlinį Rygoje praleido 39 taškus ir net 12 iš 14 latvių metimų iš žaidimo (6/7 tritaškių). Po dviejų kėlinių Luca Banchi treniruojami latviai buvo pelnę daugiau taškų (59), nei Sakartvelas sekmadienį prieš Lietuvą įmetė per visą susitikimą (54).
Tiesa, lietuvius rungtynėse išlaikė jų pačių puolimas. Rokas Jokubaitis pirmajame kėlinyje truktelėjo komandą vos per 1 minutę ir 22 sekundes pelnydamas 12 taškų, aikštėje pasirodęs Jonas Valančiūnas per trumpą atkarpą iki trečiosios asmeninės pražangos suvertė 9 taškus, o mūsiškių sąskaitoje įpusėjus mačui jau buvo pusšimtis.
Po ilgosios pertraukos tempas aikštėje sulėtėjo, o tai, panašu, išėjo į naudą lietuviams.
Iš pradžių sunkesniu penketu su Jonu Valančiūnu, o vėliau greitesniu su Ąžuolu Tubeliu ir Tadu Sedekerskiu priekinėje linijoje lietuviai perlaužė rungtynių eigą ir įvėlė varžovus į atkaklią rungtynių pabaigą.
Ryškiausia latvių žvaigždė Kristapas Porzingis galėjo pradžiuginti daugiau nei 11 tūkst. latvių sirgalių, kai atliko metimą paskutinę ketvirtojo kėlinio sekundę esant lygiam rezultatui, bet „Atlanta Hawks“ centro bandymas buvo netikslus ir komandoms teko žaisti pratęsimą.
Jame iniciatyvos ėmėsi Rokas Jokubaitis, prasiveržimais arba pats rinkęs taškus, arba sutraukdavęs varžovų gynybą ir palikdavęs erdvių komandos draugams, o antrą pratęsimą dar galėjęs išplėšti Kristerio Zoriko tritaškis tikslo nepasiekė ir Lietuva triumfavo 109:105.
„Pirmiausia, džiaugiamės, kad laimėjome. Nebuvo lengva, mes taip ir tikėjomės, – po pergalės Rygoje lengviau atsiduso Rimas Kurtinaitis. – Latviai yra pasiruošę mus įveikti, nebėra taip, kaip būdavo prieš 15 metų. Jie turi labai puikią komandą. Džiaugiuosi, nes įveikėme vienus iš favoritų. Nežinau, kas ką laiko favoritais, bet aš juos laikau vienais iš favoritų Europos čempionate, o mes juos įveikėme jų pačių buveinėje. Tai yra geras rezultatas.
Aišku, yra daug taisytinų dalykų. Padarėm 20 klaidų, tai galima sumažinti. 10 iš jų buvo išvis ne į temą. Padarėme ir gynyboje klaidelių, bet ką norėčiau išskirti, tai kad kovojome iki galo, nepalūžome sunkiu momentu, sukovojome, išsitraukėme labai sunkias rungtynes. Manau, kad prieš Europos čempionatą būtent tokių rungtynių mums ir reikia.“
Nors tai buvo draugiškos rungtynės, o tokio formato mačuose kartais nusprendžiama pratęsimų nežaisti, Lietuvos rinktinės strategas apie tokį variantą nesvarstė.
„Nežinau, ką duotų lygiosios. Mes atvažiuojame ne sudalyvauti, o laimėti. Galime ir pralaimėti, bet mes visada ieškome pergalės. Išsiskirti draugiškai... Nėra tokių „draugiškai“. Šiandien mes buvome stipresni“, – sakė specialistas.
Lietuvos rinktinei tai buvo pirmoji pergalė Latvijoje prieš šios šalies komandą nuo 2015-aisiais Rygoje vykusio Europos čempionato grupių etapo, kai mūsiškiai „braliukus“ nukovė 68:49. Vėliau tiek 2017, tiek 2022 m. draugiškuose mačuose Rygoje triumfuodavo latviai, kurie lietuvius dar pažemino ir 2023 m. pasaulio čempionato kovoje dėl penktos vietos (98:63).
– Kas neveikė pirmoje pusėje su „short roll“ situacijomis, kuriose latviai nuolat jus atakavo? – po rungtynių buvo paklaustas R.Kurtinaitis.
– Žiūrėjau latvius su italais, tai jie ir prieš juos po pirmo kėlinio pirmavo 10 taškų. Jie švieži, laksto, meta, pataiko. Mes per pertrauką žaidėjų nebarėme. Taip yra, jie pataiko vos ne iš aikštės vidurio. Bertanis juos net NBA pataikydavo. Sulaukėme, kol jie pavargo, ir tų pačių metimų nebepataikė. Bet šiaip viskas veikė. Kai kur pakeitėme gynybas, kad galėtume keistis nuo pradžių. Visa laimė, kad išlyginome ir laimėjome.
– Deividas Sirvydis nemažai žaidė antroje pozicijoje. Ar norite, kad jis žaistų daugiau kartu su Roku Giedraičiu?
– Mes turime tokius vaidmenis. Sirvydį žinome kaip atakuojantį gynėją, nors mums tuo metu labiau reikėjo ne puolimo, o gynybos, nes latviai įmetė 59 taškus per pirmą pusę. Šiandien Sirvydžio išėjimas ir du jo tritaškiai perlaužė energiją ir rungtynes. Bet mes turime lygiaverčių, sąlyginai jaunų dvimetrinių žaidėjų, kurie gali žaisti per kelias pozicijas. Šiandien mes tą ir išnaudojome. Sirvydis, jei būtų reikalas, galėtų pažaisti net ketvirtu numeriu.
– Ar Ąžuolo Tubelio atkarpa ir drąsus žaidimas prieš Kristapą Porzingį buvo viena iš kertinių pergalės priežasčių?
– Taip. Čia vienas tų atvejų, kai norint laimėti kartais reikia aikštelėje padaryti „ekstra“. Jo perimti kamuoliai tai ir buvo, nors prieš tai, antrame kėlinyje, pabarėme jį už riziką, nes iš to gavome metimą.
– Jonas Valančiūnas trečiame kėlinyje gavo ketvirtą pražangą, bet toliau žaidėte su juo. Norėjote, kad „atžaistų“ savo minutes?
– Galvojome, kad net jei jis gaus tą penktą pražangą, mes žaisime toliau, nes mums nėra kur trauktis. Gerai, kad išlaikėme iki galo. O pabaigoje, turbūt matėte, žaidėme tarsi šachmatais, su puolimo ir gynybos keitimais.
– Valančiūnas nežaidė per paskutines ketvirto kėlinio minutes, kuomet varžovai žaidė su Porzingiu. Ar nebuvo minties jį mesti į aikštę?
– Mes žinome, ko jie nori. Jie nenori eiti į baudos aikštelę ir žaisti dvitaškiais. Jie nori, kad Porzingis mestų iš centro. Mes pastatėme mažesnį, mobilesnį žaidėją, kad jis neišsimestų. Mes žinome, ko ieškos varžovai, mums pirmaujant 4-5 taškais. Jie nepasižymi žaidėjais, galinčiais žaisti po krepšiu. Išsiskaičiavome, kad greičiausiai bus tritaškiai, ir ištraukėme Joną bei statėme mobilesnį žaidėją.
– Jonas metė ir pataikė vieną tritaškį, bet jis buvo „iš bėdos“. Ar neketinate daugiau naudoti šito ginklo?
– Ne, neketinu, nes man Jonas reikalingas trumpoms atkarpoms, dėl jėgos po krepšiu. Jei mes Joną nukelsime ant tritaškio, tai nepaimsime nei puolime kamuolių, ir jis dar dubliuos mūsų metikų žaidimą. Jono mums reikia apačioje, trumpai. Šiandien 13 minučių žaidė, bet įmetė 16 taškų, atkovojo kažkiek (4 – past.) kamuolių. Aš taip įsivaizduoju Joną mūsų komandoje. Aš nenoriu su Jonu žaisti 30 minučių. Gal reikės, aš nežinau, bet aš taip jį matau trumpomis atkarpomis. Jis surenka taškus, pasiima kamuolius ir mes žaidžiame toliau, kaip žaidėme. Iki šiol ši strategija pasiteisina. Esame agresyvūs, aktyvūs, bet su Jonu žaidžiame kitaip, labiau per vidurį. Jeigu jis pradės mėtyti tritaškius, nemanau, kad tai bus gerai.
– Ar Joną ir čempionate matote kylantį nuo suolo, ar tai bus sprendžiama pagal varžovą?
– Priklausys, su kokiais varžovais žaisime. Jeigu su islandais, ar, sakysime, suomiais, tai Jonas gi nesugaudys Markkaneno. Bus tokie pat dalykai kaip čia. Dar negalvojame – mums dabar svarbiausia, kad Jonas įeitų į fizinę formą, kokios jis turi būti. Jis labai greitai progresuoja, labai uoliai ir noriai dirba treniruotėse. Manau, kad viskas su juo bus gerai, o kaip jį naudosime, priklausys nuo priešininkų.
– Po šiandienos intensyvių rungtynių, ar bus sunku atsistatyti rytojaus rungtynėms?
– Turime atsistatyti, nes taip susiplanavome. Pirmas rungtynes čempionate žaisime su anglais, paskui turime vieną laisvą dieną, o tada – dvejas rungtynes iš eilės, tad išeis trejos rungtynės per keturias dienas. Mes turėsime atsistatyti, bet jau neturėsime 15 žaidėjų. Turime įeiti į tokį ritmą. Norėsime laimėti ir rytoj, bet aišku, mums bus sunku, nes jie (slovėnai – past.) žais pirmas rungtynes, o mes – antras iš eilės. Nežinau, ar Slovėnijoje galės žaisti Dončičius, nors norėčiau, kad žaistų. Turėsime žaisti tame ritme, perlaužti ir nugalėti save. Žiūrime, kad ne dalyvautume Europos čempionate, o laimėtume. Tam, kad laimėtume, turėsime perlipti per save.
– Ar gavote pastabų dėl to, kad sugadinote rekordinę latvių šventę?
– Ne, mes draugiškai, juk aš čia dirbęs ASK klube. Čia sportas. Mes galime prie stalo susėdę pasidalinti gėrimus ar valgį, bet išėjus į aikštelę dalintis nėra kuo.
– Likus žaisti 9 sekundes pratęsime ir jums pirmaujant 3 taškais, jūsų asistentas Tomas Pačėsas parodė pražangos gestą, o auklėtiniai prasižengė. Toks ir buvo jūsų išankstinis susitarimas?
– Taip. Mes susitarėme viena – apsiginti nuo paskutinės atakos ketvirtame kėlinyje (kai rezultatas buvo lygus – past.). O pratęsime, pirmaujant 3 taškais, mums jau reikėjo prasižengti, tą ir padarėme. Manau, kad tai pasiteisino, nors jie ir atsikovojo kamuolį bei metė tritaškį. Idėja buvo gera, gal tik ne visai gerai išpildyta.
