Atidarymo renginyje dalyvius nuotoliu pasveikinusios Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo, kad Europos ateitis negali būti kuriama be jaunimo balso.
„Galite sėdėti nuošalyje ir skųstis kryptimi, kuria juda politika, arba įsitraukti ir bandyti ją formuoti. Aš pasirinkau įsitraukti“, – kalbėjo R. Metsola.
Tuo metu U. von der Leyen pabrėžė, kad Europa yra daugiau nei geografija ar institucijos: „Europa yra daugiau nei vieta. Tai bendra vizija, kurią kiekviena karta perduoda toliau. Šiandien ši atsakomybė priklauso jums.“
Tradicijai – du dešimtmečiai
Europos jaunimo savaitė, rengiama kas dvejus metus, pirmą kartą surengta 2003-iais. Ją organizuoja Europos Komisija kartu su Europos Parlamentu. Ją papildo ir „European Youth Event“ renginiai. Šios iniciatyvos tikslas – stiprinti jaunimo dalyvavimą, pristatyti galimybes ir skatinti aktyvų įsitraukimą į Europos gyvenimą.
Šių metų tema – solidarumas ir teisingumas. Organizatorių teigimu, ji atspindi jaunimui svarbiausius klausimus: gerovę, įtrauktį, pragyvenimo išlaidas, darbą, aplinką ir taiką. Atidarymo renginyje pabrėžta, kad Briuselyje vykstantys susitikimai yra tik pradžia – įvairūs Europos jaunimo savaitės renginiai artimiausiu metu vyks ir skirtingose šalyse, juos organizuos nacionalinės agentūros bei jaunimo organizacijos.
Politika veikia, kai joje dalyvauji
Europos Parlamento pirmininkę R. Metsola akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas neturėtų apsiriboti stebėjimu iš šalies. Ji ragino dalyvauti visuomeniniame gyvenime, organizuoti iniciatyvas, savanoriauti ir neatsisakyti tikėjimo politika kaip pokyčių įrankiu.
„Europos jaunimo savaitė turi priminti, kad jaunų žmonių veiksmai turi poveikį. Lengva sakyti, kad politika neveikia ar Europa galėtų būti geresnė. Tačiau skirtumą kuria tie, kurie nesustoja ties nusivylimu“, – sakė ji.
Lengva sakyti, kad politika neveikia ar Europa galėtų būti geresnė. Tačiau skirtumą kuria tie, kurie nesustoja ties nusivylimu.
Europos Komisijos pirmininkė savo kalboje daug dėmesio skyrė jaunimo ateities perspektyvoms. Ji akcentavo, kad Europos institucijos siekia investuoti į darbo vietas, švietimą ir įgūdžius, taip pat didinti būsto prieinamumą. U. von der Leyen priminė apie planuojamą didesnį finansavimą programai „Erasmus+“, kuris turėtų suteikti daugiau galimybių jaunimui įgyti įgūdžių sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje.
„Šios politikos gali būti sėkmingos tik tuomet, jei jos kuriamos kartu su jaunimu, o ne vien jaunimui“, – pabrėžė Komisijos pirmininkė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad jaunimo balsas vis aktyviau įtraukiamas į sprendimų priėmimą – per jaunimo dialogus, jaunimo politikai skirtą eurokomisarą ir Jaunimo patariamąją tarybą.
Jaunimas jaučiasi neišgirstas
Apie jaunimo įsitraukimo svarbą akcentavo ir Europos Parlamento narė Nela Riehl, pripažindama, kad dalis jaunų žmonių vis dar jaučiasi nepakankamai girdimi priimant sprendimus. „Dažnai jaunimas jaučia, kad jų nuomonės išklausomos, tačiau po to realūs pokyčiai nevyksta“, – sakė ji.
N. Riehl pasidalijo ir asmenine patirtimi – į politiką ji įsitraukė ne todėl, kad to planavo, o todėl, kad jautė poreikį veikti. „Niekada neplanavau būti Europos Parlamente, bet supratau, kad turiu kažką daryti. Būtent tai mane čia atvedė“, – teigė ji.
Ji ragino jaunus žmones aktyviau įsitraukti į politiką ir nebijoti reikalauti atsakomybės iš sprendimų priėmėjų. „Mums reikia daugiau jūsų čia. Įsitraukite, kalbėkite garsiai ir reikalaukite atsakomybės“, – pabrėžė europarlamentarė.
Iššūkiai dėl būsto
Vienu ryškiausių diskusijos akcentų tapo būsto krizė ir augančios pragyvenimo išlaidos. Europos jaunimo forumo prezidentas Rareș Voicu pabrėžė, kad ši problema ypač stipriai veikia jaunus žmones, kurie dar tik pradeda savarankišką gyvenimą.
„Kai esi jaunas žmogus ir bandai įsitvirtinti darbo rinkoje, dažnai susiduri su nesaugiais darbo santykiais ir nežinomybe dėl pajamų. Tai kelia didžiulį stresą“, – sakė jis.
Pasak R. Voicu, daug jaunų žmonių dirba nestabiliomis sąlygomis arba yra priversti rinktis neapmokamas praktikas, nes be patirties sunku gauti gerai apmokamą darbą. Jo teigimu, pragyvenimo išlaidos – nuoma, maistas, transportas – tampa vis didesne našta, o būsto krizė situaciją tik gilina.
„Jauni žmonės vidutiniškai nuomai išleidžia apie pusę savo pajamų, o maždaug ketvirtadalis gyvena perpildytuose būstuose“, – teigė jis.
Jauni žmonės vidutiniškai nuomai išleidžia apie pusę savo pajamų, o maždaug ketvirtadalis gyvena perpildytuose būstuose.
Diskusijose skambėjo ir platesnis socialinės atskirties aspektas. Anastasia Andreou, Kipro jaunimo tarybos valdybos tarptautinių ryšių sekretorė, kalbėjo apie tai, kaip būsto krizė paliečia žmones su negalia – tinkamo būsto pasirinkimas yra labai ribotas, o didesni poreikiai dažnai reiškia ir didesnes išlaidas.
Kalbėdami apie galimus sprendimus, diskusijų dalyviai akcentavo investicijų į įperkamą būstą svarbą, socialinės apsaugos stiprinimą ir didesnį jaunimo įtraukimą į sprendimų priėmimą.
„Turime užtikrinti, kad jaunų žmonių teisės į būstą, darbą ir sveikatą būtų gerbiamos ir kad jiems nereikėtų rinktis tarp būtiniausių poreikių“, – sakė R. Voicu.
Europos jaunimo savaitė Briuselyje – ne tik simbolinis jaunimo susitikimas, bet ir erdvė, kurioje jaunimo problemos įgauna politinį svorį.
EP ir EK vadovės pabrėžė, kad jaunimo dalyvavimas nėra simbolinis gestas – jis tampa būtina sąlyga kuriant ateities Europą. Būtent todėl Europos jaunimo savaitė siekia ne tik suteikti platformą diskusijoms, bet ir parodyti, kad jaunimo balsas gali tapti realia politinių sprendimų dalimi.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
