Ši istorija tęsiasi nuo pandeminio Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) sezono, kuomet šalies čempionatas nebuvo užbaigtas, o klubai nusprendė nesumokėti visų kontraktuose numatytų algų žaidėjams.
Kilo trys klausimai
„Siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų aiškinimą ir taikymą, kreiptasi į Europos Sąjungos teisminę instituciją“, – rašoma LVAT pranešime.
„Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi sustabdė bylą ir nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. LVAT pateikė Teisingumo Teismui tris prejudicinius klausimus dėl Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų aiškinimo.
Byloje nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjų LKL ir jai priklausančių krepšinio klubų skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo. 2020 m. kovo 13 d. neeiliniame LKL valdybos posėdyje pareiškėjai nusprendė nutraukti 2019–2020 m. „Betsafe-LKL“ čempionatą dėl prasidėjusios COVID-19 viruso pandemijos. Tačiau Konkurencijos taryba nustatė, jog minėto posėdžio metu pareiškėjai taip pat susitarė neišmokėti krepšinio klubų samdomiems krepšininkams atsiskaitymų už likusią sezono dalį.
Įvertinusi tai, Konkurencijos taryba nutarė, jog pareiškėjai sudarė konkurenciją ribojantį draudžiamą susitarimą, kuriuo apribojo tarpusavio konkurenciją dėl krepšininkų paslaugų pirkimo kainos, o sutarę neišmokėti atsiskaitymų nustatė jų paslaugų pirkimo kainą. Konkurencijos taryba konstatavo, jog tokiu susitarimu pareiškėjai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio reikalavimus bei skyrė jiems pinigines baudas.
LVAT pripažino, kad pareiškėjai 2020 m. kovo 13 d. posėdyje susitarė neišmokėti krepšinio klubų samdomiems krepšininkams atsiskaitymų už likusią sezono dalį, tačiau bylą nagrinėjančiai išplėstinei teisėjų kolegijai kilo klausimai dėl šio susitarimo teisinio vertinimo bei COVID-19 viruso pandemijos konteksto reikšmės pagal SESV 101 straipsnio reikalavimus.
Išplėstinei teisėjų kolegijai pirmuoju klausimu kilo abejonė, ar krepšinio klubams kaip darbdaviams krepšininkų atžvilgiu sutarus neišmokėti atsiskaitymų su jų darbuotojais galima spręsti, jog buvo sudarytas susitarimas dėl darbo užmokesčio nustatymo, prilygstantis susitarimui dėl paslaugų pirkimo kainos nustatymo. Todėl pateiktas klausimas, ar toks susitarimas apskritai gali būti laikomas konkurenciją ribojančiu susitarimu.
Antruoju klausimu išplėstinė teisėjų kolegija iškėlė abejonę, ar toks susitarimas gali būti pripažįstamas konkurenciją pagal tikslą ribojančiu susitarimu, dėl kurio pavojingumo nereikia įrodinėti šio susitarimo tikslo. Šiuo požiūriu pažymėta, jog susitarimą lėmė prasidėjusi COVID-19 viruso pandemija ir pareiškėjai veikė neaiškiomis sąlygomis, valdžios institucijoms patvirtinus atitinkamus sportinės veiklos suvaržymus.
Esant šioms aplinkybėms išplėstinė teisėjų kolegija suabejojo, ar vien dėl nustatyto susitarimo fakto šiuo specifiniu atveju galima spręsti apie jo pavojingumą. Trečiuoju klausimu išplėstinė teisėjų kolegija siekia išsiaiškinti, ar susitarimo ekonominis ir teisinis kontekstas, susijęs su COVID-19 viruso pandemijos pradžia, byloje gali turėti įtakos susitarimo ar pareiškėjo atsakomybės vertinimui“, – dėstė LVAT teismas.
