Visgi šeštadienio vakarą „PalaDozza“ arenoje vaizdas nebuvo toks geras. Mūsiškės pataikė vos 16 metimų iš 55 ir neprilygo italėms.
„Kas labiausiai krito į akis, tai labiausiai nusileidome kova, fiziškumu. Apšoko, noru gal kažkokiu, – sakė ilgametė rinktinės žaidėja. – Labiau jos draskėsi už mus ir taktinių klaidų darėme. Ką buvome pasiruošę, ne viską pildėme. Galbūt užspaudė smegenis, viskas susidėjo, ir taktika.“
Kaip paaiškinti tokį statišką puolimą?
„Uždarė mūsų lyderes. Nesigavo, į vidų paduoda kamuolį, visos spaudžiasi, nepataikėme metimų iš perimetro. Tiesiog suspaudė mus visas“, – teigė G.Labuckienė.
Pergalė prieš itales būtų atvėrusi kelią į pirmąją B grupės vietą ir silpnesnę Turkijos rinktinę, tačiau dabar reikės kautis su Paryžiaus olimpinių žaidynių vicečempione Prancūzija.
Tačiau mūsiškės važiuoja į Pirėjų tik laimėti.
„Ne. Žinome, kad prancūzės yra palaužiamos. Ir kaip palaužiamos. Puikiai pažįstame jas“, – drąsiai sakė G.Labuckienė.
– Italės baudė tritaškiais, ar čia buvo tos taktinės klaidos?
– Kur rizikavome, jos įmetė kelis tritaškius, trenerių sprendimas buvo. Turėjome susitvarkyti su kitomis metikėmis, nesusitvarkėme pagal planą.
– Daug 50 prieš 50 švilpukų į varžovių pusę. Ar nebuvo keisti tokie švilpukai?
– Tuo momentu reaguoji, bet dvejas rungtynes paeiliui puikiai švilpė. Mes tiek pripratusios, kad blogai švilpia, tai neišskirčiau, kad kažkas buvo kitaip. Gan gerai švilpia.
– Pirmosiose dvejose rungtynėse dominavome savo energija, kas nutiko šiandien?
– Turbūt nusileidome ant žemės, tos energijos mažiau. Pasitikinčios savimi galbūt labiau. Nežinau, tiesiog į realybę atsitrenkėme.
– Galbūt kaip tik toks geras niuksas prieš Pirėjų?
– Galbūt per aukštai pakilome. Kovosime su bet kuo, norėjosi tos pirmosios vietos, bet mes tikrai nepasiduodame.
– Kiek trūksta tų tritaškių?
– Mes nesame metikių komanda, bet tie pataikyti metimai atvertų visoms rankas ir pasitikėjimo.
– Galbūt per daug gerai apie save pagalvojote?
– Gal patikėjome, kad galime ir norime daugiau. Iš pradžių buvo – vienos gerai, o antros gerai. Dabar galvojome apie geresnį varžovą. Apetitas kyla bevalgant.
– Ar italų sirgaliai prisidėjo prie tokio rezultato?
– Jos turėjo šeštą žaidėją, nemažai žmonių susirinko, nemaža emocija. Neatlaikėme energijos. Bet ir mūsų sirgaliai šaunūs, labai ačiū. Bet yra kaip yra.
– Atmetus šitas rungtynes, su kokiomis nuotaikomis važiuosite į Graikiją?
– Puikiomis. Aišku, dabar toks liūdesėlis yra, bet mes patekome toliau. Aišku, norėjome laimėti. Važiuojame toliau, niekas neprarasta.
– Pasižymi daug blokų, kaip tai pavyksta?
– Sirgaliai juokauja, kad mano pravardė – Giedrė „stogas“ Labuckienė. Visada skaičiuoju varžovių žingsnius, tykau tų metimų, stengiuosi atiduoti tą, ką galiu. Gynyba visada buvo ir bus mano arkliukas.
– Kiek liko energijos rezervo?
– Ūpas geras, atsistatysime. Aišku pavargome, bet atsistatysime. Turėsime dienų be rungtynių, laiko pasiruošti ir galvas pravėdinti. Nes tikrai čia viskas vyko labai greitai. Atsistatysime ir išeisime tokios, kokios esame iš tikro.
