Traumų ir netekčių iškamuotas „Rytas“ paneigė visas prognozes, kai trečiadienį svečiuose 90:81 pranoko Stambulo „Galatasaray“ ir ne tik iškovojo bilietą į atkrintamąsias, bet ir sučiupęs pirmąją vietą grupėje užsitikrino namų aikštės pranašumą ketvirtfinalio serijoje.
„Nerealios emocijos, – džiaugėsi tik prieš kelias savaites komandą papildęs Augustas Marčiulionis. – Manau, daug visko susidėjo. Susidėjo tai, kad Jerricko neturėjome – keista buvo prieš rungtynes. Bet turėjome pasitikėjimą visa komanda, kad eisime, imsime, kovosime. Dėl visko džiugu – ir dėl to, ką padarėme istoriškai, ir dėl to, kad turime pilna traumų, žaidėme aštuoniese su trimis dubleriais, bet visi ėjo, griuvo, kovojo. Dėl to dar dvigubai smagiau – žinojome, kad turime eiti, kovoti bei iškovojome tokią svarbią pergalę.“
Jam tai buvo vos trečios rungtynės sugrįžus į „Rytą“. Dvi iš jų buvo žūtbūtiniai mūšiai FIBA Čempionų lygoje, o trečiąsias rungtynes vilniečiai žaidė Kaune prieš amžiną varžovą „Žalgirį“.
Kokį įspūdį Augustui palieka komanda, į kurią jis grįžo po 5 metų pertraukos?
„Palieka gerą įspūdį. Žaidėme trejas labai svarbias rungtynes prieš geras komandas. Apskritai, kaip krepšininkas, tu nori žaisti prieš geras komandas, tad smagu žinant, jog rungtynės kažką lemia, kad turi išeiti pilnai susikaupęs, neturėti jokių dvejonių ir abejonių, būti užtikrintas. [Per tas trejas rungtynes] sužinojau, kad turime tikrai gerą komandą, tik reikia išsigydyti tas traumas, stabiliau žaisti. Rūbinėje kalbėjome, kad šį sezoną dar galime nuveikti įdomių dalykų. Manau, su tokiomis pergalėmis tas pasitikėjimas tik augs, turime tikrai gerą komandą“, – sakė A.Marčiulionis.
Vilniečiai akistatoje su „Galatasaray“ pirmavo net 32,5 minutes iš 40, turėjo ir dviženklį pranašumą, bet varžovai buvo išlyginę rezultatą tiek trečiajame, tiek ketvirtajame kėliniuose. Kaip pavyko išlaikyti šaltus nervus svarbiausiais momentais?
„Buvo geras balansas tarp šaltų nervų ir emocijos, kovingumo, – sakė A.Marčiulionis. – Kaip ant suolo visi palaikėme, po kiekvieno epizodo visi ploja. Tikrai jautėsi, kad nebuvo jokių asmeninių dalykų, visi ėjome su mintimi, kad padarysime viską, ką galime, jog laimėtume. Kas ginsis, kas rinks taškus, kas tiesiog perdavinės kamuolį, kas kovos dėl kamuolių. Tai, kad kovojome kaip komanda, labai padėjo. Rungtynių pabaigoje kamuolys judėjo, atakavome tuos žaidėjus, kuriuos norėjome, nebuvo „hero-ball“, kai kažkas pasiima ir „šveičia“ tritaškį. Žinojome, kad esame išretėję, bet visi kartu kovojome.“
„Rytas“ žengė į kitą etapą nepaisant netekčių. Dar vasarį komandą paliko Jacobas Wiley ir Jordanas Walkeris, Kaune čiurną susižeidė Jordanas Caroline'as, o prieš pat rungtynes traumą patyrė ir žaisti negalėjo rezultatyviausias komandos žaidėjas Jerrickas Hardingas.
Nepaisydamas kelio skausmo žaidė ir Artūras Gudaitis, o per pastarąjį mėnesį „Rytą“ papildė vos vienas žaidėjas – būtent A.Marčiulionis.
Tokia avarinė situacija lėmė, kad net keturi „Ryto“ žaidėjai žaidė po daugiau nei 30 minučių, o aikštėje teko pasirodyti ir dviem jauniems žaidėjams Gantui Križanauskui ir Ignui Urbonui.
„Prieš rungtynes kalbėjome, kad reiks kovoti su tuo, ką turime, žinodami, kad Jerricko nėra. Ir dubleriai gavo šansų, visi gavo šansų. Visi išsidalinome minutes gana tolygiai. Žaidėjams iškritus, tu dar labiau koncentruojiesi į savo komandą, ta komanda dar artimesnė. Emocija ir užsikūrimas buvo pagrindiniai dalykai“, – sakė A.Marčiulionis, kuris per 17 minučių pelnė 10 taškų ir atkovojo 4 kamuolius.
Pats „Ryto“ jaunimo sistemą praėjęs vilnietis džiaugėsi ir dėl 19-mečio G.Križanausko bei 18-mečio I.Urbono pasirodymų.
Nors jie žaidė nedaug – atitinkamai 9,5 ir 4,5 min., bet padėjo išsaugoti jėgas komandos draugams. G.Križanauskas pelnė 2 taškus ir aktyviai dirbo gynyboje, o I.Urbonas spėjo išdalinti net keturis rezultatyvius perdavimus.
„Jie žinojo, kad gaus šansą, o tada su visai kitokiu mentalitetu ir apšyli, ir ruošiesi rungtynėms, o išėjęs į aikštelę supranti, kad išėjai ne šiaip pabėgioti, o turi kažką duoti. Manau, abu, tiek Gantas, tiek Ignas, davė labai geros energijos gynyboje. Gantas spaudė per visą aikštelę, Ignas kovojo dėl kamuolių, priėmė gerus sprendimus puolime. Tikėkimės, kad pasitikėjimas persineš ir į rytojų, nes žinau, kad pradeda seriją su dubleriais“, – šypsojosi A.Marčiulionis.
„Ryto“ įžaidėjas pakomentavo ir susidūrimą su „Galatasaray“ treneriu ir buvusiu ilgamečiu Italijos rinktinės žaidėju Gianmarco Pozzecco. Ar vyrai buvo pažįstami iš anksčiau?
„Ne, netikėtai. Priėjo, paklausė, ar mano tėtis – Šarūnas, pasisveikinome. Sakė, kad jis buvo vienas mėgstamiausių jo žaidėjų, buvo labai geras žaidėjas, – išsišiepęs pasakojo Augustas. – Tiesiog labai malonus, trumpas 30 sekundžių pokalbis. Jis man palinkėjo sėkmės, aš palinkėjau jam. Tikrai labai malonu, kad žmonės prisimena, o tėtis turi didelę pagarbą Europos krepšinyje.“
O ar jis pats jau sulaukė tėčio sveikinimo žinutės?
„Nežinau, dar tik įsijungiau internetą, bet šiandien dar tikrai pasikalbėsime“, – sakė Augustas.
„Rytas“ savo varžovus sužinos per burtų ceremoniją penktadienį. Ketvirtfinalyje iki dviejų pergalių vilniečiams gali tekti Berlyno ALBA (Vokietija), Badalonos „Joventut“ (Ispanija) arba Nimburko ERA (Čekija) barjeras.
