Tą vasario 7-osios rytą „Raptors“ pasimėtyme Atlantoje Jonas Valančiūnas su entuziazmu kalbėjo apie laukiantį sugrįžimą į aikštę po traumos, kuri išvedė jį iš rikiuotės dviem mėnesiams.
„Raptors“ vyr. treneris Nickas Nurse'as dalijosi mintimis apie tai, kaip įves nykštį išsinarinusį lietuvį atgal į Toronto komandos žaidimo brėžinius. J.Valančiūnas juokavo apie savo piršto įtvarą, o komandos draugai nuotaikingai laukė, kol tvirčiausias klubo žaidėjas vėl stos ginti „Raptors“ krepšio.
Bet atrodo, kad tai tebuvo spektaklis, rašo „The Athletic“.
J.Valančiūnas taip ir nežaidė tą vakarą Atlantoje. Netrukus po treniruotės, „Raptors“ iškeitė centrą ir kartu su Delonu Wrightu bei CJ Milesu išsiuntė jį į Memfį, iš kur į Torontą persikėlė Marcas Gasolis.
Gal J.Valančiūnas apie tai jau žinojo, tik laikė liežuvį už dantų?
„Girdėjau tam tikrų gandų, bet gandų aš jau buvau prisiklausęs septynerius metus, – „The Athletic“ pasakojo 26-erių vidurio puolėjas. – Jau prieš tai buvo daug visokių kalbų, į kurias aš jau nekreipiau dėmesio. Bet iškart po treniruotės, per pietus, mane pasiekė informacija. Net praradau alkį.“
Iškart po mainų, „Open Gym“ kameros užfiksavo J.Valančiūną gan ramų ir draugišką. Lietuvis atsisveikino su savo ilgamečiais bičiuliais, treneriu N.Nurse'u, ir palinkėjo sėkmės organizacijai, kurioje 2011-aisiais pradėjo savo kelią NBA.
„Jeigu atvirai, mane nustebino tokia rami ir brandi jo reakcija, – pasakojo N.Nurse'as. – Nežinau, tikėjausi, kad jis bus ar liūdnesnis, ar labiau sukrėstas, ar dar kažkas. Bet jis susitvarkė labai vyriškai.
Jis suprato. Mes pamirštame, kad jis jau subrendęs žaidėjas. O kartu praleidome tiek daug metų. Jis žaidė geriausią sezoną savo karjeroje ir mes jį mylėjome.
Jonas žaidė mažiausiai minučių savo karjeroje, bet jis mėgavosi. Matėsi, kad jam patinka toks vaidmuo ir jam buvo garbė atstovauti „Raptors“. Kai jis buvo traumuotas, mums labai trūko jo dvasios.“
Ar „Raptors“ trūks daugiau nei J.Valančiūno dvasios, parodys galutiniai sezono rezultatai.
„Raptors“ planas buvo aiškus: M.Gasolis yra atkrintamųjų varžybų aplinkoje jau ištestuotas veteranas, dinamiškas kamuolio skirstytojas, ir, klubo akimis, geresnė J.Valančiūno versija.
Torontui nerūpi, kuris iš jų geresnis. Daugiausia dėl to, kad „Raptors“ vis tiek nebūtų galėję išnaudoti viso lietuvio potencialo.
Iš pradžių formavę J.Valančiūną kaip didžiulį NBA kūną po krepšiu, vėliau „Raptors“ prašė žaidėjo tapti greitesniu ir mobilesniu krepšininku. J.Valančiūno vaidmuo išliko labai stabilus, bet nei didesnis, nei mažesnis, net kai išaugo jo produktyvumas aikštėje.
Ironiška, kad su J.Valančiūnu puikiai sutariantis N.Nurse'as sumažino aukštaūgio žaidimo laiką iki mažiausio karjeroje (vid. 18,8 min.).
Kita vertus, J.Valančiūnas puolime buvo išnaudojamas dažniau nei bet kada anksčiau ir turėjo daugiau galimybių priimti sprendimus su kamuoliu.
J.Valančiūnas niekada nereiškė pretenzijų dėl savo žaidimo laiko. Ir dabar, nors ir paliko Torontą, jis atsargiai renka žodžius apie „Raptors“ strategiją. „The Athletic“ rašo, kad J.Valančiūno balse girdisi nuslėpta mintis, jog galbūt jis galėjo „Raptors“ duoti daugiau, nei šie iš jo išspaudė.
„Tai buvo jų sprendimas. Taip, kiekvienas nori žaisti daugiau. Ir aš norėjau žaisti daugiau. Bet buvo, kaip buvo, – pasakojo J.Valančiūnas. – Niekada nereikia pamiršti, kad krepšinis yra komandinis sportas.
Jeigu nelaimėsi, nieko gero nebus. Tad kol mes rinkome pergales ir aš buvau į tai įtrauktas, man buvo viskas gerai.
Memfyje esu labai laimingas. Turime labai gerus trenerius, kurie manimi pasitiki. Ir aš darysiu viską, kad jų nenuvilčiau.“
Atvykęs į Memfį, J.Valančiūnas per 10 rungtynių kol kas renka vid. 18,5 taško (59,4 proc. met.), atkovoja 8,8 kamuolio, atlieka 2,2 rezultatyvaus perdavimo ir blokuoja 1,4 metimo per 25,6 minutės.
„Grizzlies“ laimėjo trejas rungtynes iš eilės prieš potencialias NBA atkrintamųjų varžybų komandas. Be to, Memfio klubas demonstravo geriausius rodiklius gynyboje po J.Valančiūno ir M.Gasolio mainų.
Paprastai didesnis žaidėjo panaudojimas apsunkina efektyvumo išlaikymą. Tačiau J.Valančiūnui pavyko išsaugoti savo skaičius net ir didėjant žaidimo laikui bei atsakomybėms.
Dabar JV renka didžiausius skaičius savo karjeroje panaudojimo ir taškų per vieną išpuolį kategorijose.
„Jei atvirai, jis geresnis, nei aš tikėjausi, – neslėpė naujasis J.Valančiūno treneris Memfyje JB Bickerstaffas. – Manau, jis yra pajėgus atlaikyti dar didesnį žaidimo krūvį.
Natūralu, kad Toronte buvo kitų su kamuoliu daugiau dominavusių žaidėjų, todėl jis buvo rečiau maitinamas perdavimais. Bet Memfyje jis turi daug galimybių pasireikšti ir tuo naudojasi.
Jo efektyvumas, kai gauna kamuolį po krepšiu, yra tiesiog nerealus. Savo užtikrintais ir tiksliais metimais jis nuramina žaidimą. Jis gali tvirtai nusverti rungtynes tau naudinga linkme.
Valančiūno asmenybės ir charakterio bruožai yra puikūs. Jis toks geras žmogus, kad savaime už jį sergi ir nori būti šalia.
Tai žmogus, kokį nori turėti savo rūbinėje. Viskas, ką jis daro, yra dėl komandos. Galbūt jo skaičiai išaugo, bet jam svarbiausia padėti komandai laimėti.
Kai turi tokius žaidėjus, norisi juos išsaugoti.“
J.Valančiūnas Memfyje rodo dar geresnį kamuolio valdymą – užfiksavo savo rezultatyvių perdavimų karjeros rekordą jau antrose rungtynėse „Grizzlies“ komandoje (5 perd.). Padvigubinęs rezultatyvių perdavimų statistiką, jis perėmė dalį M.Gasolio funkcijų.
J.Valančiūno +/ – rodiklis yra geriausias Memfyje. Net kai JB Bickerstaffas norėjo užbaigti sekmadienio rungtynes su kitu centru Joakimu Noah starto penkete, pakeitęs išsibaudavusį amerikietį, lietuvis lemiamu metu išrašė porą efektingų blokų, kurie padėjo išlaikyti pergalę.
Vieną jų skėlė „Orlando Magic“ gynėjui Terrence'ui Rossui, su kuriuo keletą metų rungtyniavo Toronte. Jo visai nenustebino toks J.Valančiūno progresas.
„Toronte visada buvo aiškūs lyderiai, pirma ir antra opcija puolime. Dabar Jonas žaidžia jam artimesnį krepšinį“, – sakė T.Rossas.
„Jis 20+10 (20 pelnytų taškų ir 10 atkovotų kamuolių. – past.) lunatikas, – juokavo CJ Milesas. – Jis žino, kaip žaisti krepšinį. Jis žino savo stiprybes. Tuos skaičius jis susirenka labai lengvai. Jis visada žinojo, kad gali taip žaisti.
Jau Toronte jis turėjo daug tokių blykstelėjimų. Manau, jis bus tik dar geresnis, nes dabar dar labiau pasitiki savo jėgomis.“
J.Valančiūnas Memfyje surado labai gerą kamuolio skirstytoją. Įžaidėjas Mike'as Conley greitai užmezgė ryšį su 213 cm ūgio bokštu.
Amerikietis neslepia susižavėjimo tvirtomis J.Valančiūno užtvaromis, kurios vėliau leidžia rezultatyviai žaisti du prieš du kombinacijas.
„Tos užtvaros yra neįtikėtinos, – neslėpė M.Conley. – Jis su pasididžiavimu stato tas užtvaras. Ir kaip gynėjas aš puikiai žinau, kaip kitus gynėjus erzina toks fiziškas krepšinis.
Gera turėti tokį komandos draugą. Dar kai žaidžiau prieš jį, matėsi, jog jis gali įnešti į žaidimą visko po truputį: įmesti iš distancijos, pataikyti svarbius metimus, perduoti kamuolį, pasiaukojančiai kautis dėl kamuolių, agresyviai provokuoti pražangas.
Manau, mes iki tol nesuvokėme, ką jis mums iš tikrųjų gali duoti.“
„Nekęsdavau prieš jį žaisti, – atviravo Memfio centras Joakimas Noah. – Nes jis yra kovotojas, labai fiziškas vyrukas. Jo indėlis Memfio komandai buvo milžiniškas. Smagu būti šalia tokio gero vyruko.
Gera būti šalia žmonių, kuriems svarbiausia pergalės ir gera atmosfera rūbinėje. Jis pasirūpina, kad komandoje vyrautų darbinga nuotaika, kad efektyviai vyktų net prasimėtymas į krepšį.
Jis yra daugiau nei geras žaidėjas baudos aikštelėje ir du prieš du kompanionas. Taip, tai svarbu, bet visas tas jo indėlis komandai yra labai pozityvus.“
J.Valančiūnas nepasidavė šiai komplimentų bangai.
„Nagi nagi... – paminėjus pagerėjusią J.Valančiūno statistiką, juokėsi lietuvis. – Taip, čia turiu didesnį vaidmenį ir daugiau pasitikėjimo. Bet aš priimu kiekvieną vaidmenį.
Net jei ir žaisdavau po 15 minučių, man tai būdavo šansas. Šie vyrukai manimi pasitiki ir eina paskui. Ir aš darysiu viską, kad įrodyčiau, jog jie elgiasi teisingai.“
Šį sezoną J.Valančiūnas išgyveno daug pirmų kartų: pirmą kartą rungtynes pradėdavo nebe starto penkete; pirmą kartą buvo iškeistas; turėjo pirmą operaciją.
Bet didžiausios permainos įvyko iš pretendentų į NBA čempionų žiedus persikėlus į komandą, kuri dar neturi aiškios ateities vizijos.
Prieš keletą metų J.Valančiūnas padėjo „Raptors“ iš pralaiminčios programos tapti laiminčia. Panašu, kad J.Valančiūnas pasinaudos sutartyje numatyta galimybe ir pratęs kontraktą dar metams, už kuriuos Memfyje gaus 17,6 mln. JAV dolerių. Taip jis vėl gaus užduotį Memfiui pakartoti Toronto krepšininkų evoliuciją.
Bet jau dabar J.Valančiūnas rodo „Grizzlies“ pozityvius signalus.
„Visai nelinksma pralaimėti, ypač žaidus Toronte, kur pralaimėdavome taip retai, – neslėpė J.Valančiūnas. – Buvo nelengva. Buvo daug permainų. O aš į savo darbą žiūriu rimtai.
Nežiūriu į Memfį tik kaip į laikiną karjeros stotelę. Aš žiūriu į situaciją, kaip galėčiau ją pagerinti. Darysiu viską dėl komandos. Šiai komandai dar reikia išmokti laimėti. Mums reikia susikurti pergalių įprotį.
Iš lėto, bet einame į priekį. Svarbiausia, kad nebuvo triuškinančių pralaimėjimų – nusileisdavome tik keliais taškeliais. Tai rodo, kad jeigu sutvarkysime detales, galėsime minusą paversti pliusu.“
Mainai išaugino J.Valančiūno pergalių alkį, tačiau patenkino kitokį apetitą – žaidimo laisvės ir didesnio vaidmens. Vis dėlto mainų kartėlį lietuvis dar jaučia.
„Ar aš liūdžiu? Taip, – „The Athletic“ atviravo J.Valančiūnas. – Myliu Torontą. Man labai patiko tie septyneri ten praleisti metai. Patiko dalyvauti kelionėje, kai iš vidutiniokų tapome atkrintamųjų varžybų komanda.
Buvo šaunu ir gera. Esu labai laimingas, kur prasidėjo mano NBA karjera. Buvo pakilimų ir nuopuolių, bet visi – pradedant treneriu Dwane'u Casey ir baigiant Nicku Nurse'u, visais asistentais – visi mane kažko išmokė ir kažkuo padėjo.
Tie žmonės tapo mano draugais, ne tik bendradarbiais. Ir aš jiems už tai dėkingas.
Bet dabar pradedu naują etapą ir bandysime Memfyje padaryti tą patį. Ir kitąmet stengsiuosi išspardyti Torontui užpakalius.“
