Prie šio rinktinės vairo buvo pirmą kartą vyriausiojo trenerio duonos ragavęs buvęs Lietuvos krepšininkas Darius Songaila. Vilniaus oro uoste kalbintas strategas neslėpė džiaugsmo dėl šio pasiekimo ir dėkojo juos palaikiusiems sirgaliams.
„Noriu padėkoti federacijai, rėmėjams ir visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie šio proceso. Dėkoju kineziterapeutams, mano kolegoms iš JAV, visiems vaikinams, kurie sutiko atvykti. Treniruočių procesas buvo su traumomis. Ačiū tiems, kurie liko.
Galutinis rezultatas – sidabras. Gal jis yra kartesnis dabar, bet tikrai bus daug saldesnis vėliau. Tą patį pasakiau ir komandai. Džiugu, kad pavyko užimti tokią aukštą prizinę vietą, ir labai džiugu dėl žaidėjų“, – kalbėjo treneris.
– Kaip komanda reagavo į pergalę prieš Prancūziją?
– Visą laiką įmanoma geriau. Manau, patys supratome, kad mūsų finalas buvo su prancūzais. Buvo labai puikios rungtynės – žaidėjai išėjo užsivedę, įvykdė planą. Prie viso to sėkmingai atakavome krepšį.
– Jūsų trenerio karjeroje tai yra pirmas medalis. Kaip smagu dėl to?
– Dabar labai stipriai užsikėliau kartelę, bet džiugu karjerą pradėti nuo medalio. Dar kelias dienas pagyvensiu šia atmosfera, ir tada laukia kitas vyriausiojo trenerio darbas.
– Kuo ši komanda buvo ypatinga?
– Pradžioje turnyro kiek sunkiau atrodėme kaip komanda. Visas susiklijavimas atėjo aštuntfinalyje. Tada ketvirtfinalyje ir pusfinalyje atrodėme kaip komanda – stovėjome vienas už kitą. Buvo visai kita emocija, išpildymas ir visa kita. Buvo žaidėjų noras, patikėjo, kad jie tikrai gali, o nėra šiaip surinkti sudalyvauti.
– Aleksas Bieliauskas buvo vienas komandos lyderių. Ar nustebote šio žaidėjo universalumu?
– Aleksas vienareikšmiškai buvo stabiliausias ir geriausias žaidėjas. Yra kur kas lengviau dėlioti schemas, kai turi 5 numerį, kuris gali „rollinti“. Džiaugiuosi, kad Aleksas turėjo tokį turnyrą, ir linkiu jam sėkmės NCAA.
– Kaip vertinate savo patirtį?
– Labai gerai. Medalis yra labai gerai. Man asmeniškai bet koks rezultatas yra neįkainojama patirtis vyriausiojo trenerio poste. Vien atsistoti ir būti vyriausiuoju treneriu, ypač prieš prasidedant klubiniam krepšiniui — tai neįkainojama.
– Ar Italija buvo pati stipriausia čempionato komanda?
— Jūs urėjote susiformuoti savo nuomonę. Tą dieną jie buvo stipriausi ir pelnytai nusipelnė laimėti. Ar ji buvo stipriausia viso turnyro komanda? Negaliu neigti, nes turi aukso medalius.
— Turi kažkas iš komandos šansų praverti Eurolygos ar NBA duris?
— Manau, jei dirbs kodėl gi ne? Vyrukai yra 19–20 metų, turi dirbti toliau. Profesionalios karjeros itin įdomiai dėliojasi, ypač šiame amžiuje. Kai kurie anksčiau subręsta ir pasiekia piką anksti, kiti yra vėlesni ir ateina daug vėliau. Visi turi galimybių. Gal talento ir duomenų ne pas visus tiek, bet galimybės visiems vienodos.
– Ką galite pasakyti apie komandos charakterį?
– Džiugu buvo matyti, kad komanda klijavosi.
– Kokie buvo pirmieji trenerio žodžiai po finalo rungtynių?
– Sakiau, kad pakeltų galvas į viršų.
