Kauno „Žalgiris“ reikalus su Vilniaus „Rytu“ sutvarkė dar mačo pradžioje.
Giedrius Žibėnas jau trečią minutę buvo priverstas gesinti pirmąją minutės pertraukėlę, kai šeimininkai mačą atidarė 13:2, o po pirmojo ketvirčio vilniečiai atsiliko triuškinančiu skirtumu 9:35.
Tai – didžiausias skirtumas po pirmųjų 10 minučių per visą LKL grandų akistatų istoriją.
„Žalgirio“ pranašumas buvo išaugęs daugiausiai iki 29 taškų, kurio panaikinti „Rytui“ taip ir nepavyko, o finalinis arbitrų švilpukas skelbė Tomo Masiulio kariaunos pergalę 98:81 (35:9, 23:24, 25:24, 15:24).
Dar didesnį galvos skausmą vilniečiams sukėlė įvykis trečiajame kėlinyje. Jacobo Wiley įpėdinio rinkoje ieškantis „Rytas“ neteko ir kito puolėjo Jordano Caroline'o, kuris nusileisdamas ant žemės nikstelėjo čiurną ir aikštelę paliko tik su komandos draugų pagalba.
Rungtynes įvertino „Ryto“ įžaidėjas Augustas Marčiulionis, kuris per 24 minutes ant parketo pelnė 10 taškų (3/8 dvit., 0/1 trit., 4/4 baud.), atkovojo 6 kamuolius, atliko 5 rezultatyvius perdavimus, 2 kartus suklydo ir surinko 15 naudingumo balų.
„Kaip ir sakė treneris, rungtynes pralaimėjome per pirmąsias 6 minutes, – sakė 23-ejų metų 193 cm ūgio A.Marčiulionis. – Prieš tokią komandą, kaip „Žalgiris“, turime žaisti visas 40 minučių. Tai – aukšto lygio komanda, jų fiziškumas ir energija išmušė mus iš vėžių. Nemaža atsakomybės dalis krenta man, nes kamuolio įžaidimas ir žaidėjų įtraukimas buvo nekoks. Prieš tokią komandą reikia žaisti visas 40 minučių. Vėliau vijomės, bet svečiuose prieš tokią komandą iš tokio deficito išlipti yra sunku.“
– Ar pajautėte, kad šiose rungtynėse varžovų atlikta jūsų analizė ir jūsų žinojimas buvo kitame lygyje, jei palygintume su maču prieš Le Mano „Sarthe“?
– Taip, sakyčiau taip. Mane leido į dešinę ranką, ką akcentavome ir ruošiamės. Sakyčiau ne kiek analizė, bet tiesiog lygis. Jeigu palygintume Le Mano gynėjus ir aukštaūgius su „Žalgirio“, tai čia yra kitaip. Manau, kad ne analizė buvo ypatinga, bet tiesiog kitas komandos lygis.
– Galbūt kažkiek mintimis buvote Stambule?
– Mes nenorime taip kalbėti ir mąstyti. Toks mąstymas būtų neteisingas. Jei esi gera komanda, tuomet į kiekvienas rungtynes atsineši energiją ir fiziškumą. Manau, kad sužaidėme ne pagal savo standartą. Gal individualiai taip buvo, bet komandoje tokių minučių neturėjome, kad pasitaupytume prieš „Žalgirį“ ir nežaistume 100 proc. Bet taip, trečiadienį mūsų laukia finalas, tad turime kuo greičiau pamiršti šias rungtynes. Trečiadienį mūsų laukia svarbiausios rungtynės.
– Kaip iš jūsų perspektyvos atrodė Jordano Caroline'o trauma?
– Labai blogai prieš svarbias rungtynes Stambule patirti tokią traumą. Nežinau tiksliai kiek blogai yra. Aišku, jam skaudėjo. Jis – nerealus žmogus. Nors susitraumavo, bet vis tiek šypsena veide ir pozityvas. Bet kokiu atveju Jordanas yra didžiulė dalis komandos. Labai pozityvus žmogus. Tikėkimės, kad jį turėsime, visko gali būti. Ar turi žaidėjus, ar neturi, vis tiek turėsime kautis. Kas galės žaisti, su tais ir kovosime.
– Gal šias rungtynes prieš trečiadienį pavyks panaudoti kaip šaltą dušą?
– Mes kalbėjome, kad galime skųstis, jog po Le Mano turime žaisti prieš „Žalgirį“, bet šias rungtynes turėjome panaudoti kaip gerą treniruotę ir pasiruošimą trečiadienio mačui. Vis tiek turėjome sužaisti geriau ir išsinešti daugiau pozityvių dalykų. Manau, kad vis tiek yra gerai sužaisti prieš tokio lygio varžovą prieš trečiadienio mačą.
– Ar kažkas per tiek metų pasikeitė LKL derbių dvasioje?
– Tas pats. Gera atmosfera, žiūrovai, skanduotės, palaikymas... Viskas, kaip ir buvo visada. Smagu žaisti tokioje geroje atmosferoje.
– Kokią asmeninę patirtį pasiimsite iš tokio mačo?
– Vis tiek reikės peržiūrėti rungtynes. Manau, kad komandiškai pasiimsime tai, kad turime žaisti visas rungtynes. Negalime varžovams duoti tokių spurtų. Mes tai akcentavome ir prieš Le Maną, kuris greitai bėga ir meta, gali grįžti per minutę iš 10 taškų deficito. Analizuosime, dabar sunku pasakyti, kai po rungtynių yra daug emocijų. Tikrai pasižiūrėsime ir galėsime kažką pasiimti.
– Kiek sekėte „Žalgirį“ sezono metu?
– Visų rungtynių gal nelabai, bet žinau žaidėjus, žinau jų tendencijas. Žinau, kad Sylvainas veržiasi į dešinę ir meta, žinau Maodo Lo ir Williamsą-Gossą, aukštaūgių žaidimą... Tendencijas žinau. Žiūrėjome daug video ir vakar, ir užvakar, o tai leido dar geriau pasiruošti ir nuspėti „Žalgirio“ gynybą ir puolimą. Reikia dar geriau pasiruošti.
– Ar nėra apmaudu, kad nepavyko aikštelėje sutikti gero bičiulio Ąžuolo Tubelio?
– Ne, aš džiaugiuosi, kad jis pailsėjo. Tegul išsigydo, o susitikti dar suspėsime.
