Praktiškai visi savo prognozėse nurašė jonaviečius, skirdami šiai komandai paskutinę arba priešpaskutinę vietą. Ko gero, niekas nematė šio klubo atkrintamosiose. Ir tai buvo visiškai logiškas spėjimas, nes tai buvo būrys nežinomų arba jau į paraštes nukištų žaidėjų.
„Man reikėjo išsirinkti iš to, kas liko. Pirmiausia, susirinkau pažįstamus lietuvius, buvo pokalbių ir su kitais lietuviais, bet jie išėjo į turtingesnius LKL klubus. Neturėjome tiek pinigų. Surinkome tuos, kas liko po pietų“, – vaizdžiai bendraudamas su 15min komplektaciją apibūdino treneris M.Šernius.
Buvęs LKL metų strategas taip pat pripažino, kad ne tik žaidėjai, bet ir jis neturėjo didžiulio susidomėjimo vasarą bei sutartį pasirašė tik liepos 15-ąją.
„Darbo negavau, turėjau įrodyti viską iš naujo ir buvau labai užsidegęs tai padaryti“, – sakė 41-erių specialistas.
Tačiau nereikalingas treneris ir nereikalingi žaidėjai tapo tikromis LKL žvaigždėmis. Trimis pralaimėjimais sezoną pradėję jonaviečiai per likusius 29 turus iškovojo 19 pergalių ir yra labai ryškūs favoritai užbaigti reguliarųjį sezoną trečioje vietoje. Ką? Trečioje?
Tai kaip visų nurašytas Jonavos klubas sugebėjo įsitaisyti šalia „Žalgirio“ ir „Ryto“? Kaip ši grupė „skalbia“ beveik visą LKL ir yra įvardijama, kaip neparankiausia lygos komanda? Kaip taip įmanoma?
Apie Jonavos sėkmės istoriją ir taip, kaip šis klubas vos nesubyrėjo sezono viduryje – 15min interviu su „CBet“ pergalių architektu M.Šerniumi.
– Treneri, kaip sekasi, kaip gyvuojate?
– Toliau savo rutinoje. Dabar kaip tik susitikęs pietauju su Brandonu Childressu. Rutina. Pas mane atėjo jo siuntinys ir sakau jam: „Einam, pavalgysim po burgerį.“ Labai paprasta.
– Esate labai geroje pozicijoje užimti trečią vietą. Kiek dabar komandoje to susitelkimo ir rimties? Ar kaip tik viską darote per tą gerą nuotaiką?
– Viskas turi būti kartu. Ir ta gera nuotaika, ir susikaupimas. Rutiną tokioje sezono stadijoje jau turi būti išdirbęs. Žinai, ką kiekvieną rytą turi padaryti. Žinai, kokios bus užduotys kitoms rungtynėms. Jau labai gerai pažįstame komandas, turime būti išsibandę viską prieš jas. Esame tarsi kareiviai. Einame į pratybas, o kai jau reikia – į karą.
– Galbūt pradėkime nuo pradžių. Jonavos klubas disponuoja 800 tūkst. eurų biudžetu – vienu mažiausių lygoje. Ar galite atskleisti, kaip tokio riboto biudžeto klubui suburti tokią sudėtį? Kame yra tos sėkmės šaknys?
– Šaknys yra tame, kad klubas pasitikėjo manimi, davė man visišką laisvę, ačiū Vaidui Vaškevičiui. Man buvo leista suburti komandą pagal tai, kaip aš įsivaizduoju. Kokio man reikia centro, kokio man reikia gynėjo, kokio reikia atakuojančio gynėjo. Pirmiausia, tas pasitikėjimas iš klubo atėjo. Aišku, ir pačiuose pasirinkimuose yra sėkmė. Pavyzdžiui, Dominicas (Brewtonas), jis pradeda karjerą. Tu pasiklausi trenerių atgalinio ryšio, visi treneriai, aišku, gerai atsiliepia apie jį. Mes turime nedaug informacijos. Turi tikėti tuo, ką agentas tau siunčia ir ką tu matai per video. Informacija – labai ribota. Reikia sėkmės. Labai gerai, kad pažinau Ukrainos krepšinį, todėl pavyko prisikviesti tiek Zotovą, tiek Blyzniuką. Judviejų daug dalykų statistikoje nesimato, bet jie didelį darbą atlieka. Ir, aišku, pažinojau lietuvius Venskų, Majauską, Khirvesą iš Latvijos-Estijos lygos. Surinkau žaidėjus, kuriuos pažinojau. Žinojau, ką gausiu. Labai gerai jie sulipo rūbinėje, o tai ir yra svarbiausias dalykas. Viskas prasideda nuo rūbinės ir persikelia į aikštelę.
– Ar galite papasakoti procesą, nuo ko pradėjote burti komandą, koks buvo konceptas?
– Čia reikia grįžti į liepos 15 dieną, kai pasirašiau sutartį. Prieš tai net nežinojau, kad turėsiu galimybę dirbti LKL. Liepos 15-oji yra ta data, kai jau nelikę nei lietuvių, nei geriausių užsieniečių. Turbūt buvau paskutinis treneris, kuris gavo darbą LKL. Visos komandos buvo lietuvius susigraibiusios. Man reikėjo išsirinkti iš to, kas liko. Pirmiausia, susirinkau pažįstamus lietuvius, buvo pokalbių ir su kitais lietuviais, bet jie išėjo į turtingesnius LKL klubus. Neturėjome tiek pinigų. Surinkome tuos, kas liko po pietų.
– Tai susirinkote tokius nelabai reikalingus kitiems?
– Kažkas tokio. „Šiaulių“, Utenos, „Lietkabelio“ ir „Neptūno“ biudžetai yra daug didesni, jie gali pasiūlyti daugiau. Jie buvo pasirašę sutartis su visais norimais lietuviais.
– Ar norėdamas motyvuoti žaidėjus, bandėte jiems tai pasakyti?
– Galbūt to kiekvienam to neakcentavau, bet iškart pasakiau aiškius vaidmenis. Žaidėjas renkasi – pinigai ar žaidimo laikas. Mano koziris buvo, kad aš turiu tą vietą. Sakydavau: „Jeigu turi laiko, pasižiūrėk istoriją. Kas pas mane žaidė, eina aukščiau.“ Tiek lietuviai, tiek amerikiečiai – Miniotas, Sušinskas, Beručka. Jie tuo metu niekam nereikalingi buvo, bet pasikėlė savo akcijas. Taip pat ir kalbuosi su užsieniečiais, stengiuosi tai išnaudoti. Nė vienas pas mane žaidęs žemiau nenukrito. Aišku, yra ir išimčių.
– O kodėl jūs pats tik liepos 15 dieną radote klubą?
– Klubas mane rado. Turėjau užsienio klubų susidomėjimo, kurie rungtyniauja europiniuose turnyruose, bet niekas nebuvo konkretu. Niekas ant stalo nebuvo padėta, viskas kalbų lygyje. O Jonava tiesiog atėjo ir patikėjo manimi. Aš pats esu iš tų, kurie mėgsta dirbti, neuždirbti tų milijonų. Galėjau sėdėti ant sofos iš žiūrėti LKL, bet nusprendžiau padirbti.
– Turbūt galima sakyti, kad irgi, kaip ir jūsų žaidėjai, taip ir jūs nebuvote paklausi prekė rinkoje?
– Taip, aš esu alkanas. Po dvejų metų asistento darbo Europos taurėje pajutau, kad kažką tikrai išmokau, pasisėmiau. Aišku, labai norėjau likti Europos taurėje, toje virtuvėje, bet kažką ne taip dariau ir neišlikau. Aišku, klubas dingo. Darbo negavau, turėjau įrodyti viską iš naujo ir buvau labai užsidegęs tai padaryti.
– Kaip sezono eigoje pavyko išsitraukti tokį atradimą, kaip Brandonas Childressas?
– Su juo šiek tiek bendravau vasarą ir iš trenerių Vokietijoje gavau labai blogus atsiliepimus apie Brandoną. Bet vėliau išsitraukiau kelis kontaktus, vienas iš jų buvo „Ryto“ gynėjas Ignas Sargiūnas. Tai buvo didžiulis kontrastas nuo to, ką man pasakė treneriai ir to, ką papasakojo žaidėjai. Supratau, kad ta informacija iš trenerių nebuvo labai patikima, labiau vadovavausi informacija, kurią žaidėjai man pasakė. Jis darbo negavo, nes klubai kreipė dėmesį į tai, ką jiems sakė treneriai. Kadangi traumą gavo Koby McEwenas, negalėjo išsigydyti, turėjo grįžti pas savo gydytojus, greitai reagavome į situaciją, pasikvietėme Brandoną ir jis sutiko. Tokių žaidėjų atradimas yra juodas darbas, reikia nuolat sekti, gilintis, tada mažesnė rizika nepataikyti.
– Ramūnas Butautas yra pasakęs, kad žaidėjas prie žaidėjo turi derėti. Kaip reikia nuspėti, pamatuoti suderinamumą, kai jų dar neturi kartu aikštelėje?
– Čia reikia vesti paskaitą, kad tau pasakyčiau visą šitą. Trumpai apibūdinant – šaškių dėliojimas. Pabandai pamatyti žaidėjo stipriąsias vietas ir pabandyti priderinti prie kito žaidėjo. Svarbiausia, kad nebūtų abu vienodi. Kažkas turi mokėti žaisti nugara, kažkas turi mokėti iš už užtvarų išbėgti, kažkas turi mokėti žaisti pikenrolą, gerai gintis. Kartais gali susikurti labai gražią viziją, bet tai prasilenkia su realybe. Čia reikia ir sėkmės. Šį sezoną aš aukojau centimetrus, bet gaunu greitį, krepšinio skaitymą krepšinio, bet neturime ūgio. Aš aukoju tuos krepšinio skaitymą krepšinio, bet neturime ūgio. Aš aukoju tuos 4-5 atkovotus kamuolius, kurių neatsikovojame dėl savo dydžio. Kai toks biudžetas – turi kažko atsisakyti, bet rizika pasiteisino.
– Kaip pavyko viename penkete sutalpinti tokius du puolimo žaidėjus, kaip B.Childressas ir D.Brewtonas?
– Pradžioje žaisdavome su dviem kamuoliais (juokiasi). Bet šiaip jie yra skirtingi. Iškart tai mačiau. Nors ir mėgsta kamuolį, taškus, galbūt gynyboje nėra stipriausi. Mačiau, kad jie tiks ir neatims taškų vienas iš kito.
– Kuo jie skiriasi?
– Dominicas turi daugiau įžaidėjo savybių ir viską gali padaryti nuo perimetro, o Brandonas – jis yra daugiau metikas iš už užtvarų.
– Komanda atrodo neblogai subalansuota. Turite talento puolime, bet ir gynybinių darbininkų, kaip Simas Jarumbauskas, Lukas Kreišmontas, Martynas Arlauskas. Kiek jie svarbūs šitoje dėlionėje?
– Jie yra darbininkai, nebijantys kristi ant kamuolio, pasistumdyti, kažką pastumti. Tas pats Khirvesas ir toks, Oskaras Pleikys pridėjo, Majauskas, Blyzniukas, Zotovas. Esame labai kieta komanda ir su tuo fiziškumu daug laimime.
– Prieš sezoną visi jus nurašė. Ar pats prieš sezono pradžią jautėte, kad šitas klubas gali kažką nuveikti ir kodėl?
– Dar sezono pradžioje tarpusavyje kalbėjomės, kad labai patinka, ką surinkau, trūksta dar poros žaidėjų, bet ta dėlionė su potencialu. Tikrai pats nesitikėjau, kad taip gerai vyks viskas eigoje, galiu tai pripažinti. Bet, kad bus gerai, tai jaučiau.
– Užsiminėte, kad taip gerai nesitikėjote. Kuo nustebino šita komanda?
– Atsidavimu aikštelėje. Dėl to griuvimo ant kamuolio sunkiais momentais, nepasidavimo, šaltakraujiškumo. Ištraukėme ne vieną mačą, kuomet atsilikome 15-20 taškų. Tokios rungtynės parodo, kad esame komanda. Niekas nerėkia vienas ant kito, nebado pirštais, einame toliau ir kaunamės. Taip labai svarbus dalykas yra sirgaliai. Kai tu atvažiuoji žaisti pirmąsias rungtynes į Telšius ir iš Jonavos atvyksta du autobusai – tai įpareigoja. Tokio gero ryšio su sirgaliais nejutau dar nė vienoje Lietuvos komandoje, kurioje dirbau. Pas mus amžiaus vidurkis yra apie 25 metus. Turime intelektualius žaidėjus, nėra peštuko, kuris užsidegtų, ardytų komandą. Visi suprantame, ko atėjome ir dirbame. Esame tie autsaideriai, kurie ne talentu, o pastangomis nori kažką pasiekti.
– Neseniai minėjote, kad šiuo metu pietaujate su B.Childressu. Kiek dažnai visa komanda išeina pasicementuoti ir pabendrauti?
– Turėjome porą šventinių vakarienių per sezoną, dažnai po treniruotės einame pavalgyti kartu. Žinau, kad jie Jonavoje dažnai grupelėmis ateina kažkur pabūti.
– Su kokiais didžiausiais sunkumais komanda susidūrė sezono metu? Ar buvo kokių trapių momentų?
– Kalėdų laikotarpis buvo labai sunkus, nes žaidėjus užpuolė agentai, bandydami juos išpirkti, išvežti, nes komandos siūlė didesnius kontraktus. Italijos, Graikijos, Ispanijos klubai padėjo ieškoti žaidėjų ir pamatė, kad čia pas mus yra nemažai įdomių. Čia reikėjo labai daug padirbėti ir nuraminti tą gaisrą. Dominicas turėjo duobę, nes komandos pradėjo jam skambinėti ir siūlyti keturgubus pinigus. Šitas momentas buvo nelengvas, reikėjo atlaikyti.
– Kaip pavyko įkalbėti žaidėjus likti?
– Darbas. Reikėjo įtikinti agentą, įtikinti žaidėją, nes viskas buvo arti to, kad ta žaidėjų grupė pradėtų irti. Reikėjo įtikinėti agentus. Atsimenu, kad Prienuose buvau susidūręs su situacija, kad ateinu į treniruotę ir sužinau, kad žaidėjas išvažiavo į Rumuniją. Reikėjo įrodyti Jonavoje žaidėjams, kad jie pasiims kitą sezoną dar didesnius pinigus, jeigu liks. Bet taip, Bogdanas ir Dominicas buvo stipriai atakuojamas.
– Esate jaunas treneris. Ar jaučiate, kad šis sezonas jums pačiam asmeniškai yra lūžio ir dėjote didžiulį žingsnį į priekį?
– Su metais ateina patirtis. Geras sezonas buvo ir Prienuose. O šitas sezonas... Kaip kažkas sakė. Yra ginklas, suki tą ruletę ir kažkada iššauni. Tokie mažesni klubai labai nuo to priklausomi.
– Ar jaučiate, kad šitas sezonas ne tik žaidėjams, bet ir jums gali tapti tramplinu į aukštesnį lygį?
– Taip, jaučiu. Nes jau klubai pradėjo skambinėti, domėtis, bet visiems labai paprastai atsakau – sprendimą darysiu po sezono ir pirmenybė yra Jonavos klubui.
– Kokio tai lygio komandos?
– Tai yra komandos, kurios žaidžia europiniuose turnyruose.
– Kokią karjeros ambicija turite, kaip vyr. treneris?
– Labai apie tai negalvoju ir reikia žiūrėti į kitą žingsnį.
– Ar galite duoti patarimą klubams, kurie taip pat negali pasigirti didžiuliais pinigais, kaip sukurti tokį rezultatą. Kokie yra pamatiniai dalykai?
– Yra trys svarbūs dalykai – kolektyvas, laiku algos ir bazė. Jeigu kažkurio iš jų nėra ar vėluoja algos, klubas nevažiuos. Jonavoje visi šie trys dalykai yra, todėl ir turime rezultatą.
– Pagal LKL vadovų apklausą esate neparankiausia LKL komanda. Kaip galvojate, kodėl?
– Todėl, nes esame komanda, kuri niekada nepasiduoda. Mes niekada nepasiduodame. Tu negali nužudyti to, kuris niekada nepasiduoda. Šiemet mes tokie.
– Dabar artėja atkrintamosios, liko užsitikrinti tą trečiąją vietą. Su kokiais tikslais einate į atkrintamąsias?
– Pagrindinis tikslas yra kitos rungtynės. Jeigu pradėsime galvoti apie kažkokią vietą, prisižaisime. Tikslas – kitas mačas.
– Treneri, dar kalbant apie rinktinę, esate vienas iš Rimo Kurtinaičio asistentų. Kaip žinia, šiuo metu šalia LKF ir rinktinės – labai daug skandalų. Pradedant T.Pačėso ir J.Valančiūno, baigiant „TV Pirk ir Imk“. Ar toks neigiamas fonas aplink nacionalinę komandą ir LKF nesukelia minčių svarstyti savo ateities rinktinėje klausimo?
– Dabar rinktinei labiausiai reikia tylos, pabaigti visiems gerai sezonus ir susirinkti kartu dirbti, kuo mažiau kalbėti.
