Po 20 metų pertraukos vėl susirinkę žaidėjai, kurie 2003-iaisiais Stokholme tapo Europos karaliais, nepratęsė savo pergalių serijos.
Šventinio stiliaus rungtynėse su žvaigždžių ir jaunimo talentų komanda auksinė rinktinė pripažino varžovų pranašumą 62:68.
„Man buvo sunku. Kvapą jau reikėjo gaudyti, – neslėpė 4 taškus pelnęs M.Žukauskas. – Ruošiausi, bet nepakankamai. Reikėjo pradėti kokiu mėnesiuku anksčiau. Savaitės neužteko. Bet buvo smagu. Smagu pasižaisti, pabūti su saviškiais. Prieš jaunimą pakovoti.“
Suprasti akimirksniu
- ⭐AUKSINĖ RINKTINĖ: Arvydas Macijauskas (21 taškas), Ramūnas Šiškauskas (16), Kšištofas Lavrinovičius (6), Saulius Štombergas (5), Mindaugas Žukauskas, Dainius Šalenga ir Virginijus Praškevičius (po 4), Donatas Slanina 2, Giedrius Gustas (po Achilo traumos). TRENERIAI: Antanas Sireika, Valdemaras Chomičius. NEATVYKO: Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Eurelijus Žukauskas.
„Aš pats vis dar pajudu. Žaidžiu veteranų krepšinį 40+, 45+ varžybose. Tik sezonas dabar jau buvo pasibaigęs gegužės mėnesį“, – pridūrė kibia gynyba ir taikliais tritaškiais garsėjęs 201 cm ūgio puolėjas.
„Iš pradžių ir jaunimas aikštėje slampinėjo. Mes truputį juos pažnaibėm, per rankytes padaužėm ir jie, matyt, nusprendė, kad reikia tiems vyrukams įkrėst. Teisingai, šaunuoliai, viskas gerai“, – dėl patirto pralaimėjimo simbolinėse rungtynėse neišgyveno M.Žukauskas, su Lietuvos rinktine tapęs olimpiniu prizininku ir 1996-ųjų Atlantos olimpiadoje, o su Kauno „Žalgiriu“ 1999-aisiais triumfavęs Eurolygoje.
Suprasti akimirksniu
- ⭐ JAUNŲJŲ TALENTŲ IR ŽVAIGŽDŽIŲ KOMANDA: Emilis Bartninkas (16), Dominykas Butka ir Mindaugas Lukauskis (po 10), Robertas Javtokas (7), Darjušas Lavrinovičius (6), Jonas Mačiulis, Matas Vokietaitis ir Dovydas Butka (po 4), Vaidas Baumila ir Konstantinas Lilas (po 3), Giedrius Masalskis (1). TRENERIS: Darius Maskoliūnas.
Iš buvusių bendražygių aikštelėje jį labiausiai stebino Arvydas Macijauskas. Rezultatyviausias 2003-iųjų rinktinės krepšininkas daugiausiai taškų pelnė ir šventinėse rungtynėse, nors pats kalbėjo krepšinio nebežaidžiantis.
„Atrodo lyg 18 metų jaunuolis, – Macą gyrė M.Žukauskas. – Galėtų dar žaist ir žaist. LKL lygoje – tikrai drąsiai. Dėl Eurolygos nežinau, nors pagal norą ir tai, ką jis išdarinėja, dar tikrai galėtų ir Eurolygoje.“
– Ką pats prisimenate iš to auksinio čempionato, vykusio jau prieš 20 metų? – žurnalistai paklausė M.Žukausko.
– Daug visokių mažų detalių... Jau daug papasakota. Mažyčiai žingsneliai link aukso ir galiausiai - pergalė. Aišku, labiausiai prisimenu minią žmonių jau ir ten, Švedijoje – visa „Globe“ arena buvo mūsų (dabar pervadinta į Avicii areną, – aut. past.), ir grįžus į Lietuvą.
Čia iš viso buvo kažkoks kosmosas. Važiavome nuo Karmėlavos oro uosto ir niekur nebuvo net 2 metrų laisvų, kad nestovėtų žmonės iki pat Kauno santakos. Turbūt įsimintiniausia visoje karjeroje.
Bet lietuviai moka pasitikti ir tada, jei nelaimim aukso. Užimam 4 vietą ir vis tiek ateina. Tai – mūsų kraujyje. Labai smagu, kad esu šios bendruomenės dalis.
– Palaikote ryšį, bendraujate su auksiniais bendražygiais?
– Dažniausiai tokių susitikimų metu. Yra keli, su kuriais susitinkame dažniau. Su Eurelijumi Žukausku esame užmezgę ryšį. Visą laiką sakydavome, kad esame broliai (šypteli, bet Eurelijus ir Mindaugas Žukauskai nėra giminaičiai, – aut. past.).
Kiekvienas turime savo gyvenimą. Kiekvienas kažkuo esame užsiėmę. Ir miestai skiria. Lietuva – didelė (ironizuoja).
– Bet šiose rungtynėse Eurelijaus nebuvo. Kur jis pradingo, nes susitikimui buvo registruotas.
– Nežinau, kur jis dingo. Reikės pirštu pagrūmoti. Liūdna, kad ir Šaro, ir Dariaus Songailos nebuvo. Smagu visiems susitikti, pabūti, pažaisti. Nežinau, kokios priežastys, kad jų nebuvo.
– Nepagalvojate, kad ši auksinė rinktinė galėjo ilgiau įsitvirtinti Europos, pasaulio krepšinio žemėlapyje? Iškovoti daugiau titulų?
– Galėjome, tikrai galėjome. Po metų žaidėme 2004 m. Atėnų olimpiadoje. Pralaimėjome italams... Tai turbūt skaudžiausia nesėkmė mano gyvenime. Turėjome tapti olimpiniais čempionais. Amerika jau buvo pastumta.
Suprasti akimirksniu
- Be nesėkmių Atėnuose žygiavę lietuviai, grupės varžybose 94:90 įveikę ir amerikiečius, pusfinalyje netikėtai 91:100 krito nuo italų tritaškių.
- Kitame anksčiau vykusiame pusfinalyje JAV 81:89 nusileido Argentinai, kuri galiausiai ir tapo olimpine čempione, finale 84:69 susitvarkiusi su Italija.
- Lietuva mažajame finale susitiko su JAV ir antrą sykį iš eilės įveikti amerikiečių nepajėgė – 96:104. Mūsiškiams atiteko 4 vieta.
Vėliau – 2005 m. Europos čempionatas, bet į jį mes visi jau nesuvažiavome. Jeigu ta karta būtų toliau ėjusi... Taip, 2004 m. buvo nesėkmė, pralaimėjome, bet vėliau galėjome eiti toliau.
Iš kažkur išlindo Šaro konfliktas su (Antanu) Sireika. Net nežinau, nuo ko jis prasidėjo. Jeigu atvirai, ir Šaro knygos neskaičiau. Gal buvo užgautos kažkokios ambicijos? Tai mums patrukdė. Turėtume atsisukti kiekvienas į save ir pažiūrėti. Galėjome, aišku, daugiau (laimėti).
– Kalbant apie jūsų karjerą, visi turbūt labiausiai prisimena, kaip M.Žukauskas sustabdė Dirką Nowitzkį. Ar tai tiesiog legenda? Kaip jūs pats prisimenate tas rungtynes su Vokietija?
– Tai va, šiandien savęs taip stipriai nemotyvavau, nes nebuvo D.Nowitzkio. Būtumėt atvežę, būčiau kitaip sužaidęs (juokiasi).
– Buvo Matas Vokietaitis...
– Teisingai! Turbūt prieš jį tik stipriau ir pakovojau. Aišku, juokauju. Jei gerai prisimenu, tai prieš D.Nowitzkį gyniausi gal 5 minutes ir užsidirbau 5 pražangas. Bet D.Nowitzkis buvo išvestas iš kantrybės. Tokia ir buvo mano misija. Po to jau jūs, žurnalistai, viską parašėte, kaip buvo. Džiaugiuosi prie to prisidėjęs.
– Dabartinė Lietuvos rinktinė medalių nelaimi jau 8 metus. Kaip mums sugrįžti į tas prizininkų gretas?
– Vėl pirmiausia reikia visiems susirinkti. Tikrai turime talentingą kartą, kuri gali laimėti. Trūksta ir šiek tiek sėkmės. Kiek pabaigų pralaimėjome pernai Europos čempionate? Tikrai tikėjau, kad Berlyne galėjome kažką nuveikti.
Šiais metais rinktinė irgi žiūrėjosi gražiai. Iki rungtynių su serbais, kur mus surakino gynyboje... Talento yra, reikia kantrybės mums visiems. Palaikyti ir tikėtis, kad tas medalis bus kuo greičiau. Gal olimpiadoje?
– Europos čempionų pagerbimas vyko ir Šiauliuose. Kaip nutiko, kad dėmesio sulaukė tik vienas Antanas Sireika (kuris yra ir Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos narys, – aut. past.)? Mindaugas Žukauskas ir Donatas Slanina buvo pamiršti?
– Čia jau mūsų mero reikalai... Jis vienas taip nusprendė. Šiauliuose mes turim karalystę. Jeigu domitės, tai mes jau greitai atsiskirsime nuo Lietuvos (juokiasi). Toks buvo jo pasirinkimas.
Ar apmaudu? Ne. Jeigu būtų kvietęs, aš turbūt nebūčiau atėjęs. Šventė buvo šios rungtynės. Atėjau, pabuvau su visais Lietuvos žmonėmis. O ten? Paprasčiausia parodija. Kiek ten buvo žmonių? 10? Man tai priminė sovietinius laikus... Įsiteikė sau ir tiek.
Suprasti akimirksniu
- 2016–2021 metais M.Žukauskas vadovavo „Šiaulių“ klubui, užėmęs ir prezidento, ir direktoriaus, ir sporto direktoriaus pareigas. Bet 2021-ųjų vasarą jis su gimtojo miesto komanda atsisveikino, viešai pareiškęs, jog nebegali pakęsti miesto politikų kišimosi į komandos reikalus.
– Grįžtant prieš šių rungtynių, kaip manote, ar 30-mečio proga dar norėsis išbėgti į aikštelę?
– Jeigu širdis nesustos, tada – taip (juokiasi). Dar po 10 metų daliai iš mūsų bus jau beveik 60. Man jau bus netoli... Pasibaigus šioms rungtynėms juokavau su A.Macijausku, kad po 10 metų mes jiems atsikeršysim. Bet būtų gerai, kad vaikinų nereikėtų atsinešti (juokiasi). Aišku, būtų smagu, bet metai bėga.
Suprasti akimirksniu
- Olimpinio prizininko, Europos ir Eurolygos čempiono M.Žukausko pėdomis stengiasi žengti abu jo sūnūs – 24-erių Mantvydas rungtyniauja NKL, o 18-metis Deividas yra registruotas šiam LKL sezonui „Šiaulių“ klube.
– O jūs patį gal vėl išvysime ir šalia krepšinio aikštelės? Kokie artimiausi planai?
– Dabar planuoju keliauti į rūbinę. Tokie mano artimiausi planai (juokiasi). Tolesni? Matysime. Gyvenimas parodys.
