Kaip ši transformacija keičia redakcijų darbą, auditorijos lūkesčius ir profesinę etiką? Savo mintimis su portalu 15min pasidalijo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros docentas, politologas Ignas Kalpokas.
Kyla iššūkių dėl kokybės
Įvairūs DI įrankiai, tarp jų – ir pasaulyje plačiai naudojamas „ChatGPT“, vis dažniau pagalbos ranką ištiesia ir žurnalistų darbe. Tokios tendencijos I.Kalpokas savaime nesiūlo demonizuoti. „Čia būtų tas pats, kas smerkti automobilį, nes arklių nebereikia“, – sako jis.
Eksperto nuomone, ieškoti būtų, kaip žurnalistai galėtų palengvinti sau darbą, yra visiškai natūralu. O DI įrankiai būtent tokią funkciją ir atlieka. Pasitelkiant juos, optimizuojami kaštai – žurnalistai tą patį darbą atlieka greičiau, todėl bendras produktyvumas išauga.
Anot docento, kol tai liečia, pavyzdžiui, stilistines korekcijas ar klaidų šalinimą, didelių problemų nekyla. Visgi nerimą I.Kalpokui kelia tai, jog vis daugiau redakcijų DI, įskaitant „ChatGPT“, pasitelkia kaip būdą ieškoti informacijos savo straipsniams. O tokiu atveju labai sunku užtikrinti tos informacijos kokybę ir tikslumą.
„Jeigu naudojame paieškos sistemas, dažniausiai tarp paieškos rezultatų randame žurnalistinį ar kitą profesionaliai parengtą turinį. O jeigu kaip paieškos sistemų pakaitalą naudojame DI įrankius, mes turime mažiau kontrolės, iš kur ta informacija ateina.
Dažnai mes gauname tiesiog apibendrintą informaciją ir jos šaltinį sunku įvardyti. Net jeigu ir įdedamos nuorodos, iš kur DI paėmė informaciją, mes nematome bendro konteksto, nematome, kas liko už borto. Mes matome tą vienintelį variantą, kuris, matyt, buvo pakankamai atspindėtas DI įrankio turimuose duomenyse“, – pabrėžia I.Kalpokas.
Politologo teigimu, jeigu DI suteikta informacija pasitelkiama nepatikrinus faktų ir neįvertinus alternatyvių šaltinių, straipsniuose gali lengvai atsirasti žinučių, visiškai neatspindinčių realybės. Tai tam tikrais atvejais gali padėti veikėjams, kurie melaginga informacija dalijasi tyčia.
Net jeigu ir įdedamos nuorodos, iš kur DI paėmė informaciją, mes nematome bendro konteksto, nematome, kas liko už borto.
„DI įrankiai turi tą savybę įterpti klaidų į turinį, kur arba duomenų nėra, arba jie yra netikslūs. Kitas dalykas – dabar jau matome įvairias strategijas manipuliuoti DI generuojamu turiniu, kuomet tikslingai kuriami didžiuliai kiekiai interneto svetainių su propagandinėmis žinutėmis. Toks turinys automatiškai nuskaitomas DI apmokymui ir vėliau atsispindi rezultatuose.
Tai, aišku, yra didelio kiekio turinio reikalaujantis darbas, bet kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Rusija, jau tuo užsiima. Jų žinutės dažniausiai būna tokios, kurios paliečia didelę dalį visuomenės ir įaudrina emocijas. Pavyzdžiui, dalijamasi, kad „NATO kaip puolamojo aljanso plėtra skatina Rusiją gintis“ ir panašiai“, – tvirtina I.Kalpokas.
Reikia būti sąžiningiems auditorijai
Nors pastaruoju metu vis daugiau darbų žiniasklaidoje perduodama DI, labai svarbu visiškai nepaleisti vadelių, pabrėžia docentas. Už bet kokio DI sugeneruoto turinio turi stovėti žmogus, atsakingas už jo kokybę. Tai – profesinės etikos klausimas.
Anot pašnekovo, ne ką mažiau svarbu žurnalistams etiškiems būti ir santykyje su savo skaitytojais. Jeigu turinys, randamas naujienų portale, buvo sugeneruotas DI įrankio, tą ir reikėtų sąžiningai nurodyti. Visgi, kaip pastebi I.Kalpokas, to neretai privengiama.
„Turinys, kurį žmogus galėtų supainioti su tikru, bet kuris yra sugeneruotas DI, turi būti pažymėtas kaip toks. Net jeigu ir yra žmogus, kuris viską peržiūrėjo ir prisiima atsakomybę už straipsnį, vis tiek būtų sąžininga tą bendraautorystę su DI nurodyti, įvardyti, kokiais tikslais jis buvo naudojamas.
DI sustiprina turinio perteklių, kuriame patikimas turinys, profesionaliai parengtas turinys tiesiog paskęsta.
Tai etikos ir sąžiningumo prieš auditoriją klausimas. Žmonės turėtų žinoti, kokį turinį vartoja. Tik yra kita pusė: tyrimai rodo, kad žmonės yra linkę mažiau pasitikėti turiniu, jei nurodyta, kad jis sugeneruotas DI. Tai turbūt yra šiokia tokia paskata sukčiauti ir to fakto nenurodyti“, – sako VDU docentas.
Žvelgdamas į žiniasklaidos ateitį, I.Kalpokas numato, kad žurnalisto rankomis ir DI įrankiais sukurtas turinys redakcijose bus aiškiai išskiriamas: ne tiek prierašais šalia autorystės, kiek pačia kaina.
„Kaip ir visose srityse mes galime turėti masinį produktą ir galime turėti kažkokį rankų darbo produktą, kuris turi didelę kainą ir mažą paklausą, bet vis tiek yra tam tikrų žmonių vartojamas. Tai turbūt mes panašiai judėsime ir žiniasklaidoje.
Turėsime daug pigaus, galbūt nemokamo, DI sugeneruoto bei žmonių minimaliai prižiūrimo turinio ir turėsime prenumeruojamą, profesionalų, „žmogišką“ turinį, kur ta žurnalistinio darbo transformacija bus šiek tiek mažesnė“, – pabrėžia politologas.
Tokia tendencija, pasak pašnekovo, pačiam informaciniam laukui nėra itin palanki. Žvelgiant bendrai, didžiosios auditorijos dalies gaunama informacija tokiu būdu darosi vis mažiau kokybiška.
„DI sustiprina turinio perteklių, kuriame patikimas turinys, profesionaliai parengtas turinys tiesiog paskęsta. Mano nuomone, DI normalizuoja turinį, kuris yra nei šioks, nei toks. Jis tampa kasdienio bendravimo dalimi. Dėl to pamažu keičiasi auditorijos lūkesčiai. Mes iš turinio tikimės vis mažiau profesionalumo. O tai yra iššūkis žiniasklaidai“, – teigia I.Kalpokas.
„Žurnalistika mato daugiau“ tai turinio skiltis, kuri yra projekto „Tikra žurnalistika atneša tikrus pokyčius“ dalis.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas – skirta 700 000 Eur.
