Bene daugiausia dėmesio šią savaitę sulaukė krašto apsaugos sistemos pareigūnų diskusijos su Lazdijų krašto gyventojais dėl Kapčiamiestyje planuojamo poligono. Šalies vadovai viliasi, jog kompromisą pavyks rasti, tačiau vietiniai ragina ieškoti kitos vietos šiai karinei teritorijai.
Tuo metu naujausi reitingai šalies vadovui Gitanui Nausėdai buvo negailestingi ir nubloškė jį į du dešimtmečius nematytas žemumas. Pats prezidentas sako, jog tai kaina už aktyvumą vidaus politikoje. Reitingai nebuvo dosnūs ir Vyriausybei bei jos vadovei Ingai Ruginienei.
Pasaulio dėmesys ir toliau sutelktas į Venesuelą, kurios lyderį Amerika per specialią operaciją sulaikė ir išskraidino į JAV, siekdama jį nuteisti už narkotikų kontrabandą ir terorizmą. Negana to, amerikiečių lyderis Donaldas Trumpas ir vėl grįžo prie kalbų apie siekį perimti Grenlandiją.
Skaitykite, kad žinotumėte!
Lietuvoje
Reitingų žemumos. Prezidento ir Vyriausybės pasitikėjimo reitingai nukrito į rekordines žemumas, rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenys. Pirmą kartą per daugiau nei du dešimtmečius prezidentą neigiamai (42,6 proc.) vertina daugiau žmonių nei teigiamai (38,2 proc.). Šalies vadovas Gitanas Nausėda tokį pokyti vadina kaina už aktyvų dalyvavimą vidaus politikoje, tačiau pažadėjo daryti išvadas. Politologai atkreipia dėmesį, kad neigiamas prezidento vertinimas paskutinį kartą buvo fiksuotas tik Rolando Pakso apkaltos metu 2004 metais. Savo ruožtu pasitikėjimas Vyriausybe yra mažiausias per 14 metų ir siekia vos 11,9 procento. Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė šią situaciją sieja su sudėtingomis pareigomis ir krizėmis bei priduria, kad Vyriausybės reitingai nei prie vienos valdžios neblizgėjo.
Sunkios kompromisų paieškos. Krašto apsaugos ministerija bei kariuomenė toliau ieško kompromisų su Lazdijų krašto gyventojais dėl planuojamo Kapčiamiesčio poligono. Ministras Robertas Kaunas penktadienį atsiprašė bendruomenės už „ne ta koja“ pradėtą komunikaciją ir kvietė kartu ieškoti sprendimų. Tuo metu Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė kartoja, jog vieta nėra tinkama šiai karinei teritorijai. Premjerė I. Ruginienė pabrėžia, kad poligonas būtinas regiono saugumui, tačiau projektas neturi būti stumiamas buldozeriu. Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė pastebi plintančias melagienas ir dezinformaciją – žinutės apeliuoja į žmonių emocijas, manipuliuojama istorine atmintimi. Anot kariuomenės, steigiant poligoną šalia Kapčiamiesčio turėtų būti išperkama 13 sodybų, dar 77 sodybų savininkai turėtų patys apsispręsti, ar turtą pasilikti, ar jį parduoti valstybei. R. Kaunas pažymėjo, kad žemių išpirkimui planuojama skirti 40 mln. eurų.
Aistros dėl LRT. Parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad nėra nuspręsta, kokia forma darbo grupės siūlys keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymą – ar galutiniai siūlymai bus teikiami įstatymo projektų, ar rekomendacijų forma. Be to, Seimo valdyba šią savaitę atsisakė išplėsti LRT valdyseną peržiūrinčią darbo grupę Medijų tarybos pasiūlytomis organizacijomis. Posėdyje dalyvavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas sakė, kad slaptas balsavimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus atleidimo nepanaikintų galimo išorinio spaudimo rizikos. Tuo metu Seimo opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl LRT finansavimo įšaldymo trejiems metams. Savo ruožtu bendrą situaciją dėl LRT komentuodamas prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos nacionalinio transliuotojo skelbtoms protesto akcijoms bei pabrėžė, jog Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovų pasitraukimas iš darbo grupės „nekvepia konstruktyvumu“.
Nauji šauktiniai. Pagal naująją tvarką Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas 2026-ųjų karo prievolininkų sąrašas su daugiau nei 42 tūkst. jaunuolių pavardžių. Procesą pradėjęs krašto apsaugos ministras R. Kaunas pabrėžė, kad tarnybą atlikti savanoriškai jau pasisiūlė daugiau nei 3 tūkst. asmenų. Iš viso į devynių mėnesių tarnybą bus pašaukti beveik 3,9 tūkst. jaunuolių, kurių amžius siekia nuo 17 iki 22 metų. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas nurodė, kad šiemet šauktiniai tarnaus ir Specialiųjų operacijų pajėgose. Į šauktinių sąrašus patekę aukštųjų mokyklų studentai nebegalės atidėti tarnybos, tačiau kariams numatytos didesnės finansinės išmokos. R. Kaunas tikisi, kad dėl augančio savanorių skaičiaus priverstinio šaukimo gali ir neprireikti.
Nutrauktas kabelis. Baltijos jūroje, tarp Lietuvos ir Latvijos, praėjusį sekmadienį galimai buvo nutrauktas optinis ryšių kabelis. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad pažeidimas užfiksuotas Latvijos vandenyse, netoli Liepojos uosto. Galiausiai pažeistas optinis kabelis buvo sutvarkytas antradienį. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad nustačius tyčinį veiksmą, būtina reikalauti politinės atsakomybės ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą, primindamas, kad neseniai buvo apgadinta ir jungtis tarp Suomijos bei Estijos. Nors infrastruktūra patyrė pažeidimų, vartotojai trikdžių nepatyrė.
Sniego pusnys. Sausio pradžia nepagailėjo žiemos šalčio ir sniego gausos. Antradienį Plungėje dėl sniego paskelbtas ekstremalus įvykis, laikinai buvo uždarytos mokyklos. Dėl sniego šią savaitę laikinai buvo uždarytos ir ugdymo įstaigos Rietavo bei Kretingos savivaldybėse. To metu Vilniuje penktadienį intensyviai sningant susidarė didelės transporto spūstys, policija sulaukė 300 pranešimų, susijusių su eismo saugumu. Savo ruožtu dėl sniego Lietuvoje ir Europoje sutrikus skrydžiams buvo fiksuojami jų vėlavimai.
Užsienio naujienos
Įtampa Venesueloje. Venesuelai pradėjus masiškai paleidinėti politinius kalinius, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė planuotus karinius išpuolius. Sprendimą lyderis priėmė po to, kai Karakasas į laisvę išleido grupę sulaikytųjų, tarp kurių yra ir buvęs opozicijos kandidatas į prezidentus Enrique Marquezas. Tuo metu savaitės pradžioje, po to, kai JAV karinės pajėgos sulaikė Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro ir išgabeno jį į Niujorką, D. Trumpas pareiškė faktiškai perėmęs šalies valdymą. Venesuelos valstybinė naftos bendrovė pradėjo derybas su Vašingtonu dėl naftos perdavimo pagal JAV nustatytas sąlygas. Šis procesas inicijuotas Vašingtonui pareikalavus tiesioginės prieigos prie šalies rezervų. Savo ruožtu N. Maduro Niujorko teisme pareiškė esąs nekaltas dėl kaltinimų narkotikų kontrabanda ir terorizmu.
Siekis perimti Grenlandiją. Šią savaitę D. Trumpas vėl pareiškė, kad Grenlandija turėtų tapti JAV dalimi. Reaguodamas į tai, Grenlandijos premjeras šiuos žodžius įvardijo kaip „aneksijos fantazijas“ ir pabrėžė, jog šalis nėra parduodama. Paramą Danijai dėl Grenlandijos išreiškė ir Europos lyderiai. NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas (Aleksusas Grinkevičas) penktadienį pareiškė, kad karinis aljansas toli gražu nepatiria krizės, D. Trampui pažėrus grasinimų perimti Grenlandijos kontrolę. JAV prezidentas ne kartą tikino, kad Grenlandija yra būtina šalies saugumui užtikrinti, o Baltųjų rūmų atstovai neatmetė karinės jėgos panaudojimo galimybės. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen įspėjo, kad sąjungininkės užpuolimas reikštų NATO pabaigą, tuo metu Grenlandijos premjeras ragino nepanikuoti ir bandyti atkurti konstruktyvų dialogą su Vašingtonu.
Rusijos puolimas. Po Rusijos dronų atakos Ukrainos Dnipropetrovsko srityje be šilumos ir vandens ketvirtadienį liko daugiau nei milijonas gyventojų. Masinį smūgį raketomis bei dronais Ukrainoje Rusija sudavė ir penktadienį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Maskva atakavo panaudodama 36 raketas, įskaitant hipergarsinę raketą „Orešnik“ bei 242 bepiločius orlaivius. Smarkiausiai nukentėjo sostinė, kur apgadinta Kataro diplomatinė atstovybė bei 20 gyvenamųjų namų. Kyjivo meras informavo, jog spaudžiant šalčiui be šildymo liko pusė miesto pastatų, todėl paragino gyventojus laikinai išvykti. Tuo metu Ukrainos drono smūgis sukėlė gaisrą naftos bazėje Rusijos pietiniame Volgogrado regione. Ukrainos Generalinis štabas šeštadienį pranešė, kad naktį smogė Žutovsko naftos bazei. Pareiškime „Telegram“ nurodoma, kad ši bazė tiekia kurą Rusijos pajėgoms, ir priduriama, kad žala dar vertinama.
Protestai Irane. Irane nepaisant visiškos interneto blokados kilo didžiausia pastarojo meto protestų banga prieš valdžią. Interneto stebėsenos organizacija „Netblocks“ patvirtino, kad siekiant nuslopinti demonstracijas šalyje ryšys buvo atjungtas daugiau nei 60 valandų. Į gatves išėję žmonės skandavo šūkius „mirtis diktatoriui“ ir padeginėjo vyriausybinius pastatus Teherane bei kituose regionuose. Žmogaus teisių organizacija „Iran Human Rights“ skelbia, jog saugumo pajėgos jau pražudė apie pusšimtį žmonių. Tuo metu šeštadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pasisakė apie protestus, siūlydamas Amerikos pagalbą bei pridurdamas, kad Iranas nori laisvės. Valstybėje jau beveik dvi savaites tęsiasi milžiniški protestai, kuriuos sukėlė prastėjanti ekonominė padėtis šalyje, bet dabar žmonės reikalauja teokratinio valdymo pabaigos.
Smūgiai Jemene. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija smogė separatistams Jemene. Atakos suintensyvėjo po to, kai Pietų pereinamosios tarybos lyderis Aidarosas Alzubidi neatvyko į suplanuotas taikos derybas Rijade. Koalicijos atstovas teigė, kad jis pabėgo į nežinomą vietą, todėl buvo surengta daugiau nei 15 antskrydžių A. Alzubidi gimtojoje provincijoje. Per šiuos smūgius žuvo mažiausiai keturi žmonės. Jemeno separatistų delegacija Rijade pareiškė, kad jų grupė penktadienį po nepavykusio žemės užgrobimo nutraukia veiklą, tačiau jos atstovas spaudai atmetė šį pareiškimą. Susirėmimai tarp koalicijos pajėgų ir separatistų rodo gilėjantį politinį susiskaldymą karo nuniokotame Jemene.
